Kodėl Platono dialogų vertėjas M. Račkauskas pelnytai laikomas Mažeikių gimnazijos įkūrėju?

M. Račkauskas taip pat yra jo vardo gimnazijos (tuomet dar progimnazijos) Mažeikiuose steigėjas ir pirmasis direktorius 1923–1927 metais. Galbūt ne kiekvienas žino, kad rašytojas Tomas Venclova yra M. Račkausko vaikaitis.

Lapkričio 13 dieną gimnazijoje vyko regioninė konferencija „Dialogai amžiams: Platono filosofija ir Račkausko vertimo menas“. Pranešimus skaitė filosofai Tatjana Aleknienė, Naglis Kardelis, literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė ir doktorantas Augminas Petronis. Konferencijoje apie M. Račkausko atliktus klasikinių kūrinių vertimus dalinosi ir T. Venclova.

Įvykusios konferencijos proga kalbamės su Mažeikių M. Račkausko gimnazijos direktore ASTA ŽUKAUSKIENE ir gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, viena konferencijos organizatorių VIRGINIJA AURYLAITE.

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Virginija Aurylaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Konferencijoje pranešimus skaitė tokie antikinės filosofijos tyrimų grandai kaip Naglis Kardelis ir Tatjana Aleknienė. Jiems talkino literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė ir Augminas Petronis. Kaip pavyko suburti Žemaitijon tokią solidžią komandą?

Virginija Aurylaitė: Su literatūrologe profesore Martišiūte-Linartiene mūsų gimnaziją ir Mažeikius sieja labai sena bičiulystė. Šįkart ji atsiliepė į gimnazijos direktorės Žukauskienės kvietimą. O filosofus subūrė profesorė Aleknienė. Labai gera turėti tokių bičiulių akademiniuose sluoksniuose: būdami atviri mokyklai, jie plečia mokinių ir pedagogų akiratį, skatina gilintis į save ir pasaulį – juk mokykla nėra vien tik patikrinimai ir egzaminai.

Pakalbėkime apie Merkelio Račkausko asmenybę. Ar jo vardas gimnazijai yra tik nominalus, ar neša stiprų simbolinį krūvį? Koks jo pėdsakas mokyklos istorijoje?

Asta Žukauskienė: Merkelis Račkauskas – pirmasis Mažeikių progimnazijos, vėliau ir valstybinės gimnazijos direktorius. Čia jis garsėjo kaip gabus administratorius, geras pedagogas ir dėstomo dalyko – lotynų kalbos – žinovas. Jo pastangomis mokykla gavo patalpas buvusioje cerkvinėje mokykloje, įvairaus inventoriaus.

1925-aisiais direktorius pasiekė, kad progimnazija taptų gimnazija. Būtent todėl Račkauskas pelnytai laikomas Mažeikių gimnazijos įkūrėju. Siekiame, kad ne tik šis vardas neštų stiprų simbolinį krūvį, bet ir kad būtų tęsiamos gimnazijos įkūrėjo tradicijos. Beje, gimnazijoje iki šiol dėstoma lotynų kalba, didelis dėmesys skiriamas humanitariniams mokslams – kalboms (anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, lotynų, rusų), istorijai, filosofijai.

V. Aurylaitė: Sąmoningai veikiame, kad Račkausko vardas nebūtų nominalus, patys sau sakome: vardas įpareigoja. Daugelį metų gimnazijoje yra mokoma lotynų kalbos kaip pasirenkamo dalyko III–IV klasėse. Šiuo klausimu daug nuveikė mokytoja ekspertė Ona Kelpšienė. Jai išėjus į pensiją, nebuvo lengva rasti pamainą, sprendimas – nuotolinis lotynų kalbos mokymasis su VU klasikinės filologijos absolvente Kotryna Kontenyte.

Džiugu, kad yra mokinių, matančių prasmę mokytis šios kalbos. Pažįstu tokių, kurie jos mokosi ne todėl, kad planuoja studijuoti mediciną, bet, kaip patys sako – dėl bendro išprusimo, nes įdomu. Juk tai ir praktinė nauda, ir vertė. Be to, nuo 2020 metų vasario mūsų gimnazijoje gyvuoja Humanitarų akademija. Čia vyksta susitikimai su įvairių sričių akademikais; pastaruosius dvejus metus daug dėmesio skiriama ir filosofijai pažinti, sakyčiau, prisijaukinti.

Kasmet minėdami gimnazijos gimtadienį prisimename Račkauską, švenčiame jo jubiliejines sukaktis. Ir štai dabar – konferencija. Noriu pabrėžti, ši konferencija – ne pirmas tokio lygio renginys, skirtas Račkauskui ir jo darbams, yra buvę jų ir anksčiau, tik negaliu plačiau pristatyti, nes tada dar nedirbau gimnazijoje.

Poetas Tomas Venclova. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Merkelio Račkausko vaikaitis yra ne kas kitas, o rašytojas Tomas Venclova. Jis apie senelio atliktus antikinių autorių vertimus kalbėjo ir konferencijoje. Kaip palaikote ryšį su profesoriumi Tomu Venclova? Ar perdavė vertingų atsiminimų?

A. Žukauskienė: Tomas Venclova yra svečiavęsis gimnazijoje, apsilankė senelio gimtojoje Šiaudinėje. Iki šiol išlikę šiltų šio susitikimo prisiminimų, nes rašytojas ne tik dalinosi vaikystės ir jaunystės dienų prisiminimais apie senelį, bet ir kalbėjo apie patirtą jo asmenybės įtaką.

Pernai rudenį Humanitarų akademijos nariai (vadovė mokytoja Virginija Aurylaitė) vyko į Vilniaus žydų viešąją biblioteką, susitiko su rašytoju, klausėsi jo kūrybos, vertimų, išgirdo atsakymus į rūpimus klausimus apie gyvenimo kelio pasirinkimus, išbandymus, kūrybą ir senelį. Labai džiaugiamės, kad Venclova, nors ir nuotoliu, sutiko konferencijoje kalbėti apie Račkausko Platono dialogų vertimų fundamentalią reikšmę Lietuvai.

Antikiniams autoriams skirta konferencija Račkausko gimnazijoje buvo proginė. Ar svarstote kurti gražią tradiciją? Ar pakanka palaikymo idėjai iš kitų mokyklos mokytojų?

A. Žukauskienė: Taip, tai buvo proginė regioninė konferencija „Dialogai amžiams: Platono filosofija ir Račkausko vertimo menas“. Viliuosi, progų susitikti su aukščiausios lygos profesūra dar tikrai turėsime ne kartą. Visai Mažeikių Račkausko gimnazijos bendruomenei, mažeikiškiams, mūsų draugams iš visos Žemaitijos ši bendrystė yra labai svarbi. Mus sieja ne tik Račkauskas, Venclova, Antika, vertimų menas, filosofija, bet ir siekis stiprinti gimnazistų kultūrinį sąmoningumą, skatinti apmąstyti ir kritiškai vertinti įvairius kultūros reiškinius, atrasti ir suvokti procesų prasmę. Jeigu nuoširdžiai susidomėjote, kviečiu „YouTube“ peržiūrėti konferencijos įrašą. V. Aurylaitė: Tai tęsinys ankstesnių veiklų, skirtų Račkauskui prisiminti, ir pradžia filosofijos, kaip tyrinėjimo objekto bei mąstymo būdo, mūsų gimnazijoje. Svajoju, kad filosofija taptų dėstomu dalyku gimnazijoje. O iki tol turime konkrečių planų filosofinės minties gyvenimui po mūsų gimnazijos stogu – tikiu, bendraminčių būrelis augs. Labai didelė paspirtis būtų akademikai, kurie gali vesti šioje įdomioje atradimų ir supratimo kelionėje. Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Gediminas Zelvaras

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama