MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Kultūros projektai žiniasklaidoje • 2025.12.30 14:44

R. Kmita apie naują romaną „Editas kompleksas“: „Bijojau išsiduoti, kaip man pasisekė“

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

R. Kmita apie naują romaną „Editas kompleksas“: „Bijojau išsiduoti, kaip man pasisekė“
Your browser does not support the audio element.

Knygoje pasakojama istorija apie septyniolikmetę merginą, įsimylėjusią vaikiną iš to paties daugiabučių kiemo. Nepriklausomybės pradžioje ji dirba vaizdo įrašų nuomoje ir žiūrėdama filmus bando suprasti, kokia jos vieta pasaulyje.

„O iš tikrųjų romanas apie tai, ką reiškia augti, kai nemoki pasakyti, ką jauti, kai „Purvini šokiai“ ir kiti filmai netikėtai padeda suprasti, kas yra meilė, kūnas ir tu pati. Su humoru ir melancholija, kitaip nelabai ir moku, pasakoju, kaip ištrūkę iš sovietinio raugo norėjome greičiau pasiekti savo svajones ir būti mylimi. Bet nežinojome, kaip išsilaisvinti iš mus persekiojančio senovinio balandėlių kvapo, kaip išsakyti jausmus ir atrasti savo kelią. Norėčiau būti ta Editos draugė, kuri ją apkabina ir sako: „Gluše tu, gluše“. Ir dar – norėjau parašyti istoriją apie tikro gyvenimo alkį. Šitas jausmas nedingsta iki šiol“, – knygos anotacijoje rašo autorius.

Editas kompleksas Rašytojo Rimanto Kmitos romano „Editas kompleksas“ pristatymas. Leidyklos „Tyto alba“ nuotrauka

Pietinia iš moteriškos pusės

Pagrindinė R. Kmitos romano personažė Edita – ta pati veikėja iš „Pietinia kronikų“. Paklaustas, kodėl tęsiniui pasirinko būtent ją, autorius minėjo, kad Editos personažas nebuvo taip išplėtotas kaip kitų veikėjų.

„Visos merginos buvo aiškūs tipažai: Jurga – menininkė, Monika – moksliukė, o Edita – net pats nesupratau, kas. Jos buvo per mažai, bet ji turėjo kažkokį nervą. Ir aš vis apie ją pagalvodavau. Būna, kad kai kurių personažų taip ir neužbaigi – galbūt kiti reikalingesni istorijai... Bet Edita manęs neapleido, tad panorau pratęsti jos istoriją“, – kalbėjo R. Kmita.

Rašytojas pridūrė, kad jam buvo svarbu tą patį laiką, koks aprašomas „Pietinia kronikose“, parodyti iš merginų perspektyvos: „Vaikinai visada visur kur nors įsivelia, gali pabėgti. Merginos ne visuomet gali su tais kablais pabėgti, o streso, man atrodo, joms tada buvo tikrai daugiau.“

Editas kompleksas Rašytojas Rimantas Kmita. Romano „Editas kompleksas“ pristatymas. Leidyklos „Tyto alba“ nuotrauka

Idėjų naujajai knygai R. Kmita ieškojo ne tyrinėdamas Pietinį rajoną Šiauliuose, o kalbėdamasis su tuo laikotarpiu paauglėmis buvusiomis moterimis. „Atradau, kad yra daug bendrų dalykų – tas neužtikrintumas, kai nežinai, ką daryti su savo gyvenimu, kaip elgtis ir kas yra kas. Mes dabar kalbamės kitaip. Nors savęs supratimas panašus, šiandien paaugliai vartoja psichoanalitinius terminus. Edita savo jausmus aiškinasi savo kailiu – viską išgyvena pati, o kitų patirčių ieško filmuose“, – pasakojo rašytojas.

Aktorė Vaidilė Juozaitytė, vaidinusi Editą režisieriaus Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“ ir režisierės Eglės Vertelytės spektaklyje „Šok, Edita, šok“, prisipažino, kad R. Kmitai pavyko perprasti merginų charakterį.

„Man sunku ką nors pasakyti, kai šį personažą jau esu prisigretinusi, bet kiekvieną kartą po spektaklio sulaukiu nemažai komentarų, kad merginos susitapatina su Edita. Pasirodo, jos, būdamos septyniolikos, mąstė taip pat“, – sakė V. Juozaitytė.

Editas kompleksas Rašytojas Rimantas Kmita ir aktorė Vaidilė Juozaitytė. Romano „Editas kompleksas“ pristatymas. Leidyklos „Tyto alba“ nuotrauka

Sūris iškrito – pažadas apie tęsinį liko

Kalbėdamas apie tai, kodėl romano tęsinio pasirodymas užtruko devynerius metus, R. Kmita teigė, kad tam įtakos turėjo ne tik kitos jo veiklos – darbas Kultūros taryboje, kitos knygos, rašymas teatrui, – bet ir paties autoriaus santykis su staiga atėjusia sėkme.

„Pirmą kartą tęsinį pažadėjau iš karto po Knygų mugės. Apspito žmonės, prašė autografų, visi sakė komplimentus. Autorius kaip varna prasižiojęs – sūris iškrito, pažadas yra. Prižadėjau tęsinį 2017-aisiais, bet metai ėjo toliau. Užstrigau“, – pasakojo jis.

Vėliau atidėliojimas virto sąmoningu vengimu grįžti prie kūrinio. „Begalvodamas prirašiau kitų knygų, prisigalvojau visokių veiklų – kad tik nerašyčiau to tęsinio. Tada supratau: aš bijojau išsiduoti, kaip man pasisekė. Bijojau pasakyti, koks esu laimingas. Jei būčiau iš karto puolęs rašyti tęsinį, atrodytų, kad noriu pakartoti sėkmę. Aš taip nenorėjau“, – prisipažino R. Kmita.

Editas kompleksas Rašytojo Rimanto Kmitos romano „Editas kompleksas“ pristatymas. Leidyklos „Tyto alba“ nuotrauka

Lūžio tašku tapo filmas „Pietinia kronikas“. Rašytojas kalbėjo: „Žmonės prieidavo, pasakodavo savo istorijas. Vis galvojau – reikia grįžti prie „Editos“, bet klausytis istorijų juk daug smagiau. Tačiau vieną dieną filme pamačiau kadrą – Vaidilę tarp daugiabučių, ir mane tiesiog nupurtė. Supratau, kad viskas yra – aktoriai yra, Edita yra, tik manęs nėra. Tada pradėjome judėti.“

Taip tais pačiais metais „Pietinia kronikų“ istorija gimė scenoje – Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pagal R. Kmitos pjesę pastatytas spektaklis „Šok, Edita, šok“. Būtent jo kūrybinio proceso metu autorius patikrino tam tikras idėjas, ir jo baimė galiausiai išsisklaidė.

Spektaklis „Šok, Edita, Šok“ Rimantas Kmita, „Šok, Edita, Šok“ (rež. Eglė Vertelytė, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, 2025 m.). Arvydo Gudo nuotrauka

„Kad parašytum romaną, turi pasakyti, kaip sakė Flaubert'as: „Ponia Bovari – tai aš.“ Tai aš pasakiau sau: „Edita – tai aš.“ Tas slaptas džiaugsmas, baimė, nepasitikėjimas savimi – viskas mano“, – atviravo rašytojas.

Leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė atkreipė dėmesį – jeigu toks romano formatas kaip R. Kmitos knygų Rašytojų sąjungoje būtų pasirodęs prieš 30 metų, jis greičiausiai būtų likęs nesuprastas skaitytojų.

„Kad rašytojas gali padaryti šou, juokinti skaitytojus ir kad mes kartu su juo žaistume šį žaidimą – tai absoliučiai nauja. Mane džiugina, kad Rimanto laikysena, gyvenimas nėra kino filmas, kad tai yra raktas į šiuos laikus. Mūsų laikai nėra filmas, nors kartais ir atrodo, kad gyvename būtent jame – tik žanras absurdo ar siaubo“, – reziumavo leidėja.

Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Tulaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-01-22

Gintaras Pečiura: „Ieškome pusiausvyros tarp kūrybinės laisvės ir tvarumo“

Gintaras Pečiura: „Ieškome pusiausvyros tarp kūrybinės laisvės ir tvarumo“
2026-01-20

Susitaikymas

Susitaikymas
2026-01-20

Diplomatas Marijus Gudynas: „Noriu vaikams palikti geresnę valstybę negu tą, kurią paveldėjau“

Diplomatas Marijus Gudynas: „Noriu vaikams palikti geresnę valstybę negu tą, kurią paveldėjau“
2026-01-20

Mezgant pokalbį su Čiurlionį mezgančia bendruomene

Mezgant pokalbį su Čiurlionį mezgančia bendruomene
2026-01-20

Tomo Akviniečio politinė filosofija šiandien

Tomo Akviniečio politinė filosofija šiandien
Dalintis straipsniu
R. Kmita apie naują romaną „Editas kompleksas“: „Bijojau išsiduoti, kaip man pasisekė“