Gyvenimo pašaukimą Indijoje atradusi K. Dolinina: „Negalėčiau atsakyti, kur yra mano namai“

Tarp tokių pavyzdžių – mokslininkė ir profesionali šokėja KRISTINA DOLININA. Pasirinkusi gretutines hindi kalbos studijas, ji net neįtarė, kad artimiausią dešimtmetį Indija taps namais, o grįžusi į Lietuvą toliau puoselės indiško šokio tradiciją ir tęs mokslinę veiklą.

Laimingas atsitiktinumas ir likimo dovana

Kristina Indijos regionu ir jo kultūra susidomėjo dar studijuodama filologijos bakalaurą, tad pasirinko gretutines hindi kalbos studijas. Ji tai vadina laimingu atsitiktinumu ir likimo dovana. „Jeigu tikėtume karma ar reinkarnacija, jaučiu, kad esu susijusi su Indija, ji mane ramina. Taip, daug problemų, kontroversijų, bet man ten gera būti. Europos išorėje viskas yra tvarkinga, švaru, sustyguota, taisyklinga, tačiau prie išorinio gėrio viduje dažnai būna neramu. O Indija – spalvų, kvapų, veidų, maisto, prieskonių chaosas – pasižymi materijos tankumu – neapsakoma ramybe be ore tvyrančios agresijos“, – pokalbį pradeda ji. Įpusėjusi studijas studentė sulaukė galimybės plėsti žinių lauką pačioje Indijoje – Centriniame hindi kalbos institute. Nors pradžioje svarstė studijuoti šokį, galiausiai pasirinko hindi kalbą ir literatūrą. „Nebuvo lengva. Vykstant pirmai pamokai mano ausys tiesiog bangavo – visą dieną neišgirdau nė vieno angliško žodžio. Per trejus metus gali suprasti, kas vyksta per paskaitas, bet šnekėti apie literatūros teoriją, ideologiją, kalbos mokslus... Pasisekė, kad turėjau gerus kursiokus, kurie man padėjo“, – sudėtingą pradžią prisimena ji. Mokslininkė, šokėja Kristina Dolinina. Asmeninio archyvo nuotrauka

Nustebino kvapas ir klimatas

Indija – viena labiausiai stereotipais apipintų šalių. Dažnas ją įsivaizduoja kaip kupiną chaoso, nešvaros, smilkalų ir kario prieskonių kvapo, tačiau Kristina tikina išankstinių nuostatų neturėjusi. „Tik išlipus iš lėktuvo labiausiai nustebino kvapas ir klimatas – maniau, kad patekau į pirtį. Čia, Lietuvoje, vertiname žalumą, gryną orą, to Indijoje nėra daug. Ypač Delyje, kai lapkritį švenčiama Šviesų šventė – Divalis. Fejerverkai sprogdinami taip gausiai, kad savaitę ar dvi po šios nakties išlieka didžiulis rūkas ir tarša. Kitas veiksnys – kad aplink Delį labai daug dirbamų laukų. Senas, nuo praėjusio derliaus likusias piktžoles žmonės degina. Dūmai užkloja visą dangų dideliu debesiu, o užterštumo rodiklis kartais net kelis kartus viršija Europoje leistinas normas“, – pasakoja hindi kalbos ir Indijos kultūros mokslininkė. Pirmuosius metus ji praleido Agroje, kur buvo įsikūręs vienas pagrindinių hindi kalbos institutų. „Gyvenau užsieniečių daugiabutyje: gana griežta tvarka, merginos ir vaikinai apgyvendinami atskirai. Atvažiavus iš kitos šalies gali būti šokiruojanti patirtis, kai nori išeiti į lauką atsigerti sulčių, o turi prašyti leidimo. Nesvarbu, kad tau 25 ar 60 metų. Stipraus kultūrinio šoko nepatyriau, bet žinau apie vaikiną iš Nyderlandų, kuris vakare atskrido, permiegojo ir kitą rytą nusipirkęs bilietą išskrido namo. Tas materijos tankumas tinka ne kiekvienam“, – šypteli pašnekovė.

Jaučiami itin glaudūs bendruomeniniai ryšiai, nėra susvetimėjimo ar tokio stipraus vienišumo kaip Europoje, kur vyrauja individualumo kultūra.

Smalsūs, naivūs ir svetingi

Aptardama kultūrinius skirtumus mokslininkė išskiria tradicines vertybes ir išsilavinimo stoką. „Negalima apibendrinti, nes Indija per daug skirtinga ir didelė, tačiau, žvelgiant į žemesniuosius ir vidurinius sluoksnius, šalis gana stipriai sukaustyta tradicinių vertybių. Ten egzistuoja tokių nuostatų ir taisyklių, kurios mums gali atrodyti barbariškos. Tarkime, moterys turi būti namuose. Visi šie dalykai priklauso nuo išsilavinimo, o tai Indijoje yra viena didesnių problemų. Išsilavinimo stoka formuoja visuomenę, kuri ne visada reflektuoja, nešasi ne visai suprantamas tradicijas ir vertybes, pavyzdžiui, moterų priespaudą“, – dalijasi pašnekovė. Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad vietiniai išsiskiria ypatingu smalsumu, naivumu ir nuoširdumu: „Juokauju, kad net vagis tave apgaus su šypsena.“ „Jaučiami itin glaudūs bendruomeniniai ryšiai, nėra susvetimėjimo ar tokio stipraus vienišumo kaip Europoje, kur vyrauja individualumo kultūra. Indijoje populiarus prietaras, kad svečias yra dievas. Nemoku apsakyti, kas darosi, kai tave pakviečia į svečius: visi apsėda, fotografuoja, duoda valgyti, gerti ir vėl valgyti. Nesu introvertė, bet net ir man prireikia nueiti į šalį atsikvėpti“, – juokiasi dešimtmetį Indijoje praleidusi Kristina. Mokslininkė, šokėja Kristina Dolinina. Asmeninio archyvo nuotrauka

Svarbiausia – sveikas protas

Europą dažnai pasiekia žinios iš Indijos apie seksualinės prievartos atvejus, smurtą prieš moteris ir dėl to vykstančius protestus. Kristina tikina, kad žiniasklaida situaciją parodo gerokai dramatiškiau, negu yra realybėje. „Jeigu atsižvelgtume į faktą, kiek žmonių gyvena Indijoje ir kiek Lietuvoje, ir palygintume nusikaltimų mastą Indijoje su smurto šeimoje mastu Lietuvoje, bendras vaizdas tikriausiai labai nesiskirtų. Taip, blogų įvykių Indijoje nutinka daug, bet čia gyvena daugiau kaip milijardas žmonių“, – pabrėžia ji. Vis dėlto keliaujant po Indiją ar kitas šalis patartina imtis saugumo priemonių. „Indijoje negali vaikščioti kaip kokiame Ibisos paplūdimyje ir dar naktį, ne pačiame geriausiame rajone. Mano plaukai ir oda yra šviesūs, todėl visi atsisuka ir nori užkalbinti. Per daugiau nei dešimt metų išmokau būti nematoma. Geriau užsirišiu skarą ir apsirengsiu paprastą tuniką su kelnėmis“, – sako pašnekovė. Kristina tikina, kad nesaugi nesijautė net ir keliaudama viena. „Aplink visada būna daugybė žmonių – ne visada malonu, bet tai gelbsti. Pamenu, vieną kartą apalpau Delio turguje: aplinkui išsimėtė pinigai, pasas, maišai su pirkiniais. Per tas porą minučių, kol buvau be sąmonės, mane apsupo žmonės, ėmė siūlyti vandens, saldainių. Pavojų gali būti visur, svarbu turėti sveiką protą“, – pabrėžia ji. Mokslininkė, šokėja Kristina Dolinina. Jovitos Ambrazaitytės nuotrauka

„Negalėčiau atsakyti, kur yra mano namai“

Baigusi mokslus Kristina liko kurti gyvenimą Indijoje, Delyje. Tokio pasirinkimo priežastis – indiško šokio kathako mokymasis ir praktikavimas. „Šokis buvo tai, kas mane laikė. Norėjau mokytis, praktikuoti, stebėti ir bendrauti su mokytojais“, – kalba ji. Vis dėlto prabėgus dešimtmečiui mintys ėmė grįžti prie namų. „Iki pat buvimo Indijoje pabaigos nežinojau, ką norėsiu daryti toliau, tada susipažinau su savo mylimuoju, kuris yra iš Lietuvos. O paskui atsirado vaikas. Supratau, kad pati nepajėgsiu išsilaikyti, be to, pradėjau galvoti apie senstančius tėvus“, – pasakoja ji.

Mes nenorime hierarchijos, kad čia yra klasikinis baletas, o čia – etniniai šokiai. Šiuo etapu tik noriu, kad indiškas šokis atsistotų į vieną liniją su kitomis judesio kultūromis Lietuvoje.

Vis dėlto pašnekovė atvira – grįžus į tėvynę kyla naujų išbandymų: „Negalėčiau atsakyti, kur yra mano namai. Indijoje praleidau savo aktyviausią laiką, ilgiuosi to gyvenimo, žmonių ir šokio. Dabar jaučiu kažin kokį susiskaldymą, susisluoksniavimą. Kartais jaučiuosi lyg kempinė. Būdama Indijoje prisipildau, ypač šokio prasme, nes ten kitoks aplinkos supratimas, kitokia publika. Čia, Lietuvoje, bandau žiūrovą pripratinti prie to, kas egzotiška, bet jam neaktualu. Nors, mano giliu įsitikinimu, tai ne egzotika, o dar viena judesio struktūra, per kurią galima pasakoti istoriją.“ Prieš 15 metų profesionali šokėja įkūrė šokio teatrą. „Keletas merginų praktikuojasi, matai, kad joms įdomu, bet jų nedaug. Australijoje užsiėmimuose mačiau 150 žmonių, o pas mane ateina keturios, daugiausia – penkios. Normalu, tai nišinis dalykas. Mes nenorime hierarchijos, kad čia yra klasikinis baletas, o čia – etniniai šokiai. Šiuo etapu tik noriu, kad indiškas šokis atsistotų į vieną liniją su kitomis judesio kultūromis Lietuvoje. Šis pasiekimas būtų didelis“, – teigia ji. Mokslininkė, šokėja Kristina Dolinina. Asmeninio archyvo nuotrauka

Nenuleisti rankų padeda mokslas

2022 m. Kristina apgynė disertaciją apie Šiaurės Indijos kathako šokio tradiciją ir įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Pasak jos, mokslinė veikla suteikia motyvacijos nenuleisti rankų ir toliau puoselėti indiško šokio tradiciją Lietuvoje. Dabar mokslininkė vykdo tyrimą apie kathako šokį diasporoje: „Mokslas man suteikė galimybę nuvykti į kitas pasaulio vietas pasižiūrėti, kaip šokis atrodo ten, – į Jungtinę Karalystę, Pietų Afriką, Australiją. Pavyzdžiui, Londone menai užima visai kitokią padėtį. Jungtinė Karalystė daug investavo į daugiakultūriškumą, kad skirtingos bendruomenės galėtų drauge harmoningai egzistuoti, būti matomos, pasiekiamos, kad vyktų dialogas.“ Pasak Kristinos, pokalbiai su skirtingų kultūrų šokėjais, jų patirtys ir išbandymai skatina tikėti, kad Lietuvai svetima tradicija taip pat gali tapti artimesnė. „Ypač dabar, kai turime migrantų iš Pietų Azijos – indų, pakistaniečių, bangladešiečių ar šrilankiečių. Nepasipriešinsime globalioms tėkmėms. Turėsime atvykėlius suprasti, integruoti į visuomenę ir išmokti visi kartu gyventi“, – tikina ji. Mokslininkė, šokėja Kristina Dolinina. Asmeninio archyvo nuotrauka

Humanitariniai mokslai ugdo žmogų

Be šokėjos ir mokslinės veiklos, Kristina taip pat dėsto hindi kalbą ir literatūrą. Jos teigimu, humanitariniai mokslai yra svarbūs žmogiškumui ir pasaulėžiūrai: „Tikiu, kad humanitariniai mokslai gali mums padėti ne žiūrėti į skirtumus, bet ieškoti bendrumo ir mažiau kariauti. Manau, šiandien vykstantys karai yra mūsų nutolimo nuo humanizmo rezultatas.“ Studentai Azijos studijas renkasi dėl skirtingų priežasčių. „Studentų nėra daug, Pietų Azija visgi stereotipiškai siejama su mistika, religiniais judėjimais. Nesvarbu, kad Indija dabar yra viena iš pasaulio ekonomikos galingųjų. Studentai susižavi sanskritu, Vedomis arba studijuoti ateina iš smalsumo, o tada susidomi ir lieka“, – pasakoja Kristina. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad gyvenimas Indijoje ir kalba mane stipriai suartino su kultūra ir žmonėmis. Nes kalba – tai raktas į kultūrą“, – apibendrina ji. Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama