MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Kultūros projektai žiniasklaidoje • 2025.12.02 13:52

Režisierius A. Kamantauskas: renginyje stengiuosi būti nematoma pusė

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

Režisierius A. Kamantauskas: renginyje stengiuosi būti nematoma pusė
Your browser does not support the audio element.

Kultūros kategorijoje lietuvių kūrinys dalyvauja su dar penkiais pasaulinio lygio varžovais. Simboliška, kad įspūdinga žinia apie „Didžiojo Čiurlio“ tarptautinį įvertinimą pasiekė besibaigiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metų minėjimui.

„Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ programa buvo uždaryta lapkričio 15-ąją. Uždarymo šventė „Coda: MKČ ženklas“ vyko prie skulptoriaus Vlado Vildžiūno sukurto M. K. Čiurlionio paminklo, ją režisavo Dalius Abaris, o scenarijaus autorius buvo Mindaugas Nastaravičius.

Prieš kelionę į apdovanojimų „Bea World“ finalą dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbina „Didžiojo Čiurlio“ režisierių AURIMĄ KAMANTAUSKĄ.

youtube.com video

Gal pirmiausia primintumėte mums, kaip kilo idėja surengti tokį didelį renginį Druskininkuose?

Malonu, kad šis pripažinimas, dėmesys yra čia, Lietuvoje, gimtinėje. Roma – svaigulys, didelis netikėtumas. Nekantriai laukiu šios kelionės. Pažiūrėsime, kuo viskas baigsis, bet tai man jau yra didžiulis įvertinimas ir pripažinimas.

„Didysis Čiurlys“ gimė labai atsitiktinai. Pirmiausia gavau Druskininkų kultūros centro kvietimą tapti atidarymo režisieriumi ir klausimą, ar sutiksiu. Tai nuskambėjo kaip iššūkis. O iššūkius labai mėgstu. Ir didelius projektus. Iš karto pasiūliau, kad šis projektas turi būti susietas su Čiurlioniu. Pradžioje kilo tam tikras pasipriešinimas. Pasakiau: „Turime tokį įstabų talentą, būtina jį iškelti į paviršių, pažinti kitaip.“ Taip prasidėjo mano kūrybinė kelionė.

Idėją nešiojausi ilgai. Rytais eidavau pasivaikščioti su Čiurlionio muzika ir galvodavau, kas galėtų būti tas raktas, atrakinantis kultūros sostinės duris. Taip vaikščiojau kelis mėnesius, kol gimė idėja, kad raktas bus „Didysis Čiurlys“. Tuomet netikėtai aptikau choreografą Sadecką Berrabah. Taip suvedžiau du simbolistus – Čiurlionį ir Berrabah. Man gimė noras ir ambicija sujungti šiuos du talentingus kūrėjus. Juolab vienas – iš Lietuvos, kitas – tarptautinis.

Ar teisingai pastebėsiu, kad jums, kūrėjui, teko tarsi iš naujo atrasti Čiurlionį, plačiau ir giliau prisiliesti prie jo kūrybos?

Ne tik prisiliesti prie kompozitoriaus ir dailininko kūrybos, bet ir pasirūpinti, kad visas projektas būtų vedamas potemės „Čiurlionio paliesti“. Mano užduotis buvo įtraukti kuo daugiau iš Druskininkų kilusių kūrėjų. Taip projekte atsirado Liudas Lazauskas, sukūręs elektroninę muziką, aktorius Justas Tertelis, padėjęs atrasti Čiurlionio laiškus. Mes kartu juos analizavome, tyrinėjome, ir aš sudėliojau visą „Didžiojo Čiurlio“ libretą.

Didysis Čiurlys, Druskininkai, Aurimas Kamantauskas, Sadeckas Berrabah „Didysis Čiurlys“, atidaręs „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ metus (režisierius – Aurimas Kamantauskas, choreografas – Sadeckas Berrabah). Ryčio Šeškaičio nuotrauka Didysis Čiurlys, Druskininkai, Aurimas Kamantauskas, Sadeckas Berrabah „Didysis Čiurlys“, atidaręs „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ metus (režisierius – Aurimas Kamantauskas, choreografas – Sadeckas Berrabah). Domo Rimeikos nuotrauka Didysis Čiurlys, Druskininkai, Aurimas Kamantauskas, Sadeckas Berrabah „Didysis Čiurlys“, atidaręs „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ metus (režisierius – Aurimas Kamantauskas, choreografas – Sadeckas Berrabah). Domo Rimeikos nuotrauka

Bene didžiausias Čiurlionio kūrybos žinovas, profesorius Vytautas Landsbergis, duodamas interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė, kad šis kūrėjas yra lobis ir mes turime jį naudoti.

Labai džiaugiuosi, kad tas lobis yra neišsenkantis. Naudoji, ir jis ne mažėja, o auga. Turime juo mėgautis, dalintis ir jį analizuoti. Daug ką galima pasiimti iš Čiurlionio kūrybos.

Gerbiamas Aurimai, kaip jums pavyko į Druskininkus pakviesti tarptautinio pripažinimo sulaukusį prancūzų choreografą Sadecką Berrabah, kuris dirba su tokiomis žvaigždėmis kaip Shakira, Chrisas Brownas ir „The Black Eyed Peas“?

Labai to norėjau. Įprastai turiu planą B, C, D ir E, bet šiuo atveju mano svarbiausias tikslas buvo Sadeckas. Tiesiog parašiau jam draugišką, nuoširdų laišką, paaiškinau, kodėl jį renkuosi, kokią matau abiejų didžių kūrėjų prasmę.

Manau, tai Sadecką palietė. Jam buvo smalsu pirmą kartą atvykti į Lietuvą. Beje, Druskininkai iki pat renginio atidarymo akimirkos nesitikėjo, kad choreografas atskris, bet tai mums pavyko padaryti. Aišku, jis turi didžiulę choreografų, asistentų komandą – jie pirmieji atskrido į Lietuvą ir dirbo su mūsų trupe iki pat atidarymo. Daug kas iki paskutinės minutės netikėjo, kad Sadeckas pasirodys. O aš tuo tikėjau.

Nežinau, kuo papirkau šį kūrėją. Tai tapo išties įsimintinu įvykiu. Man pavyko suburti į komandą visus, kurie labai myli tai, ką daro. O pats renginyje stengiuosi būti nematomas.

Prieš premjerą „Bernardinai.lt“ jus kalbino apie artėjančią šventę, ir mes džiaugėmės, kad būtent Druskininkuose vyks grandiozinis atidarymas. Sakėte, kad buvote atsakingas už begalę sričių, tarp jų ir už gerą orą. Ir Dievas davė gerą orą, gerą vakarą?

Taip. Vakaro pradžioje ir per generalinę repeticiją snigo. Tiesiog kurdamas būtinai apgalvoju, kad visa turi įvykti bet kokiu oru.

Sadeckas Berrabah Choreografas Sadeckas Berrabah. Domo Rimeikos nuotrauka Didysis Čiurlys, Druskininkai, Aurimas Kamantauskas, Sadeckas Berrabah „Didysis Čiurlys“, atidaręs „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ metus (režisierius – Aurimas Kamantauskas, choreografas – Sadeckas Berrabah). Domo Rimeikos nuotrauka   Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Gavelytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-12-02

R. Sinkevičienė: monsinjoras A. Svarinskas buvo ir išliks mūsų tautos legenda

R. Sinkevičienė: monsinjoras A. Svarinskas buvo ir išliks mūsų tautos legenda
2025-12-02

Apgaulinga MO muziejaus paroda „Amžinai laikina“: po lengvumo skraiste – iššūkiai

Apgaulinga MO muziejaus paroda „Amžinai laikina“: po lengvumo skraiste – iššūkiai
2025-12-02

Aktorius D. Vaitiekūnas: brangiausias man darbe – gyvas ryšys su žmonėmis

Aktorius D. Vaitiekūnas: brangiausias man darbe – gyvas ryšys su žmonėmis
2025-12-02

D. Basčio paroda: būti ir nebūti, štai mįslės atsakymas

D. Basčio paroda: būti ir nebūti, štai mįslės atsakymas
2025-12-02

Krikščionišką muziką kūręs brolis Pijus: Lietuvai labai trūksta tokios muzikos

Krikščionišką muziką kūręs brolis Pijus: Lietuvai labai trūksta tokios muzikos
Dalintis straipsniu
Režisierius A. Kamantauskas: renginyje stengiuosi būti nematoma pusė