Toks, kokį menininkas norėjo matyti: nauja spalva atgimė seniausias Kauno arkikatedros altorius
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Altorius – visiškai kitos spalvos
Medinis altorius buvo sukurtas XVII a. pabaigoje. Per stebuklą išlikęs nepakitęs jis yra itin saugotinas, nes liudija aukštą Lietuvos sakralinio meno kokybę. Tačiau bėgant laikui kiekvienas daiktas dėvisi, ir jam reikia priežiūros.
„Altoriaus restauravimo poreikis buvo jaučiamas daugelį metų – per laiką meno vertybės apdulkėjo, medžiagos susidėvėjo, todėl altorių atnaujinti tapo būtina“, – komentuoja Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos klebonas monsinjoras VYTAUTAS GRIGARAVIČIUS.
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Šviesiai melsva altoriaus spalva restauruojant buvo pakeista sodriai ruda. Altoriaus aprašymo metu 1680-aisiais jis dar buvo nedažytas, todėl neturint polichromijos tyrimų rezultatų, atskleidžiančių originalų dažymą ir spalvų dekorą, buvo sunku nustatyti autentišką spalvą. Tačiau pagal brandžiojo baroko tradiciją altorius galėjo būti nudažytas juodai.
„Kitoje Bažnyčioje yra išlikęs to paties meistro darytas altorius – jis yra juodas. Kauno arkikatedroje esančio altoriaus pagrindas nėra autentiškas. Jis buvo restauruojamas ir sovietų laikais. Ant angelo skulptūros sparno radome parašytą datą – 1969 metai. Įtariame, kad tuo metu altoriaus pagrindas buvo perdarytas ir dėl to neišliko tikrų autentiškų spalvų.
Padarę tyrimus ant išlikusių autentiškų detalių radome sodriai rudos spalvos, todėl manome, kad ir altorius buvo rudas. Tačiau iš mažo dažų plotelio sunku išgryninti tikrąjį atspalvį, tad tono parinkimą įvertino Kultūros ir meno taryba. Altoriaus spalvos keitimas nėra mūsų kūrybinis sprendimas, mes tiesiog stengėmės atkurti autentišką vaizdą“, – restauruojant pakeistą altoriaus spalvą komentuoja medienos ir meninių baldų restauratorius ERNESTAS RUTKOVSKIS.
Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas šventina Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų altorių. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų altorius. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Skirtingi angelų veido bruožai
Unikalią spalvą buvo stengiamasi išlaikyti ne tik altoriaus korpuse, bet ir skulptūrose bei raižiniuose. Pasak restauratorių, šiame altoriuje auksuoti paviršiai buvo išsilaikę labai gerai. Pirmas restauravimo žingsnis buvo atidengti auksuotus, sidabruotus, bronzuotus ir autentiškai dažytus paviršius. Vieni auksuoti paviršiai yra poliruoti, todėl blizga, o kiti – nepoliruoti, todėl lieka matiniai. Tai sukuria žavų spalvų žaismą.
Anot E. Rutkovskio, restauruojant šį altorių reikėjo tik vietomis šiek tiek daugiau paauksuoti paviršių, o kai kur net specialiai patrinti, kad vaizdas taptų artimas autentiškam. Kitaip šis altorius būtų per daug blizgus ir ryškus. Restauratorius primena, kad jis yra senas, todėl buvo svarbu jo nepadaryti naujo.
Medienos ir meninių baldų restauratorius Ernestas Rutkovskis. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Atidengdami dažų sluoksnius restauratoriai rado malonią staigmeną.
„Visos subtilios šio altoriaus detalės buvo uždažytos. Atidengdami angelų skulptūras stebėjomės, kad pirminiame sluoksnyje jie turėjo pieštas akis, lūpas, plaukų spalvą. Visi buvo skirtingų veido bruožų ir plaukų atspalvių. Atkurdami angeliukus negalime tiesiog nudažyti skulptūras. Restauratorius retušuoja taškiukais vietas, kuriose nėra dažų. Jis remiasi spalvomis, kurios išlikusios aplink, ir taškuodamas užpildo tarpus vietose, kur nėra dažų.
Galutinis rezultatas – atskleistos ryškiai mėlynos angelo akys, nupieštos paties autoriaus“, – komentuoja E. Rutkovskis.
Atidengdami dažus restauratoriai rado, kad kiekvienas angeliukas turėjo unikalius veido bruožus. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Restauruojant istorinius objektus staigmenų netrūksta. O dėliojant detalę po detalės baigto darbo vaizdas tiesiog stulbina.
„Nuostabus jausmas pamatyti galutinį darbo rezultatą. Tai tarsi užaugintas vaikas. Restauratoriaus darbe iš karto nematai galutinio rezultato. Jis atsiskleidžia detalėmis, vis nuimant sluoksnius iki pat pirminio. Atrandi daug praeities, kol galiausiai pamatai, koks buvo autentiškas menininko sumanymas.
Tik pasitelkęs tyrimus gali išvysti, koks bus tas galutinis darbo rezultatas. Eidamas per sluoksnius gali įžvelgti ir istorines vingrybes, pavyzdžiui, kad sovietmečiu į subtilius kūrinius požiūris buvo kitoks“, – apie nuo 2022 m. restauruojamą altorių kalba metalo restauratorius, altorių restauravusios įmonės UAB „Statybos valdymo paslaugos“ direktorius RAIMONDAS BRIDIKIS.
Altorius yra itin brangus tikintiesiems
Šis altorius sukurtas taip, kad išaukštintų ir garbintų Švč. Mergelės Marijos Ėmimą į dangų. Altoriaus viduryje šią biblinę sceną vaizduoja vokiečių kilmės dailininko Johanno Gotthardo Berchhofo tapytas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslas. Altoriaus viršų puošia to paties dailininko atvaizdas, kuriame Švč. Mergelę Mariją vainikuoja visa Švenčiausioji Trejybė.
Metalo restauratorius, įmonės UAB „Statybos valdymo paslaugos“ direktorius Raimondas Bridikis. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
„Šis altorius yra itin brangus tikintiesiems – prie jo dažnai meldžiasi jaunavedžiai po Santuokos sakramento, tėvai po krikštynų, atgailą priėmę parapijiečiai. Čia galima išvysti tiek jaunus, tiek vyresnius žmones, susikaupusius meldžiantis“, – apie tikinčiųjų pamaldumą prie altoriaus kalba monsinjoras V. Grigaravičius.
Atnaujinant altorių taip pat nepamirštama, kad žmonės prie jo melsis. „Restauratoriai dirbdami visada prisiliečia prie sakralumo. Negali tiesiog įprastai atlikti darbus ir nekreipti dėmesio, kad žmonės melsis prie šio altoriaus. Jau vien būdamas bažnyčios erdvėje esi įtrauktas į sakralumą, juo gyveni ir nusiteiki atliekamiems darbams“, – komentuoja R. Bridikis.
Restauratorių darbas
Mūrinėje bažnyčioje dėl drėgmės medienoje įsiveisia kinivarpos. Kai kurios altoriaus detalės buvo pažeistos, jas reikėjo tvirtinti ir restauruoti. Altorius pagamintas iš minkšto medžio – liepos ir alksnio, o kinivarpos ir mėgsta tokią medieną.
„Viena detalė yra gerai išsilaikiusi, o kita – trupanti. Taip yra todėl, kad kinivarpos, radusios skylę, čia įsikuria ir gyvena. Tokia detalė bus stipriai pažeista, tačiau įsikūrusios vienoje vietoje kinivarpos nepereina į kitą, todėl tokia išsilaikys gerai“, – apie medžių graužikus kalba E. Rutkovskis.
Skulptūros buvo ne tik kinivarpų išgraužtos, tačiau ir pažeistos mechaniškai. Bėgant metams altorius vis tiek buvo naujinamas. Tvarkant skilusias, nukritusias detales prikalama daug vinių, pavyzdžiui, rastas tiesiog vinimi prismeigtas angelo sparnas. E. Rutkovskis pasakoja, kad kreivai prikalus vinį medienoje atsiranda įtampa, medis deformuojasi ir vėliau jau sunkiai grįžta į savo vietą.
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų altorius prieš restauraciją. Dariaus Žukausko nuotrauka
Dažniausiai įsivaizduojame, kad restauratoriai dirba ant pastolių, tačiau jų darbas ne visada taip atrodo. „Restauratoriai ant pastolių užsiima sienine tapyba ir polichromija. Jie turi dirbti vietoje, nes sienos ar lubų į dirbtuves neišsiveš. Tačiau mes restauruodami altorių stengiamės į stacionarias dirbtuves nusivežti viską, ką galime, nes čia turime geresnes darbo sąlygas. Pastoliai mums gali būti reikalingi, kai išmontuojame altorių ir imame detales“, – darbo ypatumus atskleidžia R. Bridikis.
E. Rutkovskis priduria, kad Bažnyčioje restauratoriai negali dirbti ir dėl chemikalų, kurie naudojami atidengiant autentišką auksuotą paviršių. Dėl stiprių kvapų tenka dirbti su kaukėmis, ventiliuojant orą.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius buvo paskutinis Kauno arkikatedroje restauruotas altorius, bet darbai čia dar nestoja. „Kauno arkikatedroje dar laukia nemažai darbų – būtina atnaujinti dalį bazilikos vidaus sienų, sieninę tapybą, kuri per ilgą laiką prarado pirminį ryškumą. Vis dėlto kiekvienas baigtas etapas artina prie tikslo – atkurti visą šios iškilios Lietuvos šventovės meninį spindesį“, – džiaugiasi monsinjoras V. Grigaravičius.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Šviesiai melsva altoriaus spalva restauruojant buvo pakeista sodriai ruda. Altoriaus aprašymo metu 1680-aisiais jis dar buvo nedažytas, todėl neturint polichromijos tyrimų rezultatų, atskleidžiančių originalų dažymą ir spalvų dekorą, buvo sunku nustatyti autentišką spalvą. Tačiau pagal brandžiojo baroko tradiciją altorius galėjo būti nudažytas juodai.
„Kitoje Bažnyčioje yra išlikęs to paties meistro darytas altorius – jis yra juodas. Kauno arkikatedroje esančio altoriaus pagrindas nėra autentiškas. Jis buvo restauruojamas ir sovietų laikais. Ant angelo skulptūros sparno radome parašytą datą – 1969 metai. Įtariame, kad tuo metu altoriaus pagrindas buvo perdarytas ir dėl to neišliko tikrų autentiškų spalvų.
Padarę tyrimus ant išlikusių autentiškų detalių radome sodriai rudos spalvos, todėl manome, kad ir altorius buvo rudas. Tačiau iš mažo dažų plotelio sunku išgryninti tikrąjį atspalvį, tad tono parinkimą įvertino Kultūros ir meno taryba. Altoriaus spalvos keitimas nėra mūsų kūrybinis sprendimas, mes tiesiog stengėmės atkurti autentišką vaizdą“, – restauruojant pakeistą altoriaus spalvą komentuoja medienos ir meninių baldų restauratorius ERNESTAS RUTKOVSKIS.
Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas šventina Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų altorių. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų altorius. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Skirtingi angelų veido bruožai
Unikalią spalvą buvo stengiamasi išlaikyti ne tik altoriaus korpuse, bet ir skulptūrose bei raižiniuose. Pasak restauratorių, šiame altoriuje auksuoti paviršiai buvo išsilaikę labai gerai. Pirmas restauravimo žingsnis buvo atidengti auksuotus, sidabruotus, bronzuotus ir autentiškai dažytus paviršius. Vieni auksuoti paviršiai yra poliruoti, todėl blizga, o kiti – nepoliruoti, todėl lieka matiniai. Tai sukuria žavų spalvų žaismą.
Anot E. Rutkovskio, restauruojant šį altorių reikėjo tik vietomis šiek tiek daugiau paauksuoti paviršių, o kai kur net specialiai patrinti, kad vaizdas taptų artimas autentiškam. Kitaip šis altorius būtų per daug blizgus ir ryškus. Restauratorius primena, kad jis yra senas, todėl buvo svarbu jo nepadaryti naujo.
Medienos ir meninių baldų restauratorius Ernestas Rutkovskis. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Atidengdami dažų sluoksnius restauratoriai rado malonią staigmeną.
„Visos subtilios šio altoriaus detalės buvo uždažytos. Atidengdami angelų skulptūras stebėjomės, kad pirminiame sluoksnyje jie turėjo pieštas akis, lūpas, plaukų spalvą. Visi buvo skirtingų veido bruožų ir plaukų atspalvių. Atkurdami angeliukus negalime tiesiog nudažyti skulptūras. Restauratorius retušuoja taškiukais vietas, kuriose nėra dažų. Jis remiasi spalvomis, kurios išlikusios aplink, ir taškuodamas užpildo tarpus vietose, kur nėra dažų.
Galutinis rezultatas – atskleistos ryškiai mėlynos angelo akys, nupieštos paties autoriaus“, – komentuoja E. Rutkovskis.
Atidengdami dažus restauratoriai rado, kad kiekvienas angeliukas turėjo unikalius veido bruožus. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Restauruojant istorinius objektus staigmenų netrūksta. O dėliojant detalę po detalės baigto darbo vaizdas tiesiog stulbina.
„Nuostabus jausmas pamatyti galutinį darbo rezultatą. Tai tarsi užaugintas vaikas. Restauratoriaus darbe iš karto nematai galutinio rezultato. Jis atsiskleidžia detalėmis, vis nuimant sluoksnius iki pat pirminio. Atrandi daug praeities, kol galiausiai pamatai, koks buvo autentiškas menininko sumanymas.
Tik pasitelkęs tyrimus gali išvysti, koks bus tas galutinis darbo rezultatas. Eidamas per sluoksnius gali įžvelgti ir istorines vingrybes, pavyzdžiui, kad sovietmečiu į subtilius kūrinius požiūris buvo kitoks“, – apie nuo 2022 m. restauruojamą altorių kalba metalo restauratorius, altorių restauravusios įmonės UAB „Statybos valdymo paslaugos“ direktorius RAIMONDAS BRIDIKIS.
Altorius yra itin brangus tikintiesiems
Šis altorius sukurtas taip, kad išaukštintų ir garbintų Švč. Mergelės Marijos Ėmimą į dangų. Altoriaus viduryje šią biblinę sceną vaizduoja vokiečių kilmės dailininko Johanno Gotthardo Berchhofo tapytas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslas. Altoriaus viršų puošia to paties dailininko atvaizdas, kuriame Švč. Mergelę Mariją vainikuoja visa Švenčiausioji Trejybė.
Metalo restauratorius, įmonės UAB „Statybos valdymo paslaugos“ direktorius Raimondas Bridikis. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
„Šis altorius yra itin brangus tikintiesiems – prie jo dažnai meldžiasi jaunavedžiai po Santuokos sakramento, tėvai po krikštynų, atgailą priėmę parapijiečiai. Čia galima išvysti tiek jaunus, tiek vyresnius žmones, susikaupusius meldžiantis“, – apie tikinčiųjų pamaldumą prie altoriaus kalba monsinjoras V. Grigaravičius.
Atnaujinant altorių taip pat nepamirštama, kad žmonės prie jo melsis. „Restauratoriai dirbdami visada prisiliečia prie sakralumo. Negali tiesiog įprastai atlikti darbus ir nekreipti dėmesio, kad žmonės melsis prie šio altoriaus. Jau vien būdamas bažnyčios erdvėje esi įtrauktas į sakralumą, juo gyveni ir nusiteiki atliekamiems darbams“, – komentuoja R. Bridikis.
Restauratorių darbas
Mūrinėje bažnyčioje dėl drėgmės medienoje įsiveisia kinivarpos. Kai kurios altoriaus detalės buvo pažeistos, jas reikėjo tvirtinti ir restauruoti. Altorius pagamintas iš minkšto medžio – liepos ir alksnio, o kinivarpos ir mėgsta tokią medieną.
„Viena detalė yra gerai išsilaikiusi, o kita – trupanti. Taip yra todėl, kad kinivarpos, radusios skylę, čia įsikuria ir gyvena. Tokia detalė bus stipriai pažeista, tačiau įsikūrusios vienoje vietoje kinivarpos nepereina į kitą, todėl tokia išsilaikys gerai“, – apie medžių graužikus kalba E. Rutkovskis.
Skulptūros buvo ne tik kinivarpų išgraužtos, tačiau ir pažeistos mechaniškai. Bėgant metams altorius vis tiek buvo naujinamas. Tvarkant skilusias, nukritusias detales prikalama daug vinių, pavyzdžiui, rastas tiesiog vinimi prismeigtas angelo sparnas. E. Rutkovskis pasakoja, kad kreivai prikalus vinį medienoje atsiranda įtampa, medis deformuojasi ir vėliau jau sunkiai grįžta į savo vietą.
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų altorius prieš restauraciją. Dariaus Žukausko nuotrauka
Dažniausiai įsivaizduojame, kad restauratoriai dirba ant pastolių, tačiau jų darbas ne visada taip atrodo. „Restauratoriai ant pastolių užsiima sienine tapyba ir polichromija. Jie turi dirbti vietoje, nes sienos ar lubų į dirbtuves neišsiveš. Tačiau mes restauruodami altorių stengiamės į stacionarias dirbtuves nusivežti viską, ką galime, nes čia turime geresnes darbo sąlygas. Pastoliai mums gali būti reikalingi, kai išmontuojame altorių ir imame detales“, – darbo ypatumus atskleidžia R. Bridikis.
E. Rutkovskis priduria, kad Bažnyčioje restauratoriai negali dirbti ir dėl chemikalų, kurie naudojami atidengiant autentišką auksuotą paviršių. Dėl stiprių kvapų tenka dirbti su kaukėmis, ventiliuojant orą.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius buvo paskutinis Kauno arkikatedroje restauruotas altorius, bet darbai čia dar nestoja. „Kauno arkikatedroje dar laukia nemažai darbų – būtina atnaujinti dalį bazilikos vidaus sienų, sieninę tapybą, kuri per ilgą laiką prarado pirminį ryškumą. Vis dėlto kiekvienas baigtas etapas artina prie tikslo – atkurti visą šios iškilios Lietuvos šventovės meninį spindesį“, – džiaugiasi monsinjoras V. Grigaravičius.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
