Parodos „Amžinai laikina“ kuratorė D. Barcytė: iš esmės esame tokie patys – visą laiką sprendžiame tas pačias problemas

Praeities, dabarties ir ateities pojūtis – parodos ašis, aplink kurią kuriamas pasakojimas apie žmogaus santykį su pasauliu – kaip jis suvokia savo vietą ir prasmę jame. Apie naująją parodą MO muziejuje – dienraščio „Bernardinai.lt“ pokalbis su viena iš kuratorių D. Barcyte. youtube.com video Koncepcijos gimimas Pasak kuratorės, mintis permąstyti meno istorijos klodus MO muziejuje sklandė jau kurį laiką. Atspirties tašku tapo paroda „Vilniaus pokeris“ ir menininko Liudo Parulskio fotomontažo ciklas „Barokas ir betonas“. „Tuo metu atrodė, kad šis ryšys – ir vizualiai patrauklus, ir verčiantis susimąstyti, kaip skirtingi meno sluoksniai veikia mus tiesiogiai. Vilniuje tai ypač akivaizdu – čia turime ir baroką, ir betoną. Šis skirtingų laikų ir estetikų sambūvis ne tik formuoja miesto veidą, bet ir mūsų pojūtį – kaip suvokiame grožį, istoriją, net save kasdienybėje. Liudo montaže, pavyzdžiui, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia atsiduria Lazdynuose – toks netikėtas susitikimas priverčia iš naujo pažvelgti, kaip praeitis gyvena dabartyje“, – pasakoja D. Barcytė. Vėliau prie komandos prisijungus kuratorei G. Mickūnaitei, nuspręsta ieškoti skirtingų laikų dialogo iš šių dienų perspektyvos – atrasti bendrumus per skirtumus, matomus dailėje. „Galiausiai parodos pagrindu tapo žmogaus egzistenciniai klausimai – kaip jis veikia pasaulyje, ką myli, ko bijo, kokie jo lūkesčiai ir dėl ko dirba. Visus šiuos klausimus sieja bendra kultūrinio laiko tema“, – aiškina parodos kuratorė. Laiko sampratos Kad paroda išliktų aiški ir vientisa, jos kūrėjos istorijos raidą suskirstė teminiais skyriais, skirtais amžiniems kūrybos klausimams: laikui, atminčiai, kūnui, bendrystei, veidui, mitui, meilei, baimei, pokštui, tiesai, darbui ir lūkesčiui. „Per šias temas mes kalbame apie žmogaus reprezentaciją jo kūryboje – keliame klausimą, kiek iš tiesų esame individualistai, kada norime tokie būti, o kiek ieškome bendrystės“, – teigia D. Barcytė. Paroda pradedama trimis kūriniais, simbolizuojančiais skirtingas laiko sampratas. Cikliškumą ir liturginį laiką reprezentuoja atveriamas altorius su 21 atvaizdu iš Jėzaus Kristaus gyvenimo, atkeliavęs iš Vokietijos. „Tai nebuvo atsitiktinis pasirinkimas – Giedrė norėjo, kad, jei ką nors skolinsimės iš užsienio, tai būtų objektas, kurio neturime Lietuvoje. Taip praturtiname ir mūsų senosios dailės lauką“, – aiškina kuratorė. Amžinybę simbolizuoja Selmos Selman vinies formos kūrinys „Mergina su aukso vinimi“ (angl. Girl With a Golden Nail). Kuratorės pasirinko jį kaip amžinybės ženklą – juk auksas, skirtingai nei daugelis metalų, nerūdija, neblunka ir neskyla, todėl nuo seniausių laikų siejamas su pastovumu. Dabartį ir akimirką atspindi Dalios Truskaitės instaliacija „Iš aukščiau“ – iš suskaldytų veidrodžių ir vielos sukurti telkiniai primena, kad viskas yra amžinai laikina. Netikėtos sąsajos ir teminiai laukai Ekspozicija grindžiama atskirų kūrinių dialogo principu. „Šalia šiuolaikinio meno kūrinių visada atsiras kas nors iš senosios dailės. Būdami šalia vienas kito jie atveria naujus kontekstus. Taip norėjome sukurti erdvę, kad kiekvienas kūrinys turėtų savo autonomiją“, – aiškina D. Barcytė. Kuriant parodą buvo svarbu išlaikyti pagarbą laikmečiui ir kontekstui – vengti dirbtinai primestų temų, apie kurias konkretūs kūriniai iš tiesų negalėtų kalbėti. Vis dėlto kai kurios naujos temos išryškėjo jau tuomet, kai darbai buvo pakabinti. „Pavyzdžiui, iškilo klausimas, kaip vertiname tai, kas mums mažai pažįstama. Meilės temos skyriuje eksponuojamas XVIII a. Antono Hickelo paveikslas „Rytietiška pora“. Tuo metu geismo tema dažnai buvo perteikiama per Rytų kultūros motyvus, nes Vakaruose tokie vaizdiniai neretai laikyti pernelyg drąsiais. O pokšto temoje randame jau šių dienų menininko Roko Dovidėno keramikos kūrinį „Plėviakojis vs Louhan“, taip pat imituojantį tradicinę kinų keramiką. Ši sąsaja išryškėjo visai netikėtai – mes dažnai egzotizuojame nežinomus dalykus“, – nuostabos neslepia kuratorė. D. Barcytė apibendrina, kad, nors kontekstai kinta, pagrindinės žmogaus dogmos ir bruožai nesikeičia: „Iš esmės mes esame tokie patys – visą laiką galvojame ir sprendžiame tas pačias svarbiausias problemas.“ Paroda „Amžinai laikina“ MO muziejuje veiks iki kovo 15-osios. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Tulaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama