J. Donskienė apie biografiją „Donskis yra Donskis“: „Ši knyga yra apie draugus“

Pristatymo metu kartu su knygos sudarytoja J. Donskiene diskutavo režisierius Gintaras Varnas, filosofijos mokytojas ir publicistas DONATAS PUSLYS, pokalbį moderavo žurnalistas Rytis Zemkauskas. Leonido Donskio biografijos „Donskis yra Donskis“ pristatymas. Leidyklos „Tyto alba“ nuotrauka Knyga apie draugus „Pagalvokite apie Leonido Donskio biografijos parašymą. Turiu omeny ne įprastą biografiją, kuri būtų paremta dokumentiniu darbu ir atspindėtų datų bei pasiekimų konstruktą. Parašykite išmintingą biografiją arba – perfrazuojant kitą „Moralinio aklumo“ bendraautorio aforizmą – tokią, kuri leistų matyti su jumis besikalbančio asmens veidą ir girdėti viską, ką jis sako. Ne Leonidui reikalinga tokia knyga, bet jūsų Lietuvai ir jūsų kartai. Taip pat mūsų Europai“, – rašo L. Donskio bičiulis, lenkų poetas, eseistas, teatro kūrėjas Krzysztofas Czyżewskis. Šią užduotį įgyvendinti ėmėsi filosofo žmona J. Donskienė, nors anksčiau apie tai nebuvo galvojusi. Ji pasakojo, kaip kartą į ją kreipėsi piligrimai, „Camino Lituano“ kelio kūrėjai, filosofo garbei surengę žygį nuo tėvo Stanislovo iki rašytojo Czesławo Miłoszo gimtinės. Jolanta Donskienė, Donskis yra Donskis Jolanta Donskienė. Leonido Donskio biografijos „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija“ pristatymas. Leidyklos „Tyto alba“ nuotrauka „Jie norėjo, kad papasakočiau apie Leonidą. Nors iš pradžių dvejojau, galiausiai nusprendžiau pakviesti ir jo draugus, kad prisiminimais galėtų pasidalyti ir jie. Tie, kurie negalėjo, pažadėjo savo mintis įrašyti, – prisiminė knygos sudarytoja. – Renginys truko apie tris valandas. Ten buvo tiek daug šilto, gražaus kalbėjimo, muzikos. Kažkas tuo metu tikrai įvyko.“ Taip gimė mintis prisiminimus sudėti į knygą, juos papildant kitų L. Donskio bičiulių pasakojimais. „Jeigu ne šis įvykis, turbūt niekada nebūčiau patikėjusi, kad reikia tęsti projektą. Būtent tada radau jėgų“, – atviravo knygos sudarytoja. Pirmiausia – žmogus Knyga suskirstyta pagal svarbiausius filosofo L. Donskio gyvenimo etapus: nuo studijų laikų, pionierių stovyklos „Žilvitis“, gyvenimo Klaipėdoje ir darbo Kaune iki visuomeninės veiklos. Kiekviename skyriuje – vis kito artimo L. Donskio bičiulio pasakojimas apie labiausiai įstrigusius įvykius, mintis. Knygos pavadinimas kilo iš aktoriaus Giedriaus Savicko žodžių: „Vieniems jis – politikas, kitiems – rašytojas, dar kitiems – liberalas, bet kaip jūra yra jūra, druska yra druska, Sabonis yra Sabonis, taip Donskis yra Donskis.“ Pasak leidyklos vadovės LOLITOS VARANAVIČIENĖS, būtent šios citatos esamasis laikas geriausiai atspindi publicisto charakterį ir mūsų požiūrį į jį. „Leonidas yra asmuo, apie kurį negali kalbėti būtuoju laiku. Net ir šiandien prieš diskusiją moteris sakė, kaip jai jo trūksta. Todėl ši citata ir tapo knygos pavadinimu“, – šypsojosi leidyklos vadovė. Ji pasakojo, kad pavadinimo paantraštė „Neįrėminta biografija“ nurodo ir knygos sudarytojų norą neidealizuoti filosofo. „Apie tokį respektabilų žmogų gal nesinori kalbėti per daug intymių dalykų, bet mums atrodė svarbu parodyti, kad jis pirmiausia buvo žmogus. Todėl nenorėjome jo įrėminti, atskleidėme ir jo buitinius dalykus“, – aiškino leidėja. Knygų leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė. Guodos Kavaliauskaitės nuotrauka Dar kartą išgyventi prisiminimus „Kiekvienas pokalbis man buvo tarsi atskiras susitikimas, – pasakojo knygos sudarytoja. – Paskambindavau, atvažiuodavau pas žmones į namus, ir mes kalbėdavomės. Tada telefonu pradėdavau įrašinėti. Išklausiusi pokalbį kartais paprašydavau tam tikras dalis papildyti.“ Tiesa, ne visos istorijos pateko į knygą – dalį jų filosofo bičiuliai norėjo pasilikti sau kaip asmeninį prisiminimą. „Tačiau net jeigu tokie pasakojimai ir liko neįrašyti, negaliu pasakyti, kad jie manęs nepripildė – buvo gera prisiminti ne tik gražiausias akimirkas, bet ir tas, kurias buvau primiršusi“, – šypsojosi J. Donskienė. Filosofijos mokytojas D. Puslys šią knygą pavadino auklėjamuoju romanu – žanru, kuriame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į psichologinį veikėjo augimą ir pokyčius nuo vaikystės iki brandos. „Čia puikiai atsiskleidžia ir asmenybė, ir laikotarpis – knygoje gali pamatyti, koks Leonidas buvo „Žilvičio“ laikais, jo tapsmą žmogumi, kurį pažįstame šiandien, ir kartu visuomenės kaitą“, – vardijo D. Puslys. Jis atkreipė dėmesį, kad ši biografija išvengė dažnų šio žanro pavojų, kai apie išėjusįjį kalbama pernelyg pozityviai, nutylint tam tikrus, galbūt neigiamus, aspektus. „Prisimenu, kaip neseniai pristatėme Jūratės Čerškutės monografiją apie Ričardą Gavelį. Jūratė tuomet sakė, kad ji nepasitiki memuarų žanru, nes atmintis nėra patikima – daugelis įvykių sušvelninami. Tad džiaugiuosi, kad skaitydamas šią knygą pamačiau Leonidą tokį, koks jis buvo artimų žmonių akimis“, – pabrėžė publicistas. Donatas Puslys, Donskis yra Donskis Publicistas, filosofijos mokytojas Donatas Puslys. Leonido Donskio biografijos „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija“ pristatymas. Leidyklos „Tyto alba“ nuotrauka „Leonidas buvo beprotiškai jautrus“ J. Donskienę nustebino, kaip jautriai žmonės reagavo į L. Donskį. „Leonidas buvo beprotiškai jautrus, į daugelį dalykų reaguodavo net perdėtai. Maniau, kad tai likdavo tik mūsų virtuvėje arba tarp labai artimų draugų. Tačiau kalbėdamasi su bičiuliais dėl knygos supratau, kad jiems rūpėjo Leonido problemos“, – dalijosi knygos sudarytoja. Vienas iš tokių skaudulių buvo vyraujantis antisemitizmas. Istorikas Alvydas Nikžentaitis knygoje prisimena, kaip kartą filosofas jo paklausė: „Ar tu žinai, kad aš žydas?“ Tuomet tai istorikui pasirodė keistas klausimas, tačiau L. Donskiui jis buvo itin reikšmingas. Leonido Donskio biografijos „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija“ pristatymas. Leidyklos „Tyto alba“ nuotrauka „Ta, pavadinkime, žydo etiketė jam buvo užklijuota ir faktiškai lydėjo iki pat gyvenimo pabaigos, nes visą laiką jis buvo priverstas įrodinėti, kad pasiekė savo jėgomis, o ne dėl to, kad yra žydų tautybės ir turi kokių nors protekcijų. Gal tai buvo vidinis akstinas neužmigti ant to, ką pasiekė, bet tai jį žiauriai alino“, – knygoje cituojamas istorikas. Šias mintis patvirtino ir J. Donskienė. Ji prisiminė, kaip 1990–1997 m. Klaipėda dar tik formavo kultūrinę savo tapatybę, tad daugelis išankstinių nuostatų buvo nekorektiškos. „Net akademinėje aplinkoje, pavartojus daugiau alkoholio, pasigirsdavo antisemitinių replikų. Jos Leonidą visada žeisdavo. Jis kartodavo esantis lietuvis, lietuviškos kultūros žmogus – žydu pasijuntąs tik ten, kur pasirodo antisemitizmas“, – dalijosi ji. Klaipėda Leonidui išliko mylimas miestas. „Jis sakydavo, jog nori čia sugrįžti, kad mieste būtų daugiau mokslo. „Mes galime čia padaryti daug gerų dalykų“, – kartodavo. Leonidas buvo įkvėptas sukurti ką nors gražaus“, – tikino J. Donskienė. Knygos „Donskis yra Donskis“ sudarytoja atviravo, kad šis leidinys jai leido susigrąžinti Leonidą. „Šie prisiminimai man suteikė neapčiuopiamą pilnatvę. Vis dėlto tai buvo nepriklausomybės pradžia, visiškai kitoks laikas. Tad kiekvienas susitikimas turėjo labai daug svorio – prisimenu tiek daug atviro buvimo, atviro kalbėjimo. Kartais net atrodo, kad ten liejosi žodžiai, kuriuos dar mokėmės vartoti. Tad ši knyga yra apie draugus“, – šypsojosi ji. Filosofas Leonidas Donskis. Remio Ščerbausko fotografija Leonidas Donskis (1962–2016) – filosofas, eseistas, pedagogas, visuomenės veikėjas, politikas, humanitarinių ir socialinių mokslų daktaras. Už nuolatinį darbą Lietuvos kultūros ir meno baruose, už refleksiją skiriant straipsnius, esė ir knygas aktualioms temoms ir drauge už Lietuvos garsinimą savo darbais užsienyje bei kitus nuopelnus L. Donskis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau ordino Komandoro kryžiumi. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.