Dar aktualesnis nei prieš 30 metų: kodėl M. Leigh filmas „Nuogas“ sugrįžo į kino sales?

Niūriame ir šaltame Londone pseudointelektualas Džonis (akt. Davidas Thewlisas), persmelktas cinizmo ir egzistencinių abejonių, be aiškaus tikslo klaidžioja gatvėmis. Per naktines keliones jis sutinka buvusias mylimąsias, draugus ir atsitiktinius nepažįstamuosius – visus, kaip ir jis pats, ieškančius ryšio bei prasmės. Charizmatiškas, bet destruktyvus vyras nuolat įsivelia į konfliktus, svaidosi užgauliais komentarais, manipuliuoja moterimis ir jas žeidžia, tačiau ši agresija nenumaldo nuolat jį graužiančio egzistencinio nerimo. Drama „Nuogas“ vaizduoja laikotarpį iškart po Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Margaret Thatcher valdymo pabaigos. Daugelyje savo filmų M. Leigh kalba apie darbo klasės žmonių – nusivylusių namų šeimininkių, automobilių prekeivių, socialinių darbuotojų ar biuro tarnautojų – vidinius sunkumus. Tačiau šį kartą režisierius dėmesį sutelkia į vieno personažo asmeninę kelionę ieškant savo vietos pasaulyje. Filmas „Nuogas“ Aktorius Davidas Thewlisas. Filmo „Nuogas“ („Naked“, rež. Mike'as Leigh, Jungtinė Karalystė, 1993 m.) kadras Nebaigtas scenarijus Trisdešimtį metų gyvuojantis filmas rugsėjį keturiems seansams sugrįžo į „Skalvijos“ kino teatro salę. Rašytojas ir kino kritikas VLADAS ROŽĖNAS, kalbėdamas apie juostą „Nuogas“, pabrėžia neįprastą režisieriaus M. Leigh kūrybos metodą, paremtą improvizacija. „Kurdamas filmus Leigh niekada neturi iki galo parašyto scenarijaus – jis pats nežino, kas konkrečiai nutiks. Režisierius prašo aktorių įsigyventi į savo personažus ir stebi, kaip natūraliai klostosi veiksmas. Toks metodas sukuria netradicinį pasakojimo būdą, kai nėra galutinio režisieriaus ar scenaristo žodžio. Atrodo, kad aktoriai, remdamiesi savo patirtimi, įsivaizdavimu ir emocijomis, nujaučia, kokia kryptimi istorija turėtų judėti. Ši maniera ne visuomet pasiteisina, tačiau, kai pavyksta, Leigh filmuose atsiranda ypatingas tikrumo jausmas – net jei supranti, kad ta tikrovė yra hiperbolizuota. Personažai dažnai atrodo pakylėti, aštresni, žiauresni ar laimingesni, nei paprastai būna gyvenime“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba V. Rožėnas. Režisieriaus metodą puikiai iliustruoja Džonio ir apsaugos darbuotojo Brajeno (akt. Peteris Wightas) scena, gimusi iš aštuonių valandų improvizacijos. Kadras, kuriame jie matomi kaip siluetai, buvo pakartotas net 26 kartus, tačiau galiausiai pasirinktas vienas iš pirmųjų dublių. Rašytojas, kino kritikas Vladas Rožėnas. Asmeninio archyvo nuotrauka Du vyriški personažai Filme „Nuogas“ pasakojimas sukasi apie du ryškius vyriškus personažus. Pirmasis – pagrindinis veikėjas Džonis, siaubingai besielgiantis su aplinkiniais, ypač moterimis. Antrasis – Džeremis (akt. Gregas Cruttwellas), pasižymintis dar brutalesniu elgesiu. „Tarp šių personažų sąmoningai sukuriama paralelė. Džonis – žmogus, darantis blogus dalykus, tačiau filmo metu imi jausti, kad jo blogis ir neviltis kyla iš vidinio skausmo, menkumo, kurio jis pats negali pripažinti. Elgesys su aplinkiniais kaip su įrankiais, padedančiais pasikelti savivertę, kyla iš didžiulio nepasitikėjimo savimi ir baimės, kad esi mirtingas, silpnas, negali sukontroliuoti nei savęs, nei savo gyvenimo. O Džeremis yra toks, kokį žiūrovai įsivaizduoja esant Džonį. Didžiausias šio žmogaus gyvenimo poreikis yra kankinti kitus, ypač moteris. Jis neturi jokių gražių savybių“, – personažų portretus aiškina V. Rožėnas. Pasak kino kritiko, Džonio personažą sunku užjausti ar pateisinti, tačiau galima suprasti. Jo elgesio priežastys – ne grynas nihilizmas, o egzistencinių sunkumų baimė, kurios jis negali pakelti. „Tam tikru momentu žiūrėdamas į šį personažą ir juo bjaurėdamasis imi pastebėti ir jame slypintį vaiką – tokį, kuris elgiasi blogai, nes nežino, kad galima elgtis kitaip. Todėl jis renkasi daužyti vazą ir trankydamasis klykti“, – sako kino kritikas. D. Thewliso karjeros tramplinas Pagrindinį Džonio vaidmenį filme sukūręs aktorius D. Thewlisas iki tol buvo beveik nežinomas. Jis studijavo Londono Gildholo muzikos ir dramos mokykloje, pirmuosius vaidmenis atliko teatre ir televizijoje, pasirodė tokiuose projektuose kaip „Mažoji Dorit“ (Little Dorritt, 1987 m.), seriale „Tik kvailiai ir arkliai“ (Only Fools and Horses, 1985 m.). Filmas „Nuogas“ tapo jo karjeros lūžiu ir sėkmingos aktorystės pradžia. Norėdamas pasirengti Džonio vaidmeniui, D. Thewlisas perskaitė Voltaire’o „Kandidą“, Budos mokymus, Jameso Gleicko „Chaosą“ ir šventąsias knygas – Bibliją ir Koraną. „Thewlisas yra vienas iš tų aktorių, apie kuriuos Holivude sakoma „kažkur matytas“. Jam dažnai patikimi blogiukų vaidmenys, jis pasirodė „Hario Poterio“ filmuose, „DC Comics“ komiksų ekranizacijose atliko epizodinius vaidmenis. Tad vaidmuo filme „Nuogas“ tapo sėkmingu karjeros tramplinu“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja V. Rožėnas. Kino kritikas atkreipia dėmesį, kad aktoriaus gebėjimai yra gerokai platesni nei vien atlikti blogiuko vaidmenis: „Būdamas vienas iš tų kūrėjų, kurie migruoja tarp Europos ir Amerikos, abiejose pusėse Thewlisas atlieka skirtingus vaidmenis. Tačiau pažeidžiamo blogiuko amplua išlieka svarbi jo karjeros dalis.“ Filmas „Nuogas“ Aktorius Davidas Thewlisas. Filmo „Nuogas“ („Naked“, rež. Mike'as Leigh, Jungtinė Karalystė, 1993 m.) kadras Aktorius Davidas Thewlisas. Filmo „Nuogas“ („Naked“, rež. Mike'as Leigh, Jungtinė Karalystė, 1993 m.) kadras Filmas tapo dar aktualesnis Nors M. Leigh filmas skaičiuoja kiek daugiau nei trisdešimt metų, V. Rožėnas tiki, kad jo aktualumas šiomis dienomis dar labiau išaugo. „Šiandien, regis, septynmyliais žingsniais grįžtame prie pasenusio ir gana kvailo supratimo, kas yra vyriška, o kas – moteriška. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose dažnai kalbama apie įvairius Andrew Tate’o tipo personažus, skleidžiančius siaurą ir paviršutinišką vyriškumo sampratą. Dažniausiai ji siejama su hierarchine vyro pozicija būti aukščiau už kitus, tarsi būtų būtina aplinkiniams nuolat demonstruoti savo galią. Vyro vaidmuo visuomenėje pateikiamas kaip kietos, viską valdančios figūros. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti juokinga, tačiau iš tiesų ši laikysena liūdina. „Nuogas“ yra puikus pavyzdys, kokių pasekmių sukelia tokios „vertybės“, – tikina kino kritikas. Pasak V. Rožėno, patriarchato kritika ir kalbėjimas iš vidinės personažo perspektyvos tampa filmo „Nuogas“ stiprybe. „Filmas rodo patriarchalinę sistemą ir fetišizuotą vyriškumą ne iš pozicijos „darai bloga kitam“, bet „tau pačiam dėl to bloga“. Taip, ši sistema suteikia galios svertus, bet ar iš tiesų gera tokiam būti?“ – retoriškai klausia kino kritikas. „Esu matęs daug filmų ir sunkiai galėčiau sugalvoti pavyzdžių, kurie taip tiesiai keltų sudėtingus klausimus. „Nuogas“ tai daro drąsiai, griaudamas stereotipą, koks turėtų būti vyriškumas. Šia prasme filmas šiandien dar aktualesnis nei prieš trisdešimt metų“, – apibendrina jis. youtube.com video Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.