Atidaryta S. Eidrigevičiaus paroda „Hommage à Čiurlionis“: pasaka, atvedusi į meno pasaulį

Diskusijoje, kurioje dalyvavo maestro S. Eidrigevičius, parodos kuratorė KRISTINA LIEPINAITĖ, muziejaus vyriausiasis rinkinių kuratorius Arūnas Astramskas, knygos sudarytoja Laisvė Radzevičienė bei moderatorius, publicistas ir filosofas Donatas Puslys, atsiskleidė, kaip kūryba gali tapti skirtingų kartų ir kultūrų tiltu, o menas – gyvu giminingų sielų dialogu.

Ryšys su M. K. Čiurlioniu – dialogas be žodžių

Menas, kaip ir gyvenimas, geriausiai kalba be žodžių. Jo esmė – intuityvus kūrėjo ir įkvėpimo šaltinio ryšys. Toks nematomas pokalbis su genijumi Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu jau daug metų lydi ir S. Eidrigevičių.

Pokalbio metu maestro prisipažino, kad rasti žodžių šiam ryšiui apibūdinti beveik neįmanoma: „Dialogas yra labai gražus žodis. Tikrai. Bet jis žodžiais nenusakomas. Tai yra jausmas. O kai bandai ieškoti žodžių, atrodo, jų taip ir nerandi.“

Nors panašumus sunku įvardyti faktais, pažvelgus į parodos darbus abiejų menininkų sielų giminystė tampa akivaizdi. „Kai pradedi rašyti, visko nepajėgi apimti. Paimi tik keletą dalykų. Čiurlionis tapė pastele – vadinasi, ryšys yra. Myliu raidę – ryšys yra. Tapė laidotuves – aš irgi, tad ryšys yra“, – lygino menininkas.

Menininkas Stasys Eidrigevičius. Pauliaus Židonio nuotrauka Stasio Eidrigevičiaus paroda „Hommage à Čiurlionis“ Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“. Pauliaus Židonio nuotrauka Stasio Eidrigevičiaus paroda „Hommage à Čiurlionis“ Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“. Pauliaus Židonio nuotrauka

Menas, pripažintas Japonijoje, prie kurio reikia sustoti

S. Eidrigevičius sakė, kad jo pažintis su M. K. Čiurlionio kūryba prasidėjo dar mokyklos laikais ir tai atvėrė jam duris į pasakų pasaulį. Susitikimas virto kūrybine draugyste, dėl kurios menininko darbuose jau prieš daug metų atsirado užuominų, ženklų ir duoklių didžiajam įkvėpėjui.

Parodos kuratorė K. Liepinaitė pabrėžė, kad šis dviejų kūrėjų dialogas yra dvasinis: „Jų kūryboje nieko nėra panašaus nei temiškai, nei stilistiškai. Stasys nenori nei mėgdžioti Čiurlionio, nei būti panašus į jį, bet menininkai kažkaip susikalba viršuje.“

Abiejų kūrėjų darbai sulaukė didelio pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ypač Japonijoje. Kuratorės nuomone, tai lemia Rytų kultūros vertybės. „Menininkai neskuba, sustoja ir žiūri į kūrinį. Tiek į Čiurlionio, tiek į Eidrigevičiaus darbus reikia žiūrėti sustojus. Prabėgęs nesuprasi“, – aiškino ji. Būtent dėl to daugiasluoksnis, metaforų gausus abiejų kūrėjų menas Rytų kultūros žmonėms yra ypač artimas ir suprantamas.

Menininkas Stasys Eidrigevičius. Pauliaus Židonio nuotrauka Menininkas Stasys Eidrigevičius. Pauliaus Židonio nuotrauka Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“. Pauliaus Židonio nuotrauka

Į muziejų originalai neatvyko

Nors Stasio muziejus atitinka visus reikalavimus, reikalingus originaliems M. K. Čiurlionio darbams eksponuoti, o ir planų originalius kūrinius į parodą atvežti buvo, dėl sudėtingų transportavimo sąlygų jie parodos metu liko Kaune. Tačiau, pasak kuratorės, tai nesutrukdė M. K. Čiurlionio dvasiai apsigyventi ekspozicijoje.

„Čiurlionio dvasia bet kokiu atveju čia yra. O mes pasaugokime originalą“, – komentavo ji.

Į meną per pasakų pasaulį

Idiliška gamta ir pasakos yra vienas ryškiausių skiriamųjų M. K. Čiurlionio darbų bruožų, o S. Eidrigevičius diskusijoje dalijosi, kad savo kelią į didįjį meno pasaulį pradėjo iliustruodamas pasakas. Jis niekada nejautęs poreikio paisyti užsakymų, nes norėjo kurti laisvai, ir tai vėliau jam atnešė tarptautinį pripažinimą.

„Tu kuri, esi laisvas, ir, jeigu esi drąsus, visai nesvarbu, ar ta knyga bus perkama, ar ne. Aš norėjau kurti savo meną. Ir svarbiausia – ši mano drąsa man nešė rezultatą“, – sakė menininkas.

Stasio Eidrigevičiaus paroda „Hommage à Čiurlionis“ Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“. Pauliaus Židonio nuotrauka Stasio Eidrigevičiaus paroda „Hommage à Čiurlionis“ Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“. Pauliaus Židonio nuotrauka Stasio Eidrigevičiaus parodos „Hommage à Čiurlionis“ Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“ pristatymas. Pauliaus Židonio nuotrauka

Netelpa į rėmus ir pats tą žino

Nuolat ieškantis ir eksperimentuojantis S. Eidrigevičius, kaip teigė kuratorė K. Liepinaitė, netelpa į rėmus ir pats tą žino. Tai atsispindi šios M. K. Čiurlioniui skirtos parodos darbuose, kuriuose menininkas derina naujas medijas ir kūrybos metodus. Vienas iš pavyzdžių – fotografika, meno forma, kurioje fotografija sujungiama su grafika. Šie darbai sukuriami fotografuojant planšete ir pridedant kompiuterinį piešinį.

Maestro drąsa ypač ryški kūrinyje, kur jis, iškirpęs skyles M. K. Čiurlionio veido spaudinyje ir vietoj jo akių įstatęs savąsias, sukūrė kaukę.

Knyga – laisvės atspindys

Knygos „Hommage à Čiurlionis“ sudarytoja L. Radzevičienė diskusijoje sakė, kad knygą kūrė norėdama, jog ji būtų suprantama kiekvienam ir padėtų įsigilinti į dviejų menininkų dialogą. „Labai norėjau, kad kiekvienas galėtų šį leidinį skaityti ir suprasti“, – dalijosi ji. Knygos sudarytoja taip pat pabrėžė unikalų leidinio dizainą, kuris jai pasirodė toks pat laisvas, kokie laisvi yra S. Eidrigevičius ir M. K. Čiurlionis.

S. Eidrigevičius ypač vertina knygos fizinį formatą ir tai, kad ją malonu laikyti rankose. „Va, gali kelionėn pasiimti, gali įsidėti į mažą rankinuką. Ir daug medžiagos yra“, – džiaugėsi menininkas. Jis atkreipė dėmesį ir į knygoje esantį savo sudarytą išsamų individualių parodų sąrašą, kuris, anot jo, bus naudingas ateities kartoms.

Menininkas Stasys Eidrigevičius. Pauliaus Židonio nuotrauka Menininkas Stasys Eidrigevičius. Pauliaus Židonio nuotrauka Menininkas Stasys Eidrigevičius. Pauliaus Židonio nuotrauka

Menui aprašymo nereikia – svarbiau asmenybė

Šiandien, kai informacija mus pasiekia akimirksniu, svarbu sustoti ir skirti laiko menui. Kuratorius A. Astramskas kalbėdamas apie meno prasmę priminė, kad profesorius Vytautas Landsbergis parodai skirtoje knygoje pabrėžė, jog daugelis žmonių prabėga pro šalį nė nepažvelgę į kūrinius. Tačiau, anot kuratorės K. Liepinaitės, svarbu atsirinkti ir įsigilinti į tai, kas traukia labiausiai.

„Mane labiau žavi menas, kuris yra neaprašytas. Ir labiau žavi asmenybės. Nes pastaruoju metu asmenybės tarsi prapuola simpoziumuose, bienalėse ir visokiuose renginiuose. O iš tikrųjų tu labiausiai ir atsimeni asmenybes bei tuos kūrinius, prie kurių sustoji“, – sakė ji.

S. Eidrigevičius ir jo kūryba, pasak kuratorės, yra puikus pavyzdys, kad menas įgyja prasmę tik tada, kai žiūrovas įsitraukia į dialogą su juo. Būtent tuomet gimsta ryšys ir supratimas, gyvybiškai svarbus ne tik kūriniui, bet ir kūrėjui.

Stasio Eidrigevičiaus paroda „Hommage à Čiurlionis“ Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“. Pauliaus Židonio nuotrauka   Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama