Menininkas E. Jansas: „Geriau šaipytis iš savęs, nei daryti kieno nors kito karikatūras“

Menininkas Evaldas Jansas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Vaikščiojome ne tik tarp instaliacijų, performansų archyvų ir paveikslų – ėjome per menininko kūrybos laikotarpius, kalbėjomės apie šiuolaikinį meną ir jo iššūkius, politinį korektiškumą, idėjų gimimą.

Paroda suskirstyta į tris jūsų kūrybos laikotarpius. Ką galite papasakoti apie kiekvieną iš jų?

Pirmasis vaizduoja performansus, instaliacijas, kai kartu su nepriklausomybe į Lietuvą atėjo vizualinės raiškos laisvė. Vilniaus dailės akademijos rektorius ir dėstytojai tapo liberalesni. Naujos raiškos tuo metu mokėmės vieni iš kitų ir iš katalogų – tada šiuolaikinio meno istorija davė daugiau nei akademijos profesoriai.

Lietuvos šiuolaikinis menas dabar yra fragmentuotas, susiskaldęs, monotipiškas, o tuo metu, XX a. dešimtajame dešimtmetyje, kai Lietuva, jos menininkai pradėjo mažinti atskirtį, sukeltą geležinės sovietų uždangos, nuo estetinių ir plastinių ieškojimų pasaulyje, buvo nesvarbu – tu ekspresionistas ar konceptualistas – visi buvome vienoje valtyje.

Buvo didelė jungtis net tarp visiškai estetiškai skirtingų meno išraiškos formų. Tuo metu vyko konfliktai tarp Šiuolaikinio meno centro ir Dailininkų sąjungos, nes tradicinės plastikos išpažinėjai dailininkai, menininkai prieštaravo naujovėms. Būrėsi naujoji bohema – aktoriai, muzikantai, vizualiojo meno atstovai – ir tai buvo kaip lietus po sausros.

Pradėjau kurti nuo instaliacijų ir objektų. Vienas pirmųjų darbų – „Skerdžiaus peilis“ 1993 m. Tuo metu dar aktyviai netapiau, apgyniau diplomą ne iš tapybos – 1995 m. buvau pirmasis Tapybos katedroje, gavęs diplomą ne už tapybos darbą. Tai buvo „Puokštė mylimajai“ – širdies formos objektas iš nudaužtų butelių kakliukų, suvirintų ant vielos, ir „Eglynėlis“ iš sulaužytų sovietinių suoliukų.

Prie tapybos grįžau 2009-aisiais, kai „Vartuose“ surengiau tapybos parodą – prieš tai tapiau tik pagal užsakymus arba kam nors dovanų, tad įgūdžiai vis tiek išliko. Iš tos parodos dabartinėje yra keli paveikslai: pagal Claude’o Monet „Impression“ – čia mano skriejanti oru figūra, ir „Panas prisimena Maiklą Džeksoną vaikystėje“. Evaldas Jansas, „Inkliuzas. Skerdžiaus peilis“. E. Janso nuotrauka Evaldas Jansas, „Puokštė mylimajai“. E. Janso nuotrauka Evaldas Jansas, „Eglynėlis“. E. Janso nuotrauka Evaldas Jansas, „Panas prisimena Maiklą Džeksoną vaikystėje“. E. Janso nuotrauka

Vėliau panirau į vaizdo įrašus – sukūriau apie 200 reportažų kanalui „Jansas TV“. Pavadinimas „Jansas TV“ kilo iš to, kad šiuos žodžius pažymėdavau juostoje, nes mano medžiagą dažnai vogdavo.

Taigi, maždaug iki 2016-ųjų kūriau „Jansas TV“ produktą. Buvo dvi reportažų rūšys – iš parodų atidarymo ir kalbinami menininkai savo parodų metu arba reportažai iš menininkų ateljė, dirbtuvių. Pokalbiai būdavo improvizuoti – truputis ironijos, truputis nuoširdumo. Tuo metu daug eksperimentavau montuodamas, ieškojau galimybių, atseit savo stiliaus.

O 2020–2024 m. turėjau tokią galeriją kaip sociokultūrinį reiškinį: joje rengdavau draugų – bendraamžių ir jaunų perspektyvių menininkų – performansus ir parodas.

Kai kuri jau daugiau kaip 30 metų, sunku ir pasakyti, kas čia svarbiausia. Iš šono gal geriau matyti. Man atrodo, kad svarbiausia tikrumas, nuoširdumas – ką matai, tą reflektuoji ir širdimi išdainuoji.

Kas kūryboje jums svarbiausia?

Kai kuri jau daugiau kaip 30 metų, sunku ir pasakyti, kas čia svarbiausia. Iš šono gal geriau matyti. Man atrodo, kad svarbiausia tikrumas, nuoširdumas – ką matai, tą reflektuoji ir širdimi išdainuoji.

Ar būna, kad abejojate savo idėjomis?

Jeigu ilgai idėjos neįvykdai, nerealizuoji, ji atsitraukia. Bet visada yra idėjų, kurios persekioja. Pavyzdžiui, prievartos, laisvės tema, kaip paveiksle „I’m free III“. Pinokio tema – kvailelio įvaizdis – irgi dažnai pasikartoja.

Čia pradžioje parodos buvo toks didelis medinis Pinokis, bet kandys pradėjo graužti, tad teko patraukti iš ekspozicijos erdvės.

Kartais idėjos gimsta reaguojant į įvykius. Pavyzdžiui, kai Vienoje Gustavo Klimto paveikslas buvo aplietas mazutu, instagrame radau nuotrauką, kurioje apsauginis veda užtėškusį Just Stop Oil aktyvistą – išėjo paveikslas „Vaidinant auką“. Nežinau, kas čia auka – ar tie, kurie supainioti žaliojo kurso isterijos, ar pats Klimto paveikslas, bet ironiškai įpaišiau čia savo autoportretą.

Darbuose dažnai vaizduojate save. Kodėl?

Geriau šaipytis iš savęs, nei daryti kieno nors kito karikatūras. Juk visur čia daugiausia karikatūros, kad ir šis dvigubas mano autoportretas „Jansas klounas smaugia Jansą dailininką“. Tai – prieštaravimai, noras išsišokti. Sakau: surengiau parodą tam, kad pamatyčiau, kaip miręs atrodysiu, tokia numirėlio paroda.

Taigi, jums svarbus humoras?

O kaip be jo? Ironija, sarkazmas man yra aukščiausia ir žiauriausia humoro forma. Pavyzdžiui, iliustracija „Varlė karalienė. Jaunas menininkas bučiuoja menotyrininkę“.

Evaldas Jansas, „I'm free III“. E. Janso nuotrauka Evaldas Jansas, „Vaidinant auką“. Autoportretas su muziejaus apsaugininku prie Gustavo Klimto „Gyvenimas ir mirtis“. E. Janso nuotrauka Evaldas Jansas, „Jansas klounas smaugia Jansą dailininką“. E. Janso nuotrauka Evaldas Jansas, „Varlė karalienė. Jaunas menininkas bučiuoja menotyrininkę“. E. Janso nuotrauka

Ar vis dar ieškote naujų formų?

Tos formos jau seniai išbezdėtos. Ką čia naujo sukursi, ypač performansų srityje. Nauja forma – DI.

Dažnai sakoma, kad šiuolaikinį meną eiliniam žiūrovui sunku suprasti. Kokia jūsų nuomonė apie tai? Koks jūsų santykis su žiūrovu?

Šiuolaikinis menas nusisuka nuo žiūrovo, o aš einu į žiūrovą. Manęs nedomina procesai „menas menui“, bėgu nuo abstrakcijos ir forma, ir turiniu. Tokia pozicija leidžia mano sukurtam meno objektui būti įskaitomam ir eiliniam žiūrovui, taip pat atveria platų kūrybinių priemonių pasirinkimą: mano arsenale yra tapyba, performansas, instaliacija, objektas, videomedžiaga, fotografija, tekstas.

Tam tikra prasme mano paveikslai yra tokie manifestuojantys lozungai. Gal tik performansai buvo labiau šokiruojantys. Kaip sako, jaunystėje kiekvienas yra revoliucionierius, o senatvėje – konservatorius. Aš – ne išimtis.

Kaip manote, ar vis dar šokiruojate žiūrovus?

Nemanau, kad mano darbai labai šokiruotų. Tam tikra prasme mano paveikslai yra tokie manifestuojantys lozungai. Gal tik performansai buvo labiau šokiruojantys. Kaip sako, jaunystėje kiekvienas yra revoliucionierius, o senatvėje – konservatorius. Aš – ne išimtis. 

Jus veikia politinis korektiškumas mene? Ką apie jį manote?

Menui politinis korektiškumas yra vėžys. Kolegos dažnai sako, kad savo darbuose aš laužau tą politinį korektiškumą. Manau, kad šiuolaikinį meną politinis korektiškumas veikia per daug – ateini į ŠMC arba į kokią nors šiuolaikinio meno parodą ir nesupranti, apie ką čia. Dizainas ir buhalterija. Dizainas ir buhalterija. Konceptualizmas, kuriame driekiasi paklodės teksto, ir tada vizualus menas – jau nebe vizualus. Menas menui triumfuoja.

Tiek formoje, tiek idėjose aš vengiu abstrakcijų – tėškiu aiškiai ir suprantamai. Ne kiekvienas menininkas gali būti toks stiprus, kad nematytų pasaulio tiesų.

Evaldas Jansas, „Poliucijos“ (pagal Claude’o Monet „Impression“). E. Janso nuotrauka

Kodėl „Ekstrapoliacija“?

Ekstrapoliacija – tai praeities patirties pritaikymas prognozuojant nežinomus (būsimus) reiškinius, darant prielaidą, kad sąlygos iš esmės nesikeis. Man labai patiko, kai parodos kuratorius Kęstutis Šapoka pasiūlė šitą pavadinimą – iš karto sutikau. Man tai pakėlė kūrybinę dvasią kaip toje dainoje: „Aš dar dainuosiu, nors balsas užkimęs.“

Džiaugiuosi šia paroda, trise su kuratoriumi ir architektu gerai padirbėjome. Man pavyko padaryti viso kūrybinio gyvenimo apžvalgą, ir pats parodos pavadinimas inspiruoja kurti toliau.

Kokių minčių, jausmų kyla matant visus savo darbus vienoje vietoje?

Atrodo, lyg ką tik būčiau atsiplėšęs nuo kiekvieno kūrinio, lyg dar kraujuotų.

Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Gavelytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama