800 metų „Kūrinijos giesmei“: šv. Pranciškaus kūrinys, perkeitęs ir žmonijos, ir Bažnyčios veidą

Šiai progai paminėti rugsėjo 27 dieną Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje organizuojama Pranciškoniškosios šeimos šventė, kurioje bus galima susipažinti su skirtingomis pranciškonų bendruomenėmis, paklausyti „Saulės giesmę“ įkūnijančių kūrinių ir išgirsti aktualius pamąstymus. Kodėl „Kūrinijos giesmė“ iki šiol svarbi? Šv. Pranciškus kreipiasi į gamtos stichijas ir visus gyvus kūrinius kaip į brolius ir seseris. Tokiu požiūriu į kūriniją šventasis pralenkė savo laiką ir dovanojo priminimą mums, kad kiekvienas kūrinys yra dovana, kviečianti mus dėkoti ir šlovinti Kūrėją. Šv. Pranciškus Asyžietis. Wikipedia.org nuotrauka „Kūrinijos giesmę“ šv. Pranciškus pradėjo rašyti 1224 m. ir baigė 1225 m. – likus dvejiems metams iki savo mirties. Tai yra vienas pirmųjų ir seniausių literatūrinių žanrų Italijoje. Rašydamas giesmę šv. Pranciškus jau buvo ligotas, tačiau vis tiek sugebėjo įžvelgti kūrinijos, kaip Dievo dovanos, grožį. Jis matė Kūrėjo atvaizdą kūrinijoje. Paskutiniame posmelyje rašoma: „Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per mūsų sesę kūniškąją mirtį.“ Taip, kaip ir visus Dievo kūrinius, šv. Pranciškus mirtį irgi pavadina sese. Mirtis tampa Kūrėjo meilės žmonijai išraiška. Šv. Pranciškus ją priima kaip vartus į amžinybę – galimybę gyventi su Viešpačiu amžinai“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras kunigas EVALDAS DARULIS OFM. Šis šv. Pranciškaus kūrinys perkeitė ir žmonijos, ir Bažnyčios veidą. Tai leido visai kitaip pažvelgti į patį Dievą. Brolis Evaldas pabrėžia, kad šv. Pranciškus mus moko vertybių – jis įkvepia savo santykiu su vargšais, sakomu pamokslu paukščiams ir Dievo kaip vienintelio turto iškėlimu. „Saulės giesmė“ yra tarsi santrauka visko, kas šv. Pranciškui buvo brangu. Kartu visa tai yra žmogiška ir žemiška, kalba brolis Evaldas, nes tai rodo jo nuolankumą ir mokėjimą priimti, ką mes turime žemėje. Kunigas Evaldas Darulis OFM. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka Tuo metu, kai buvo parašyta „Saulės giesmė“, beveik visi veikalai buvo rašomi lotynų kalba. Šv. Pranciškus kūrinį parašė kalba, kuria šnekėjo – italų. Giesmėje atsiskleidžia giluminė pranciškoniškoji dvasia ir požiūris į kūriniją – visi Viešpaties kūriniai laikomi broliais ir seserimis. „Visa tai, ką Viešpats sukūrė, yra gera dėl to, kad Dievas yra geras. Ir visi yra lygūs – visi yra žmogaus broliai ir seserys. Per kūrinius yra šlovinamas Kūrėjas, ir tai išreiškia kontrastą su pagonybe. Tai yra iš esmės krikščioniškas, o ne pagoniškas požiūris, kai šlovinami kūriniai, bet ne Dievas. Šv. Pranciškus buvo revoliucionierius – jis į kūriniją pažvelgė iš esmės kitu kampu“, – kalba Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinė ministrė dr. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ OFS. Šv. Pranciškus Asyžietis visus Dievo kūrinius vadino broliais ir seserimis. Pexels.com nuotrauka Pranciškoniškas šurmulys Užrašęs šią šlovinimo giesmę, šv. Pranciškus išmokė brolius eiti ir giedoti skelbiant žinią pasauliui. Kūrinio tekstas buvo skirtas giedoti, ne skaityti. „Iškilo mintis organizuoti šlovinimo giesmės konkursą, kad ir mūsų laikų žmonės, pasisemdami dvasios iš šv. Pranciškaus, šlovintų Viešpatį giesme. Prie konkurso prisijungė tiek profesionalūs, tiek pradedantys atlikėjai. Nuostatuose neribojome nei stiliaus, nei kalbos, tik buvo svarbu, kad kūrinys būtų originalus ir turėtų aiškią sąsają su „Kūrinijos giesme“, – apie jubiliejaus minėjimo proga surengtą konkursą dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja J. T. Ramonaitė OFS. Andrzej Biniek, Jogilė Teresa Ramonaitė Brolis Andrzejus Biniekas OFM Cap. ir Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinė ministrė dr. Jogilė Teresa Ramonaitė OFS. J. T. Ramonaitės asmeninio archyvo nuotrauka Pranciškonai turi kelias skirtingas bendruomenes Lietuvoje. Pavyzdžiui, pasauliečiai pranciškonai, mažesnieji broliai, kapucinai yra skirtingos bendruomenės, bet visi jie – pranciškonai. Visos šios bendruomenės susirinks į renginį ir pristatys savo veiklą pranciškoniškame kaimelyje. Vieni broliai virs sriubą, o kiti – kapucinai – kavą. Broliai kapucinai puoselėja kavos tradicijas, mat vienuoliai Afrikoje augina kavą ir siunčia ją į Lenkiją, ten broliai kapucinai ją skrudina, pakuoja ir parduoda. Renginyje numatyta daug smagios veiklos, bet norintiesiems pažvelgti į „Kūrinijos giesmės“ jubiliejų šiek tiek giliau bus galima paklausyti diskusijų. 15 valandą J. T. Ramonaitė OFS ves paskaitą apie „Kūrinijos giesmės“ literatūrinę ir kalbinę reikšmę. O 16 valandą socialinio Bažnyčios mokymo ir socialinių mokslų tyrėja dr. Elena Šiaudvytienė kalbės apie popiežiaus Pranciškaus enciklikos Laudato si’ kvietimą išgirsti Kūrinijos Evangeliją. Šia enciklika popiežius iškėlė ekologijos, aplinkosaugos ir socialinio teisingumo klausimus. Pranciškonai Skirtingų pranciškoniškų bendruomenių nariai. Jogilės Teresos Ramonaitės asmeninio archyvo nuotrauka „Popiežius pasirinko Pranciškaus vardą ir labai aiškiai kalbėjo apie ekologinį atsivertimą. Kartais reikia popiežiaus jėzuito, kad vėl atkreiptume dėmesį į tai, ką šv. Pranciškus sakė jau prieš 800 metų. Šventasis kalbėjo visuomenei, kuri, mūsų požiūriu, dar buvo arti gamtos. Mūsų laikais labai svarbu tobulinti požiūrį į kūriniją – kas ji, kokį vaidmenį joje atlieka žmogus ir kaip mums tarpusavyje bendrauti. Kartais atrodo, kad esame nutolę nuo visko, kas yra natūralu, tačiau žmogus nėra atsietas nuo kūrinijos. Mes esame jos dalis, nes visus sukūrė tas pats Kūrėjas“, – samprotauja J. T. Ramonaitė OFS. Šiandien „Saulės giesmė“ skamba kaip pranašiška žinia apie mums taip reikalingą darnų sugyvenimą su aplinka. Ji kviečia žmogų ne tik džiaugtis pasaulio grožiu, bet ir prisiimti atsakomybę – rūpintis žeme, saugoti jos trapumą ir gyventi su dėkingumu. Ši žinia nešama ir šventės programoje, kuri kvies į bendrą maldą. 17.30 val. prasidės Valandų liturgijos Vakarinė, o po jos – šv. Mišios. Po pamaldų laukia šlovinimo vakaras, kurio metu giesmes kūrę konkurso dalyviai pirmą kartą galės viešai atlikti „Saulės giesmės“ jubiliejui parašytus kūrinius. Tuomet ir paaiškės konkurso nugalėtojai. Šlovinimo vakaras toliau tęsis su pasauliete pranciškone Rasa Lapiene OFS ir brolio Pauliaus Vaineikio OFM grupe „Gyvasis vynmedis“. Programa Renginio plakatas Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.