Prof. V. Landsbergis: „Čiurlionis yra lobis, padėtas mums naudoti“

Rugsėjo 22-ąją minime iškilios mūsų tautos asmenybės, vieno žymiausių Lietuvos menininkų M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Seimas šiuos metus paskelbė M. K. Čiurlionio metais. Prie minėjimo taip pat prisideda UNESCO – šią sukaktį įtraukė į minimų datų sąrašą. Tai leido šventę pakelti į tarptautinį lygmenį.

youtube.com video

Gerbiamas profesoriau, esate sakęs, kad Čiurlionis jums – tarsi brolis ir judu turite apie ką pakalbėti. Ką reiškia šis jūsų asmeninis ryšys su menininku? Kaip jis paveikė jūsų paties kūrybą, o gal net ir politinį kelią?

Nežinau, ar tai yra svarbiausia, ką man reiškia... Pakalbėkime apie svarbiausius dalykus – kas šiandien Čiurlionis yra mums, Lietuvai, pasauliui.

Kas šiandien mums yra Čiurlionis?

Mįslė. Jis man tarsi primena senovines pasakas apie ieškančius žmones. Jie ieško, kažką randa, vėliau vaikštinėja bandydami suvokti, ką sutiko. Panašiai su Čiurlioniu. Mes bandome suvokti, ką sutikome. Jaučiame, kad tai ypatingas, didelis dalykas, neretai viliojantis, kartais gąsdinantis; kartais kyla noras praeiti pro šalį numojus ranka ir nesirūpinti tuo, ko neįkandi, ko neaprėpi. Tokios gražios sukakties proga yra ką pasvarstyti.

150 metų, kai šis žmogus gimė, gyveno, kūrė, paliko daug minties, dvasios impulsų. Kas jis yra šiandien? Galbūt iki šiol nepažįstamas arba iš dalies nepažįstamas. Taip yra, bet tai nėra blogai. Yra ką pažinti.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) su žmona rašytoja, literatūros kritike Sofija Kymantaite-Čiurlioniene (1886–1958). Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotrauka

Čiurlionis yra lobis, padėtas mums naudoti. Galbūt mes jį pažinsime, gal pasinaudosime. O jeigu pasinaudosime, gal suvoksime, kad šis lobis yra mokykla – galima daug ko išmokti. Gal Čiurlionis atėjo mūsų apšviesti?

1998 metais jūs įrašėte Čiurlionio fortepijono kūrinių kompaktinę plokštelę „Gimęs iš žmogaus sielos“, kurią išleido Jungtinės Karalystės leidybos įmonė „EMI Records“ Londone. Štai ką tuomet apie šį albumą rašė spauda: „Ši plokštelė – puikus įrodymas, kad Čiurlionis yra ne tik tapytojas, bet ir pasaulinio lygio kompozitorius, o Vytauto Landsbergio kaip muzikos ir meno žinovo indėlis padėjo atverti šią Čiurlionio kūrybos pusę platesnei auditorijai.“ Ar ši kompaktinė plokštelė prisidėjo prie to, kad Čiurlionio kūryba po pasaulį pasklistų plačiau?

Taip. Šią kompaktinę plokštelę išleido labai garsi kompanija, ir jos vardas suteikė reklamą, pagarsino, kad ši kūryba verta būti tarp kitų pasaulinių šedevrų. Galbūt ji prisidėjo prie to, apie ką mes šiandien galime kalbėti – kad Čiurlionis yra reiškinys. Nuo šios plokštelės pasirodymo iki šiandienos praėjo ne tiek daug, bet ir nemažai laiko. Čiurlionis vis dar atrandamas.

Parodos, rengiamos Europos sostinėse ar didžiuosiuose meno miestuose, dažnai stebina ir džiugina lankytojus: „Kodėl mes iki šiol nežinojome?“ Daugelis kalba apie Čiurlionio palikimo savitumą, kad didžio kūrėjo itin individualus, originalus menas yra vienoje vietoje. Jeigu rūpi, tau neteks važinėti po daugelį muziejų ir sostinių. Šį reiškinį – Čiurlionį – turime vienoje vietoje.

Kiti sako, kad tai negerai. Jeigu jo kūrinių būtų daugelyje muziejų, apie jį būtų daugiau žinoma, jis būtų plačiau analizuojamas, svarstomas. Ar mums reikia stengtis, kad Čiurlionis būtų vežiojamas, kuo daugiau rodomas? Neseniai girdėjau sakant: „Jeigu kam rūpi, tegu atvažiuoja.“ Taigi viskas priklauso nuo pačių žmonių.

Nežinau, ar reikia kalbėti apie sintezę. Pats žmogus yra tam tikra sintezė. Čiurlionis buvo ir literatas, ir poetas, mąstytojas. Labai įdomios, svarbios jo mintys, apie kurias mes dabar šiek tiek daugiau sužinome.

Gerbiamas profesoriau, nagrinėdamas Čiurlionio kūrybą jūs dažnai pabrėžiate, kad jis siekė sujungti skirtingas meno šakas – muziką, dailę ir literatūrą. Kokią pagrindinę žinią Čiurlionis siunčia mums per menų sintezę?

Nežinau, ar reikia kalbėti apie sintezę. Pats žmogus yra tam tikra sintezė. Čiurlionis buvo ir literatas, ir poetas, mąstytojas. Labai įdomios, svarbios jo mintys, apie kurias mes dabar šiek tiek daugiau sužinome.

Čiurlionis buvo didelis žmogus ir apie tai, ką norėjo pasakyti, kalbėjo muzikos, tapybos priemonėmis, gyvai bendraudamas su kitais.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Tyla“ (1907 m.). Ciurlionis.eu nuotrauka

O filosofinės jo pažiūros? Ką Čiurlionis atrastų dabartiniame mūsų pasaulyje, kuris kupinas chaoso?

Čiurlioniui tai keltų didelį susirūpinimą – kur tie žmonės eina? Jis rašė, kad žmonija – begalinė procesija. Jie eina ir tame kelyje mato tik dalį pasaulio. Jie nežino, kad pasaulis yra daug didesnis.

Čiurlionis paprastais žodžiais aiškino, koks didelis, sudėtingas ir neaprėpiamas yra pasaulis. Eiti ir jį pažinti yra žmonijos pašaukimas.

Čiurlionio kūryboje daug paslapties, daug kas užkoduota. Ar lengva skaityti tai, kas paslėpta?

Galbūt Čiurlionis nieko specialiai nekodavo. Jis kalba apie pasaulį, apie žmogų – kas yra žmogus. Tai Čiurlionio kūrybos tema. Žmogaus paslaptis.

Noriu jūsų kaip atlikėjo paklausti: ar sunku groti Čiurlionio kūrinius?

Nemanau, kad sunkiau negu kokią nors kitą muziką, bet jeigu nori suprasti, ką kompozitorius galvojo ir kodėl jis taip sudėstė muzikines savo mintis, turi šiek tiek pasigilinti, pabandyti pajausti, kodėl jis apie muziką galvoja tokiais būdais. O jo būdai yra savotiški.

Kartais labai paprasta – tokia sielos kalba, kaip ir dainelė. Jis sakė: didžiausia meno viršūnė yra paprasta dainelė.

O kaip paaiškintumėte fenomeną trumpo, galbūt vieno trumpiausių jo kūrinių, kurį ir jūs atliekate, – Čiurlionio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Ant kalno gluosnys“? Ji trunka minutę ir aštuonias sekundes, ir kiekvieną kartą jos klausydamas randi ką nors nauja.

Kartais nustembi – taip paprasta ir taip svarbu. Paprastume pasakytas svarbiausias dalykas. O apie ką kalbama dainoje? Čia jau būtų tolesnis mūsų samprotavimas.

Čiurlionio kūryba dažnai siejama su tautiniu atgimimu, dvasine laisve. Koks jo vaidmuo formuojant Lietuvos valstybingumo idėją? Kiek jo menas padėjo mums tikėti laisve, jos siekti?

Čiurlionis savo siela, mintimis buvo laisvas žmogus. Jis nepaisė įsakymų, nurodymų. Jis rinkosi pats, turėjo savą pasaulio, tėvynės viziją. Apie tėvynę jis kalba: kokia ji graži, svarbi, kokia ji apleista ir nelaiminga; aš ateinu jai padėti.

Čiurlionis buvo Lietuvos idėjos dalis. Kai jis buvo užmirštas arba niekinamas, neigiamas, tai reiškė, kad niekinama ir neigiama Lietuva. Galbūt ne tik man, bet ir jums, daugeliui kitų žmonių buvo ne vis vien, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta su jos lobiu Čiurlioniu.

Kaip jūs, būdamas atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, matėte Čiurlionio palikimą?

Čiurlionis buvo Lietuvos idėjos dalis. Kai jis buvo užmirštas arba niekinamas, neigiamas, tai reiškė, kad niekinama ir neigiama Lietuva. Galbūt ne tik man, bet ir jums, daugeliui kitų žmonių buvo ne vis vien, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta su jos lobiu Čiurlioniu.

Jeigu branginame Lietuvą, branginame ir jos lobį, paliktą mums. Ačiū jam, čia yra mums didžiausia dovana.

Kiek ši graži sukaktis padės mums ir pasauliui dar giliau ir plačiau pažinti Čiurlionį?

Kiek padės, apie tai sužinosime. Ateikite dar po 150 metų ir manęs paklauskite (juokiasi).

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis su Wolmanų šeima ir draugais, fotografijų ciklas „Anapa. 1905“. Ciurlionis.eu nuotrauka

Ar geras Čiurlionio vardo įprasminimas yra pavadinti Vilniaus oro uostą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu?

Labai graži mintis. Gražu ir prasminga, kad žmonės, atskrendantys į Lietuvą, žinotų ir jaustų: jie atskrenda į Čiurlionio šalį. Čiurlionio kūryba padės praplėsti žinias apie Lietuvą. Mums labai svarbu, kad kuo plačiau pasaulyje būtų žinoma apie Lietuvą. Tada ji bus saugesnė, ir mažiau rasis išorės pavojų. Kai matai tokią grožybę ir tokias vertybes, kam gali kilti mintis tai sunaikinti? Nebent esi blogos valios žmogus, diktatorius, kuris nekenčia to, kas gražu.

Nesiorientuokime į tokius. Orientuokimės į žmones, kurie supranta ir vertina grožį, į tai, kas leidžia pasijusti broliais, turinčiais bendras vertybes – šį kraštą ir jo kūrėją menininką.

Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama