Filmą apie Šiluvą kuriantys amerikiečiai: „Kodėl mūsų Motina verkė Šiluvoje?“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
1608 m. Šiluvos laukuose ganydami bandas piemenėliai išvydo regėjimą – ant akmens pasirodė Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Liūdna, su ašaromis akyse ji ištarė: „Čia kadaise buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama.“
Tuo metu tai buvo kalvinistų žemė. Netoli tos vietos, kur stovėjo Dievo Motina, buvo atrasta skrynia su dokumentais – jie katalikams padėjo susigrąžinti Bažnyčios žemę. Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas sukrėtė ne tik vietos žmones, bet ir protestantų bendruomenę.
Dievo Motinos žinia Lietuvai ir pasauliui
Šiuo apsireiškimu susidomėjo ir dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinamas režisierius MICHAELIS O'NEILLAS, save dar vadinantis stebuklų medžiotoju.
Režisierius Michaelas O'Neillas. Vytaliaus Judicko / „Alio, Raseiniai“ nuotrauka
2500 Marijos apsireiškimų užfiksavęs čikagietis lietuvių kilmės režisierius šmaikštauja tapęs savotišku jų ekspertu. Tačiau Mergelės apsireiškimas Šiluvoje, anot jo, yra išskirtinis visų pirma ypatingomis aplinkybėmis.
„Šiluvoje įvyko pirmasis Europoje Katalikų Bažnyčios ištirtas ir patvirtintas Marijos apsireiškimas. Todėl apie jį būtina papasakoti pasauliui. Mano darbas – studijuoti eucharistinius stebuklus. Mano gyvenimas tarsi padalytas į dvi dalis: stebuklų tyrinėjimą ir dalijimąsi jo išvadomis su pasauliu. Taigi filme noriu pasidalyti tuo, ką žinau apie Šiluvą“, – sako M. O'Neillas.
Deja, šis ypatingas įvykis Lietuvoje pasaulio mastu nenuskambėjo taip garsiai, kaip tikėtasi. Kad dar kartą globaliai primintų apie šią piligrimystės kryptį, bendruomenė „Lietuvos vyčiai“ skyrė finansavimą filmui kurti. Įsteigusi Šiluvos Dievo Motinos fondą, organizacija siekia skleisti šio įvykio Lietuvoje pažinimą ir pamaldumą Šiluvoje apsireiškusiai Mergelei Marijai.
„Lietuva išgyveno okupacijas, kai žmonės negalėjo minėti religinių švenčių ir išpažinti katalikų tikėjimo. Tai sutrukdė apie Švč. Mergelės Marijos pasirodymą pranešti pasauliui. Šiuo projektu norime papasakoti apie apsireiškimą ir pasidalyti jo žinia. Šiandien pasaulį siaubia karai, chaosas ir politiniai neramumai, o Marija yra Taikos Karalienė. Kokią svarbesnę žinią šiais sudėtingais laikais galima skleisti, nei nešti taiką pasauliui?“ – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba „Lietuvos vyčių“ projekto „Šiluvos Dievo Motina“ pirmininkė LEXIE RUDMIN.
Bendruomenės „Lietuvos vyčiai“ atstovė Lexie Rudmin. Vytaliaus Judicko / „Alio, Raseiniai“ nuotrauka
Organizacija „Lietuvos vyčiai“ prieš daugiau nei šimtą metų susikūrė kaip vieta burtis emigrantams iš Lietuvos. Bendruomenė užsiima labdaringa veikla ir puoselėja lietuviškas tradicijas.
„Mes prisimename, iš kur esame kilę, – sako L. Rudmin, – ir mėgstame dovanoti save tėvynei. Kai buvau dar vaikas, prisimenu, kaip organizacija rinkdavo labdarą vaikų namams ir ligoninėms Lietuvoje. Siųsdavo žaislų, medicinos priemonių. Toks bendras labdaringas tikslas vienija išsibarsčiusius lietuvius emigrantus.
Didžiuojuosi, kad esu lietuvė, ir džiaugiuosi aplankiusi tėvynę. Mano šeima išvyko į Ameriką gerokai prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bet vis tiek išlieka jausmas, kad tai mano tėvynė“, – dalijasi L. Rudmin ir priduria apgailestaujanti, kad lietuvių kalba jos šeimoje jau nebešnekama.
Bolesławas Rutkowskis, „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas Šiluvoje“ (1931 m.). Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos vertybė. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas filme bus apžvelgiamas ir iš mokslinės perspektyvos. Tai vyks truputį kitaip, nei galime įsivaizduoti. Šiuo atveju nebus stengiamasi paaiškinti, kaip galėjo įvykti stebuklas – bus žvelgiama iš teisinės pusės.
„Po Marijos apsireiškimo buvo atrasta skrynia, ir joje esantys dokumentai įrodė, kad toje vietoje buvo katalikų žemės plotelis kalvinistų teritorijoje. Teismai nusprendė žemę iš kalvinistų perduoti katalikams. Taigi, Marijos apsireiškimas suteikė neįtikėtiną teisinį pagrindą byloje“, – apie mokslinį filmo motyvą dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba M. O'Neillas. Režisierius neslepia džiaugsmo, kad galės pamatyti atrastą skrynią ir nufilmuoti ją iš arti.
Geležimi kaustyta skrynia, apie 1569 m. įsigalėjus kalvinizmui ir traukiantis katalikams paskutinio Šiluvos klebono Jono Holubkos pakasta žemėje ir 1612 m. po Mergelės Marijos apsireiškimo, padedant aklam šimtamečiam seneliui, rasta žemėje prie didelio akmens. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka
„Lietuvos vyčių“ bendruomenė tikisi atkreipti daugiau paklydusių tikinčiųjų dėmesio į Šiluvą ir su Mergelės Marijos pagalba padėti jiems atsiversti.
„Labai svarbu laikyti Dievą gyvenimo centre, todėl norime pakviesti sugrįžti ir į tikėjimą susitelkti atitolusius nuo Bažnyčios žmones. Mergelė Marija yra Karalienė ir Motina. Kokia dar gali būti geresnė vedanti jėga nei mūsų visų Motina? Pagrindinis tikslas yra siųsti žinią, kad ji nori mūsų klausytis ir mums padėti. Todėl reikia tik ateiti pas ją su savo maldomis ir poreikiais“, – tikina L. Rudmin.
Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Režisierius Michaelas O'Neillas. Vytaliaus Judicko / „Alio, Raseiniai“ nuotrauka
2500 Marijos apsireiškimų užfiksavęs čikagietis lietuvių kilmės režisierius šmaikštauja tapęs savotišku jų ekspertu. Tačiau Mergelės apsireiškimas Šiluvoje, anot jo, yra išskirtinis visų pirma ypatingomis aplinkybėmis.
„Šiluvoje įvyko pirmasis Europoje Katalikų Bažnyčios ištirtas ir patvirtintas Marijos apsireiškimas. Todėl apie jį būtina papasakoti pasauliui. Mano darbas – studijuoti eucharistinius stebuklus. Mano gyvenimas tarsi padalytas į dvi dalis: stebuklų tyrinėjimą ir dalijimąsi jo išvadomis su pasauliu. Taigi filme noriu pasidalyti tuo, ką žinau apie Šiluvą“, – sako M. O'Neillas.
Deja, šis ypatingas įvykis Lietuvoje pasaulio mastu nenuskambėjo taip garsiai, kaip tikėtasi. Kad dar kartą globaliai primintų apie šią piligrimystės kryptį, bendruomenė „Lietuvos vyčiai“ skyrė finansavimą filmui kurti. Įsteigusi Šiluvos Dievo Motinos fondą, organizacija siekia skleisti šio įvykio Lietuvoje pažinimą ir pamaldumą Šiluvoje apsireiškusiai Mergelei Marijai.
„Lietuva išgyveno okupacijas, kai žmonės negalėjo minėti religinių švenčių ir išpažinti katalikų tikėjimo. Tai sutrukdė apie Švč. Mergelės Marijos pasirodymą pranešti pasauliui. Šiuo projektu norime papasakoti apie apsireiškimą ir pasidalyti jo žinia. Šiandien pasaulį siaubia karai, chaosas ir politiniai neramumai, o Marija yra Taikos Karalienė. Kokią svarbesnę žinią šiais sudėtingais laikais galima skleisti, nei nešti taiką pasauliui?“ – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba „Lietuvos vyčių“ projekto „Šiluvos Dievo Motina“ pirmininkė LEXIE RUDMIN.
Bendruomenės „Lietuvos vyčiai“ atstovė Lexie Rudmin. Vytaliaus Judicko / „Alio, Raseiniai“ nuotrauka
Organizacija „Lietuvos vyčiai“ prieš daugiau nei šimtą metų susikūrė kaip vieta burtis emigrantams iš Lietuvos. Bendruomenė užsiima labdaringa veikla ir puoselėja lietuviškas tradicijas.
„Mes prisimename, iš kur esame kilę, – sako L. Rudmin, – ir mėgstame dovanoti save tėvynei. Kai buvau dar vaikas, prisimenu, kaip organizacija rinkdavo labdarą vaikų namams ir ligoninėms Lietuvoje. Siųsdavo žaislų, medicinos priemonių. Toks bendras labdaringas tikslas vienija išsibarsčiusius lietuvius emigrantus.
Didžiuojuosi, kad esu lietuvė, ir džiaugiuosi aplankiusi tėvynę. Mano šeima išvyko į Ameriką gerokai prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bet vis tiek išlieka jausmas, kad tai mano tėvynė“, – dalijasi L. Rudmin ir priduria apgailestaujanti, kad lietuvių kalba jos šeimoje jau nebešnekama.
Žmonės žino apie Fatimą, Lurdą ir Gvadalupę, o apie Šiluvą žino mažai. Per visą istoriją Katalikų Bažnyčia ir Vatikanas autentiškais ir antgamtiniais pripažino apie šešiolika Mergelės Marijos apsireiškimų. Įvykęs Šiluvoje buvo vienas pirmųjų.„Šiluvos Dievo Motina yra XVII amžiaus tema“ Dievo Motinos apsireiškimas Šiluvoje yra anksčiausiai įvykęs Bažnyčios pripažintas pasirodymas visoje Europoje ir antrasis pasaulyje. Tačiau ši piligrimystės kryptis nėra tokia populiari kaip kitos Mergelės Marijos apsireiškimų vietos. „Žmonės žino apie Fatimą, Lurdą ir Gvadalupę, o apie Šiluvą žino mažai. Per visą istoriją Katalikų Bažnyčia ir Vatikanas autentiškais ir antgamtiniais pripažino apie šešiolika Mergelės Marijos apsireiškimų. Įvykęs Šiluvoje buvo vienas pirmųjų. Dėl to, manau, jos istorija paskatins žmones pažvelgti į savo širdis ir atsiversti Kristui“, – dalijasi M. O'Neillas. Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Lietuvoje aktualus kiekvienam iš mūsų. Net šiais laikais, kai gyvenimas lekia ir norime visur spėti. „Kartais atrodo, kad mes tiesiog stengiamės išsilaikyti paviršiuje ir nenuskęsti, nes gyvenimo srovė tokia greita. Šiluvos Dievo Motina yra XVII amžiaus tema. Kuo ji gali būti svarbi šiandien? Dievo Motinos siunčiama žinia aktuali visais laikais, ir būtent per ją mes galime priartėti prie Kristaus. Skubantys žmonės sustos ir iškels klausimą – kodėl mūsų Motina verkė Šiluvoje? Gal turėtume imtis veiksmų, kad pasirūpintume skaudančia Marijos širdimi?“ – aktualumą šių laikų žmogui apibūdina M. O'Neillas.
Bolesławas Rutkowskis, „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas Šiluvoje“ (1931 m.). Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos vertybė. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas filme bus apžvelgiamas ir iš mokslinės perspektyvos. Tai vyks truputį kitaip, nei galime įsivaizduoti. Šiuo atveju nebus stengiamasi paaiškinti, kaip galėjo įvykti stebuklas – bus žvelgiama iš teisinės pusės.
„Po Marijos apsireiškimo buvo atrasta skrynia, ir joje esantys dokumentai įrodė, kad toje vietoje buvo katalikų žemės plotelis kalvinistų teritorijoje. Teismai nusprendė žemę iš kalvinistų perduoti katalikams. Taigi, Marijos apsireiškimas suteikė neįtikėtiną teisinį pagrindą byloje“, – apie mokslinį filmo motyvą dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba M. O'Neillas. Režisierius neslepia džiaugsmo, kad galės pamatyti atrastą skrynią ir nufilmuoti ją iš arti.
Geležimi kaustyta skrynia, apie 1569 m. įsigalėjus kalvinizmui ir traukiantis katalikams paskutinio Šiluvos klebono Jono Holubkos pakasta žemėje ir 1612 m. po Mergelės Marijos apsireiškimo, padedant aklam šimtamečiam seneliui, rasta žemėje prie didelio akmens. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka
„Lietuvos vyčių“ bendruomenė tikisi atkreipti daugiau paklydusių tikinčiųjų dėmesio į Šiluvą ir su Mergelės Marijos pagalba padėti jiems atsiversti.
„Labai svarbu laikyti Dievą gyvenimo centre, todėl norime pakviesti sugrįžti ir į tikėjimą susitelkti atitolusius nuo Bažnyčios žmones. Mergelė Marija yra Karalienė ir Motina. Kokia dar gali būti geresnė vedanti jėga nei mūsų visų Motina? Pagrindinis tikslas yra siųsti žinią, kad ji nori mūsų klausytis ir mums padėti. Todėl reikia tik ateiti pas ją su savo maldomis ir poreikiais“, – tikina L. Rudmin.
Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
