Devintosios knygos „Ankančiam pasauly“ autorius V. Papievis: „Mano knygos virsta ne romanais, o užrašinėmis“

„Džiaugiamės, kad pagaliau pasirodė devintoji Valdo knyga po ketverių metų pertraukos. Pagaliau mugėse nebereikės skaitytojams sakyti, kad dar palauktų“, – per Vilniaus dienas Katedros aikštėje įkurtame Knygų aikštės paviljone kalbėjo leidyklos „Odilė“ įkūrėja ir diskusijos moderatorė BARTĖ KUOLYTĖ. Poetas Tadas Zaronskis, rašytojas Valdas Papievis ir leidyklos „Odilė“ įkūrėja Bartė Kuolytė. Valdo Papievio knygos „Ankančiam pasauly“ pristatymas. Leidyklos „Odilė“ nuotrauka Ne romanai, o užrašinės Naujausioje knygoje „Ankančiam pasauly“ V. Papievis dar kartą įsileidžia skaitytoją į savo pasaulį – atvirą jausenai ir matymui čia ir dabar. Jame – besikeičiantis Normandijos peizažas, Prancūzijos elito pasaulis, išskirtiniai vaikystės epizodai. Knygos autorius pristatydamas kūrinį šypsojosi: „Suradęs kokią nors universalią temą visada galvoju, kad dabar jau parašysiu tikrą romaną, storą knygą. Visada nutinka tas pats – vos įsibėgėjęs pajuntu, kad tekstas turi būti labiau orinis, neperkrautas. Taip mano knygos virsta ne romanais, o užrašinėmis.“ Pasak V. Papievio, pavadinimas „Ankančiam pasauly“ klaidina: anka ne pasaulis, o mes patys. „Susidaro įspūdis, kad pasaulyje tvyro nerimo prieblanda – net ir saulėtomis vasaros dienomis. Tol, kol mus pačius ištinka vištakumas – regos sutrikimas, kai sunku matyti prieblandoje. Kas tada lieka? Vaikščioti nemačiomis, apgraibomis, pasikliauti vidine rega“, – aiškino jis. Leidyklos „Odilė“ nuotrauka Prieš parą nuvažiavęs traukinys ir pamesti akiniai Knygos žanras – autofikcija, tačiau skaitytojas siužeto vingiuose nesužino nieko konkretaus apie autorių. Slepiamas net tikrasis vardas – jis tapęs Lineliu. „Žinome tik tai, kad mokykloje veikėją vadino Seiliumi, nes rašė labai gražius rašinėlius. Ir tai, kad jis – keturiasdešimtmetis knygos autorius iš Lietuvos, Prancūzijos elito pasaulyje jis jaučiasi svetimas“, – pagrindinį knygos veikėją apibūdino moderatorė B. Kuolytė. Kalbėdamas apie autobiografiškumo vietą kūrinyje, V. Papievis atskleidė: „Pirmasis knygos skyrelis yra gryna autofikcija, visa kita – išgalvota. Manau, ankstesnę knygą „Ėko“ parašiau iš didelio noro, bet negalėjimo rašyti, o ši knyga gimė iš kvailumo.“

Sunkiausia menine kalba išreikšti, ką išgyvenau, nepaverčiant to asmeniniu dienoraščiu. Labai džiaugsiuosi, jei bent kažkas bylotų ir skaitytojui.

„Viskas prasidėjo, kai aplankęs draugus Nicoje nuvažiavau į stotį. Nueinu į barą, geriu vyną ir staiga sužinau, kad supainiojau dienas – į stotį pavėlavau viena diena. Kitą dieną važiuoju į Normandiją. Sėdžiu vienas perone, prie manęs prieina du vyrukai. Ruošiausi traukti dūmą, tad pamaniau, kad tie vyrukai taip pat paprašys cigaretės ir aš duosiu. Pasirodo, tai buvo kontrolieriai, jie paklausė: „Ar važiuojate toliau, ar einame į policiją?“ Galiausiai nuvykstu į Normandiją, įsikuriu, einu prie jūros. Maudydamasis nepamatau tuo metu užeinančio potvynio. Grįžęs į krantą ieškau savo akinių – neberandu, potvynis nunešęs į jūrą. Toks buvo ir knygos pirmasis skyrius. O toliau – viskas išgalvota“, – komiškomis istorijomis dalijosi knygos autorius. Rašytojas teigė nesureikšminantis, kad jį tapatina su knygos veikėjais. „Visos mano knygos daugiau ar mažiau yra autofikcijos, tačiau nenoriu, kad mane tapatintų su pagrindiniu personažu – aš pasklidęs po visą knygą. Rašyti man reiškia dar kartą išgyventi tai, su kuo jau atsisveikinau. Sunkiausia menine kalba išreikšti, ką išgyvenau, nepaverčiant to asmeniniu dienoraščiu. Labai džiaugsiuosi, jei bent kažkas bylotų ir skaitytojui“, – vylėsi V. Papievis. Rašytojo Valdo Papievio knygos „Ankančiam pasauly“ pristatymas. Leidyklos „Odilė“ nuotrauka Skylantis pasaulis Poetas, vertėjas, publicistas TADAS ZARONSKIS nagrinėdamas romaną „Ankančiam pasauly“ teigė jutęs apokaliptinę kūrinio nuotaiką. „Yra eilučių, kuriose teigiama, kad tikrasis grožis atsiskleidžia prieš pat pabaigą. Šiuolaikiniame mene ir literatūroje ši tema plačiai nagrinėjama: lietuviškame kontekste apie pasaulio pabaigą ir jos grožį kalba opera „Saulė ir jūra“, o prancūziškame – Michelio Houellebecqo knygos, kur pasaulis dyla ir skilinėja. Valdo Papievio knygoje pasaulis taip pat skilinėja, tačiau yra daug būdų, kaip jame išbūti. Įdomu, kad pabaigos baimė yra linkusi virsti agresija, tačiau „Ankančiam pasauly“ pasirenkamas radikaliai kitoks variantas – išbuvimas su savo pažeidžiamumu. Viena vertus, knygos pradžioje veikėjas sako: jeigu aš apakčiau – nusižudyčiau. Tačiau pamažu pozicija kinta: ankančiame pasaulyje galima vaikščioti nemačiomis, apgraibomis, bandant susiorientuoti pagal subtilius ženklus. Man tai pasirodė gana progresyvu“, – diskutavo T. Zaronskis. Poetas, vertėjas, publicistas Tadas Zaronskis. Vygaudo Juozaičio nuotrauka Tarp sentimentalumo ir banalumo Leidyklos „Odilė“ įkūrėja B. Kuolytė teigė naujausiame V. Papievio kūrinyje įžvelgianti ankstesnių knygų – „Eiti“ ir „Ėko“ – tęsinį: kartojasi nuotaikos, temos. Atsiranda ir naujų elementų – detektyvo užuomazgų, rašytojui nebūdingų trumpesnių sakinių. „Jeigu rašyčiau tikrą detektyvą, pagrindinis veikėjas būtų šuo. Šuo kaip mūsų sąžinė, kuri viską žino, bet niekam nieko neatskleidžia“, – atsakė V. Papievis.

Kaskart, kai parašau knygą, atrodo, kad tai jau paskutinė, nes viską, ką galėjau pasakyti, jau pasakiau.

Devintą knygą parašęs V. Papievis kalbėjo laviruojantis ties sentimentalumo ir banalumo riba: „Tai tarsi eiti per lyną – kaip pasakyti, kas jau buvo pasakyta daugybę kartų, ir nenuslysti į visišką seilėjimąsi.“ Vis dėlto atrasti ribą padeda nuojauta. „Šią knygą dar norėjau tęsti, sodrinti, bet vieną vakarą nuėjau į kavinę, pasiėmiau taurę vyno ir staiga pajutau – viskas, daugiau nebegalima rašyti. Jeigu tęsiu, tekstas sugrius nuo savo paties svorio“, – dalijosi jis. Žvelgdamas į ateitį ir dešimtos knygos galimybę, V. Papievis nebuvo užtikrintas. „Kaskart, kai parašau knygą, atrodo, kad tai jau paskutinė, nes viską, ką galėjau pasakyti, jau pasakiau. Taip buvo ir po pirmosios knygos „Ruduo provincijoje“, ir po visų kitų pasirodymo. Neforsuoju savęs, rašyti nėra mano kasdienė būsena. Reikia išlaukti“, – šypsojosi rašytojas. Valdas Papievis – Paryžiuje gyvenantis prozininkas, devynių knygų autorius. Už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką rašytojas įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama