Kastel Gandolfas – mažasis Vatikanas kalnų viršūnėje
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Leono XIV atostogos rojaus prieškambaryje
Kastel Gandolfas – rami oazė, iš kurios atsiveria didingi vaizdai į giliai mėlyną Albano ežerą. Šią vietovę lankytojai neretai vadina rojaus prieškambariu.
Po intensyvių mėnesių popiežius Leonas XIV Kastel Gandolfe praleido dvi liepos savaites ir buvo grįžęs ilgojo Žolinės savaitgalio, kai Italijoje švenčiamas Ferragosto.
„Tai didžiųjų karščių metas, kai visos Italijos institucijos uždaromos bent jau savaitei. Taip pat uždaroma dauguma įstaigų, parduotuvių, kavinių, ir gyvenimas gerokai sustoja. Popiežius šį laiką nusprendė praleisti atokiau nuo Romos. Šias poilsio dienas įvedė imperatorius Augustas. Dabar klimatas kinta, ir sunku pasakyti, kada didieji karščiai prasidės ir kada atslūgs, tačiau paprastai Italijoje tai sunkiausias metas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui VYTAUTAS ALIŠAUSKAS.
Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui Vytautas Ališauskas. Gedimino Bartuškos / ELTA nuotrauka
Leonas XIV atgaivina popiežių atostogų Kastel Gandolfe tradiciją, tačiau nesuka laikrodžio atgal. Pontifikas nebuvo apsistojęs oficialioje popiežių vasaros rezidencijoje – atostogauti pasirinko vilą „Barberini“ su terasa, iš kurios atsiveria vaizdas į Albano ežerą. Ši vila yra ne tokia formali, naudota kaip svečių namai ir skirta ne tik poilsiui, bet ir darbui.
Atostogaudamas Leonas XIV ne tik ilsėjosi – jis aukojo šv. Mišias už kūriniją, šventė Žolinę, minėjo šimtąją savo pontifikato dieną, aplankė netoli esantį klarisių vienuolyną ir telefonu skambino Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu. Be to, Žolinės savaitgalį pontifikas pietavo su Albano vyskupijos vargstančiaisiais. Čia susirinko patiriantys fizinių, dvasinių ir ekonominių sunkumų žmonės. Pietūs buvo surengti Pranciškaus įsteigtame Laudato si’ kaimelyje – čia vykdoma veikla skatina asmenų ir bendruomenių veiklą, rūpinimąsi vienų kitais.
Popiežius jauniesiems Kastel Gandolfo parapijiečiams prisipažino, kad nuo tada, kai tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, neturėjo daug laiko atsipalaiduoti, tačiau pažadėjo su jais pažaisti krepšinį. Naujasis pontifikas yra teniso gerbėjas, todėl prieš jo vizitą Kastel Gandolfe buvo statomi teniso kortai.
Pagrindinių Kastel Gandolfo rūmų fasadas. Wikipedia.org nuotrauka
Pranciškaus pertrauka
Kadangi popiežius Pranciškus buvo atsisakęs vasaromis atostogauti Kastel Gandolfe, šiuo dvylikos metų popiežystės laikotarpiu turistai dažnai nebeatvažiuodavo į kurortą ir nebeatnešdavo pajamų vietos verslininkams. Dėl to kai kurie miestelio gyventojai jautėsi prislėgti, negaudami popiežiaus atostogų teikiamos ekonominės ir socialinės naudos.
„Pranciškus nelabai norėjo atostogauti Kastel Gandolfe. Itališkos atostogos nebuvo būdingos jo charakteriui, – teigia V. Ališauskas. – Pranciškus pasižymėjo paprastumu, ir jo pasirinkimas neatostogauti Kastel Gandolfe neatrodo neįprastas.
Nekalbant apie šio popiežiaus kuklumą, prabangių rūmų atsisakyti jis galėjo ir dėl kitų priežasčių. Daug kas nesuprato, kodėl Pranciškus ne nutarė gyventi Apaštališkuosiuose rūmuose Vatikane, bet kaip senas ir gana ligotas žmogus pasirinko Šv. Mortos namus. Visi tie rūmai atrodo prabangūs, tačiau yra senoviški ir nepatogūs dėl didelių atstumų, erdvių patalpų. Jie nėra pritaikyti vyresniam žmogui. Iš šios perspektyvos žiūrint, turbūt nė vienas vidurinės klasės prancūzas dėl patogumo nesutiktų gyventi Liudviko XVI rūmuose.“
Vis dėlto Pranciškus kitaip prisidėjo prie miestelėnų gerovės. Jis Kastel Gandolfo rūmus pavertė muziejumi ir visuomenei atvėrė jų sodus. Šis sprendimas grąžino turistus į miestelį ir padėjo jam ekonomiškai. Rūmų lankytojai ekskursiją pradeda nuo kiemo ekspozicijos, kurioje rodomi seni papamobiliai ir kitos popiežių naudotos transporto priemonės, o rezidencijos viduje galima žvilgtelėti į pontifiko miegamąjį, darbo kambarį ir koplyčią.
Prieš dabartinį popiežių rūmais naudojosi Benediktas XVI. Į Kastel Gandolfą jis atvyko atsistatydinęs 2013 m. ir paskutinį kartą čia iš balkono pasirodė viešai kaip popiežius. Tais pačiais metais prasidėjo Pranciškaus pontifikatas.
Popiežių rezidencijoje Kastel Gandolfe veikiantis muziejus. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Popiežių rezidencijoje Kastel Gandolfe veikiantis muziejus. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Popiežių rezidencijoje Kastel Gandolfe veikiantis muziejus. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Šiemet į Kastel Gandolfą atvykęs naujasis popiežius suteikė gyventojams viltį, kad turistai čia vėl plūstelės. Vietiniai tikisi Leoną XIV sutikti ir miestelio gatvėse. Popiežių pamatyti nori didžiulės minios tikinčiųjų, taigi Kastel Gandolfas jiems suteikia artimesnio kontakto galimybę. Be to, čia šv. Mišias aukojantis pontifikas yra gerokai arčiau nei Šv. Petro aikštėje Vatikane.
Kastel Gandolfo gyventojai entuziastingai sveikino popiežiaus sugrįžimą, šiam atvykus sugužėjo į pagrindinę aikštę ir stiebdamiesi minioje stengėsi pamatyti savo naująjį vasaros kaimyną.
Kodėl Kastel Gandolfas?
Vos už 25 kilometrų nuo sostinės Albano kalvose įsikūręs Kastel Gandolfas ilgus metus buvo prieglobstis nuo karštos vasaros Romoje. Čia natūraliai susiformavo vėsesnis klimatas. Imperatorius Domicianas Albano ežero pakrantėje turėjo prabangią vilą. Viduramžiais ant jos griuvėsių Gandolfių šeima pastatė pilį, ir ji vėliau atiteko Savellių šeimai. Dėl finansinių sunkumų pilis iš šeimos buvo atimta ir priskirta Šventojo Sosto turtui. 1626-aisiais Urbonas VIII pirmasis iš popiežių apsistojo Kastel Gandolfe. Nuo tada miestelis vasarą priima popiežius.
Prasidėjus Šventojo Sosto konfliktui su Italijos pasaulietine valdžia popiežių rezidencija buvo apleista. Kai Italijos karalystė užėmė Romą, popiežiai laikė save Vatikano kaliniais ir nekirsdavo jo sienų. Į Kastel Gandolfą pontifikas grįžo tik 1929-aisiais, pasirašius Laterano susitarimą, kuriuo buvo įteisinti Italijos karalystės ir Šventojo Sosto santykiai. Nuo tada beveik visi popiežiai atostogavo šiame miestelyje, išskyrus Pranciškų.
Rūmai yra Kastel Gandolfo teritorijoje, tačiau, kaip ir Vatikanas, nepriklauso Italijos jurisdikcijai. Vietiniai mano, kad Kastel Gandolfas yra tarsi antrasis Vatikanas – bažnytinio miestelio atitikmuo, – ir įpratę svetingai priimti žmones iš viso pasaulio.
Kastel Gandolfas. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Popiežių rezidencijos Kastel Gandolfe sodas. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Per Antrąjį pasaulinį karą Kastel Gandolfas buvo prieglobstis daugiau nei 12 tūkstančių iš Romos bėgančių civilių, įskaitant šimtus žydų.
„Kastel Gandolfe nuo vokiečių buvo slepiami ir saugomi žydai bei jų vaikai“, – primena prof. V. Ališauskas. Vėliau paaiškėjo, kad miestelyje esančiuose popiežiaus apartamentuose, kurie buvo naudojami kaip vaikų darželis, gimė daugiau nei 40 kūdikių. Jie simboliškai vadinami popiežiaus vaikais.
Kastel Gandolfo popiežių rezidencijoje ir toliau rengiama edukacinė veikla. Rūmų teritoriją sudaro 55 hektarai. Čia yra istorinė Vatikano observatorija, užsiimanti astronominiais tyrimais. Taip pat vykdoma Borgo Laudato si’ Pranciškaus iniciatyva, kad Vatikano sodai ragintų rūpintis aplinka. Šiuo projektu siekiama įgyvendinti enciklikos Laudato si’ mintis – skatinti ekologinę atsakomybę, tvarią ekonomiką ir darnų santykį su kūrinija. Kastel Gandolfe vykdomos edukacinės programos, rengiamos ekologinės ekskursijos, dalis derliaus auginama ekologiškai.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui Vytautas Ališauskas. Gedimino Bartuškos / ELTA nuotrauka
Leonas XIV atgaivina popiežių atostogų Kastel Gandolfe tradiciją, tačiau nesuka laikrodžio atgal. Pontifikas nebuvo apsistojęs oficialioje popiežių vasaros rezidencijoje – atostogauti pasirinko vilą „Barberini“ su terasa, iš kurios atsiveria vaizdas į Albano ežerą. Ši vila yra ne tokia formali, naudota kaip svečių namai ir skirta ne tik poilsiui, bet ir darbui.
Atostogaudamas Leonas XIV ne tik ilsėjosi – jis aukojo šv. Mišias už kūriniją, šventė Žolinę, minėjo šimtąją savo pontifikato dieną, aplankė netoli esantį klarisių vienuolyną ir telefonu skambino Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu. Be to, Žolinės savaitgalį pontifikas pietavo su Albano vyskupijos vargstančiaisiais. Čia susirinko patiriantys fizinių, dvasinių ir ekonominių sunkumų žmonės. Pietūs buvo surengti Pranciškaus įsteigtame Laudato si’ kaimelyje – čia vykdoma veikla skatina asmenų ir bendruomenių veiklą, rūpinimąsi vienų kitais.
Popiežius jauniesiems Kastel Gandolfo parapijiečiams prisipažino, kad nuo tada, kai tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, neturėjo daug laiko atsipalaiduoti, tačiau pažadėjo su jais pažaisti krepšinį. Naujasis pontifikas yra teniso gerbėjas, todėl prieš jo vizitą Kastel Gandolfe buvo statomi teniso kortai.
Pagrindinių Kastel Gandolfo rūmų fasadas. Wikipedia.org nuotrauka
Pranciškaus pertrauka
Kadangi popiežius Pranciškus buvo atsisakęs vasaromis atostogauti Kastel Gandolfe, šiuo dvylikos metų popiežystės laikotarpiu turistai dažnai nebeatvažiuodavo į kurortą ir nebeatnešdavo pajamų vietos verslininkams. Dėl to kai kurie miestelio gyventojai jautėsi prislėgti, negaudami popiežiaus atostogų teikiamos ekonominės ir socialinės naudos.
„Pranciškus nelabai norėjo atostogauti Kastel Gandolfe. Itališkos atostogos nebuvo būdingos jo charakteriui, – teigia V. Ališauskas. – Pranciškus pasižymėjo paprastumu, ir jo pasirinkimas neatostogauti Kastel Gandolfe neatrodo neįprastas.
Nekalbant apie šio popiežiaus kuklumą, prabangių rūmų atsisakyti jis galėjo ir dėl kitų priežasčių. Daug kas nesuprato, kodėl Pranciškus ne nutarė gyventi Apaštališkuosiuose rūmuose Vatikane, bet kaip senas ir gana ligotas žmogus pasirinko Šv. Mortos namus. Visi tie rūmai atrodo prabangūs, tačiau yra senoviški ir nepatogūs dėl didelių atstumų, erdvių patalpų. Jie nėra pritaikyti vyresniam žmogui. Iš šios perspektyvos žiūrint, turbūt nė vienas vidurinės klasės prancūzas dėl patogumo nesutiktų gyventi Liudviko XVI rūmuose.“
Vis dėlto Pranciškus kitaip prisidėjo prie miestelėnų gerovės. Jis Kastel Gandolfo rūmus pavertė muziejumi ir visuomenei atvėrė jų sodus. Šis sprendimas grąžino turistus į miestelį ir padėjo jam ekonomiškai. Rūmų lankytojai ekskursiją pradeda nuo kiemo ekspozicijos, kurioje rodomi seni papamobiliai ir kitos popiežių naudotos transporto priemonės, o rezidencijos viduje galima žvilgtelėti į pontifiko miegamąjį, darbo kambarį ir koplyčią.
Prieš dabartinį popiežių rūmais naudojosi Benediktas XVI. Į Kastel Gandolfą jis atvyko atsistatydinęs 2013 m. ir paskutinį kartą čia iš balkono pasirodė viešai kaip popiežius. Tais pačiais metais prasidėjo Pranciškaus pontifikatas.
Popiežių rezidencijoje Kastel Gandolfe veikiantis muziejus. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Popiežių rezidencijoje Kastel Gandolfe veikiantis muziejus. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Popiežių rezidencijoje Kastel Gandolfe veikiantis muziejus. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Šiemet į Kastel Gandolfą atvykęs naujasis popiežius suteikė gyventojams viltį, kad turistai čia vėl plūstelės. Vietiniai tikisi Leoną XIV sutikti ir miestelio gatvėse. Popiežių pamatyti nori didžiulės minios tikinčiųjų, taigi Kastel Gandolfas jiems suteikia artimesnio kontakto galimybę. Be to, čia šv. Mišias aukojantis pontifikas yra gerokai arčiau nei Šv. Petro aikštėje Vatikane.
Kastel Gandolfo gyventojai entuziastingai sveikino popiežiaus sugrįžimą, šiam atvykus sugužėjo į pagrindinę aikštę ir stiebdamiesi minioje stengėsi pamatyti savo naująjį vasaros kaimyną.
Kodėl Kastel Gandolfas?
Vos už 25 kilometrų nuo sostinės Albano kalvose įsikūręs Kastel Gandolfas ilgus metus buvo prieglobstis nuo karštos vasaros Romoje. Čia natūraliai susiformavo vėsesnis klimatas. Imperatorius Domicianas Albano ežero pakrantėje turėjo prabangią vilą. Viduramžiais ant jos griuvėsių Gandolfių šeima pastatė pilį, ir ji vėliau atiteko Savellių šeimai. Dėl finansinių sunkumų pilis iš šeimos buvo atimta ir priskirta Šventojo Sosto turtui. 1626-aisiais Urbonas VIII pirmasis iš popiežių apsistojo Kastel Gandolfe. Nuo tada miestelis vasarą priima popiežius.
Prasidėjus Šventojo Sosto konfliktui su Italijos pasaulietine valdžia popiežių rezidencija buvo apleista. Kai Italijos karalystė užėmė Romą, popiežiai laikė save Vatikano kaliniais ir nekirsdavo jo sienų. Į Kastel Gandolfą pontifikas grįžo tik 1929-aisiais, pasirašius Laterano susitarimą, kuriuo buvo įteisinti Italijos karalystės ir Šventojo Sosto santykiai. Nuo tada beveik visi popiežiai atostogavo šiame miestelyje, išskyrus Pranciškų.
Rūmai yra Kastel Gandolfo teritorijoje, tačiau, kaip ir Vatikanas, nepriklauso Italijos jurisdikcijai. Vietiniai mano, kad Kastel Gandolfas yra tarsi antrasis Vatikanas – bažnytinio miestelio atitikmuo, – ir įpratę svetingai priimti žmones iš viso pasaulio.
Kastel Gandolfas. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Popiežių rezidencijos Kastel Gandolfe sodas. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Per Antrąjį pasaulinį karą Kastel Gandolfas buvo prieglobstis daugiau nei 12 tūkstančių iš Romos bėgančių civilių, įskaitant šimtus žydų.
„Kastel Gandolfe nuo vokiečių buvo slepiami ir saugomi žydai bei jų vaikai“, – primena prof. V. Ališauskas. Vėliau paaiškėjo, kad miestelyje esančiuose popiežiaus apartamentuose, kurie buvo naudojami kaip vaikų darželis, gimė daugiau nei 40 kūdikių. Jie simboliškai vadinami popiežiaus vaikais.
Kastel Gandolfo popiežių rezidencijoje ir toliau rengiama edukacinė veikla. Rūmų teritoriją sudaro 55 hektarai. Čia yra istorinė Vatikano observatorija, užsiimanti astronominiais tyrimais. Taip pat vykdoma Borgo Laudato si’ Pranciškaus iniciatyva, kad Vatikano sodai ragintų rūpintis aplinka. Šiuo projektu siekiama įgyvendinti enciklikos Laudato si’ mintis – skatinti ekologinę atsakomybę, tvarią ekonomiką ir darnų santykį su kūrinija. Kastel Gandolfe vykdomos edukacinės programos, rengiamos ekologinės ekskursijos, dalis derliaus auginama ekologiškai.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
