Vienuolynų sodai – Edeno lašas žemėje
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šiais laikais tradicijos kinta, maisto vienuoliai patys nebeaugina, tačiau kai kurie papročiai lieka. Vienuose vienuolynuose vis dar žaliuoja vaistažolės, o kituose sodai paliekami kaip sakralios vietos ramiam laikui su Dievu.
Neseniai sostinėje duris atvėręs Karmelitų vienuolyno Aušros Vartų sodas kviečia greito tempo kasdienybėje besisukantį žmogų patirti tylą, grožį ir dvasinę prasmę.
Vietoj statybų laužo – sakralus sodas
Vieta, kurioje dabar žydi naujai atidarytas Aušros Vartų sodas, ne visada atrodė taip gražiai. Prieš daugelį metų ši sakrali erdvė buvo subjaurota. Čia buvo vežamas statybinių atliekų laužas.
Aušros Vartų sodas. „Domus Maria“ viešbučio nuotrauka
„Iki 1844 metų, kai Rusijos caras išvijo karmelitus iš vienuolyno, šioje vietoje žydėjo sodas. Tad norėjosi atkurti istorinę atmintį ir sugrąžinti prasmę šiai erdvei. Gamta ir evangelizacija yra labai glaudžiai susijusios. Jėzus yra pasakęs: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16, 15). Tai reiškia, kad reikia ne tik skelbti Dievo žodį žmonėms, bet ir kartu gerbti gamtą“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios klebonas, rektorius monsinjoras KĘSTUTIS LATOŽA.
Po ilgos pertraukos, tęsia jis, norėjosi, kad ši vieta vėl taptų dvasinės atgaivos ir ramybės kampeliu, kur būtų galima pamedituoti, pasimelsti, sukalbėti rožinį ar paskaityti knygą.
Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Latoža. Asmeninio archyvo nuotrauka
Aušros Vartų sodas yra privati teritorija, bet iš tiesų ji yra atvira visiems. Čia besilankantieji turi paisyti taisyklių tam, kad būtų išlaikytas šios vietos sakralumas ir juntama Dievo dvasia: laikytis tylos, ramybės, nevartoti alkoholio, neiškylauti.
Prieš pradėdami sodo įrengimo darbus projekto autorius Gintautas Pamerneckis ir architektas Mindaugas Tyla domėjosi, ar yra išlikusių archyvinių dokumentų, kuriuose matytųsi, kaip šis sodas atrodė anksčiau. Mons. K. Latoža pasakoja, kad projektuotojai atrado planus – jie nebuvo itin detalūs, bet sodo forma ir takelių išdėstymas juose buvo matomi. Tuo ir buvo remtasi atkuriant Aušros Vartų sodą, todėl dabartinio projekto zonos ir suskirstymai yra artimi buvusiam Karmelitų vienuolyno sodui.
Aušros Vartų sodas. Kun. Kęstučio Latožos nuotrauka
Vienuolyno šioje vietoje jau seniai nebėra, tad pavadinimą Aušros Vartų sodui padiktavo greta esanti šventovė.
Augalai, turintys sąsajų su Biblija
Sodas iš tiesų yra sakrali vieta. Juk, kaip rašoma Biblijoje, pirmasis Dievo sukurtas Edeno sodas buvo skirtas gyventi žmonėms.
„Pagal Bibliją, pirmoji natūrali žmogaus erdvė yra ne miestas, kuris atsirado kaip gimtosios nuodėmės pasekmė, o sodas, turintis saugumo, palaimos ir gerovės prasmę. Ši saugi uždara vieta yra sukurta gyventi žmogui. Iš čia kilo vienuoliška klauzūra – erdvė, skirta tik vienuoliams.
Anksčiau vienuolynai būdavo aptveriami aukštomis tvoromis, bet statydami Palendriuose benediktinų vienuolyną tvorų atsisakėme – nusprendėme sukurti gyvąją klauzūrą iš medžių. Visą mūsų teritoriją juosia medžiai, saugantys nuo vėjo ir pašalinių žvilgsnių“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Šv. Benedikto vienuolyno Palendriuose prioras kun. KAZIMIERAS MILAŠEVIČIUS.
Šv. Benedikto vienuolyno Palendriuose prioras Kazimieras Milaševičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Aušros Vartų sode buvo stengtasi sodinti augalus, kurie turėtų sąsajų su Biblija. Pasak mons. K. Latožos, vienuolyno sodo kraštovaizdžiui suformuoti vien gėlių nepakanka, reikėjo ir vaisius brandinančių augalų.
„Nesodinome kriaušių ar slyvų, bet pasirinkome rojaus obelis, sausmedžius, serbentus. Pastarieji yra senoviniai sodo augalai. Įveisėme ir vynuogyną, nes vynuogė – biblinis augalas, kalbantis apie Izraelio tautą ir krikščionybę. Jėzus daug kartų minėjo vynuogininkystę savo parabolėse ir palyginimuose. Stengėmės, kad vynuogių rūšys turėtų biblinius pavadinimus, pavyzdžiui, „Šventasis Kryžius“, „Tikėjimas“, „Marija“, „Estera“.
Šalia vynuogių soduose nuo seno būdavo auginamos ir rožės. Jos perspėja apie ligas, nes būdamos lepios suserga pirmosios. Rožė taip pat yra Kristaus kančios, prisikėlimo, gyvybės ir žiedo simbolis.
Sode pastatėme fontaną, jis simbolizuoja krikštą“, – apie religinius simbolius Aušros Vartų sode pasakoja mons. K. Latoža.
Šv. Benedikto vienuolynas Palendriuose. Kun. Kazimiero Milaševičiaus nuotrauka
Kokia yra tokių sodų kraštovaizdžio estetika? Štai naujai įrengtame Palendrių vienuolyno sode siekiama spalvų harmonijos. Kadangi didžioji dalis Lietuvoje augančių medžių ir krūmų žiemą būna pilkšvi, šiame sode pasodinti augalai, kurių šakos yra įvairių spalvų – raudonos, geltonos ar šviesiai žalios. Žiemą tokie krūmai išryškėja ir lietuviškam peizažui suteikia gyvumo.
Aušros Vartų sode kraštovaizdį šaltuoju sezonu puoš šermukšniai ir aronijos, jų uogas skabys paukšteliai.
Mokykimės iš medžių
Pradžios knygoje rašoma, kad Edeno sodo viduryje augo gyvybės medis, todėl, pasak kun. K. Milaševičiaus, medis yra gyvybės simbolis, o jo kylanti į viršų struktūra kreipia dvasią ir žvilgsnį aukštyn.
Šv. Benedikto vienuolynas Palendriuose. Eugenijaus Barzdžiaus nuotrauka
„Medis ir sodas vaizduoja gyvenimą taikoje su savimi, Dievu ir kitais žmonėmis. Rojaus įvaizdžiui būdinga tai, kad žmogus gyvena medžių, gamtos apsuptyje. Priešinga šiam įvaizdžiui yra stepė arba dykynė – pavojinga vieta, kurioje nėra galimybės pasislėpti. Pavyzdžiui, Kainas nužudo Abelį išsivesdamas jį į lauką. Nusidėję Adomas ir Ieva išvaromi už sodo ribų į laukus ir pievas, kur nebetenka apsaugos nuo tykančių pavojų“, – biblinius įvykius primena kun. K. Milaševičius.
Dvasininkas taip pat tikina, kad gamta diktuoja kitokį gyvenimo ritmą. Greitu miesto tempu gyvenantis žmogus tampa nervingas. O gamtoje viskas vyksta priešingai – čia niekas neskuba. „Žmogus ilgainiui pritampa prie jį supančio ritmo. Tai labai svarbu mums, vienuoliams, nes mes gyvename savaip, stengiamės neskubėti, turime tikslą būti čia ir dabar. Gamta mums tai primena“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ dėsto kun. K. Milaševičius.
Gyvos senųjų vienuolynų tradicijos
Senovėje vienuolynų soduose būdavo auginami augalai maistui, įvairios žolelės, tačiau, be šios praktinės naudos, jie simbolizuodavo rojų žemėje. Šiais laikais sodai turi visai kitą prasmę – jie tampa dvasinės atgaivos vieta.
Aušros Vartų sodas. „Domus Maria“ viešbučio nuotrauka
„Kuriant Aušros Vartų sodą buvo siekiama estetikos, nes gamtos grožis byloja apie Kūrėją. Žvelgdamas į gėlės žiedą aš matau ir Viešpaties veidą, kuris yra lygiai toks pat gražus. Juk Dievas ir sukūrė visą gamtą“, – apie vienuolynų sodų prasmę šiais laikais kalba mons. K. Latoža.
Kai kurie vienuolynai tęsia ir puoselėja senovines tradicijas. Darbas sode ir dabar benediktinams yra svarbus. Šv. Benedikto posakis Ora et labora (lot. „Melskis ir dirbk“) byloja, kad svarbiausia yra malda, bet ir darbas. Palendriuose broliai augina ir renka vaistažoles.
„Vienas vienuolis domisi augalais ir verda uogienes iš neįprastų laukinių uogų. Taip pat gaminame hidrolatą, auginame levandas, renkame gysločius, šalavijus, kurie turi raminamąjį, gydomąjį poveikį. Kitas brolis gamina natūralų aspiriną iš pelkinių vingiorykščių. Anksčiau parduodavome šiuos gaminius, bet dabar, kadangi nebegavome leidimo, juos naudojame tik savo poreikiams“, – apie vienuolių gyvenimo ir darbo tradicijas pasakoja kun. K. Milaševičius.
Šv. Benedikto vienuolynas apsuptas plačių pievų, kuriose broliai renka vaistažoles. Kun. K. Milaševičius mąsto – kai Dievas atvedė pirmuosius žmones į sodą, Jis davė jiems užduotį rūpintis augmenija. Dabar į tai galime žiūrėti plačiau – sodas yra tarsi visas pasaulis, ir mūsų atsakomybė – rūpintis gamta.
Dvasininko teigimu, vienuolynas vis sulaukia ūkininkų pasiūlymų pievas panaudoti įvairioms kultūroms sodinti, tačiau broliai to atsisako siekdami tausoti gamtą. „Pasaulio gal ir nepakeisime, bet visada galime pradėti nuo savęs ir liudyti pokyčius savo gyvenimu“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba kun. K. Milaševičius.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Aušros Vartų sodas. „Domus Maria“ viešbučio nuotrauka
„Iki 1844 metų, kai Rusijos caras išvijo karmelitus iš vienuolyno, šioje vietoje žydėjo sodas. Tad norėjosi atkurti istorinę atmintį ir sugrąžinti prasmę šiai erdvei. Gamta ir evangelizacija yra labai glaudžiai susijusios. Jėzus yra pasakęs: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16, 15). Tai reiškia, kad reikia ne tik skelbti Dievo žodį žmonėms, bet ir kartu gerbti gamtą“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios klebonas, rektorius monsinjoras KĘSTUTIS LATOŽA.
Po ilgos pertraukos, tęsia jis, norėjosi, kad ši vieta vėl taptų dvasinės atgaivos ir ramybės kampeliu, kur būtų galima pamedituoti, pasimelsti, sukalbėti rožinį ar paskaityti knygą.
Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Latoža. Asmeninio archyvo nuotrauka
Aušros Vartų sodas yra privati teritorija, bet iš tiesų ji yra atvira visiems. Čia besilankantieji turi paisyti taisyklių tam, kad būtų išlaikytas šios vietos sakralumas ir juntama Dievo dvasia: laikytis tylos, ramybės, nevartoti alkoholio, neiškylauti.
Prieš pradėdami sodo įrengimo darbus projekto autorius Gintautas Pamerneckis ir architektas Mindaugas Tyla domėjosi, ar yra išlikusių archyvinių dokumentų, kuriuose matytųsi, kaip šis sodas atrodė anksčiau. Mons. K. Latoža pasakoja, kad projektuotojai atrado planus – jie nebuvo itin detalūs, bet sodo forma ir takelių išdėstymas juose buvo matomi. Tuo ir buvo remtasi atkuriant Aušros Vartų sodą, todėl dabartinio projekto zonos ir suskirstymai yra artimi buvusiam Karmelitų vienuolyno sodui.
Aušros Vartų sodas. Kun. Kęstučio Latožos nuotrauka
Vienuolyno šioje vietoje jau seniai nebėra, tad pavadinimą Aušros Vartų sodui padiktavo greta esanti šventovė.
Augalai, turintys sąsajų su Biblija
Sodas iš tiesų yra sakrali vieta. Juk, kaip rašoma Biblijoje, pirmasis Dievo sukurtas Edeno sodas buvo skirtas gyventi žmonėms.
„Pagal Bibliją, pirmoji natūrali žmogaus erdvė yra ne miestas, kuris atsirado kaip gimtosios nuodėmės pasekmė, o sodas, turintis saugumo, palaimos ir gerovės prasmę. Ši saugi uždara vieta yra sukurta gyventi žmogui. Iš čia kilo vienuoliška klauzūra – erdvė, skirta tik vienuoliams.
Anksčiau vienuolynai būdavo aptveriami aukštomis tvoromis, bet statydami Palendriuose benediktinų vienuolyną tvorų atsisakėme – nusprendėme sukurti gyvąją klauzūrą iš medžių. Visą mūsų teritoriją juosia medžiai, saugantys nuo vėjo ir pašalinių žvilgsnių“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Šv. Benedikto vienuolyno Palendriuose prioras kun. KAZIMIERAS MILAŠEVIČIUS.
Šv. Benedikto vienuolyno Palendriuose prioras Kazimieras Milaševičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Aušros Vartų sode buvo stengtasi sodinti augalus, kurie turėtų sąsajų su Biblija. Pasak mons. K. Latožos, vienuolyno sodo kraštovaizdžiui suformuoti vien gėlių nepakanka, reikėjo ir vaisius brandinančių augalų.
„Nesodinome kriaušių ar slyvų, bet pasirinkome rojaus obelis, sausmedžius, serbentus. Pastarieji yra senoviniai sodo augalai. Įveisėme ir vynuogyną, nes vynuogė – biblinis augalas, kalbantis apie Izraelio tautą ir krikščionybę. Jėzus daug kartų minėjo vynuogininkystę savo parabolėse ir palyginimuose. Stengėmės, kad vynuogių rūšys turėtų biblinius pavadinimus, pavyzdžiui, „Šventasis Kryžius“, „Tikėjimas“, „Marija“, „Estera“.
Šalia vynuogių soduose nuo seno būdavo auginamos ir rožės. Jos perspėja apie ligas, nes būdamos lepios suserga pirmosios. Rožė taip pat yra Kristaus kančios, prisikėlimo, gyvybės ir žiedo simbolis.
Sode pastatėme fontaną, jis simbolizuoja krikštą“, – apie religinius simbolius Aušros Vartų sode pasakoja mons. K. Latoža.
Šv. Benedikto vienuolynas Palendriuose. Kun. Kazimiero Milaševičiaus nuotrauka
Kokia yra tokių sodų kraštovaizdžio estetika? Štai naujai įrengtame Palendrių vienuolyno sode siekiama spalvų harmonijos. Kadangi didžioji dalis Lietuvoje augančių medžių ir krūmų žiemą būna pilkšvi, šiame sode pasodinti augalai, kurių šakos yra įvairių spalvų – raudonos, geltonos ar šviesiai žalios. Žiemą tokie krūmai išryškėja ir lietuviškam peizažui suteikia gyvumo.
Aušros Vartų sode kraštovaizdį šaltuoju sezonu puoš šermukšniai ir aronijos, jų uogas skabys paukšteliai.
Mokykimės iš medžių
Pradžios knygoje rašoma, kad Edeno sodo viduryje augo gyvybės medis, todėl, pasak kun. K. Milaševičiaus, medis yra gyvybės simbolis, o jo kylanti į viršų struktūra kreipia dvasią ir žvilgsnį aukštyn.
Šv. Benedikto vienuolynas Palendriuose. Eugenijaus Barzdžiaus nuotrauka
„Medis ir sodas vaizduoja gyvenimą taikoje su savimi, Dievu ir kitais žmonėmis. Rojaus įvaizdžiui būdinga tai, kad žmogus gyvena medžių, gamtos apsuptyje. Priešinga šiam įvaizdžiui yra stepė arba dykynė – pavojinga vieta, kurioje nėra galimybės pasislėpti. Pavyzdžiui, Kainas nužudo Abelį išsivesdamas jį į lauką. Nusidėję Adomas ir Ieva išvaromi už sodo ribų į laukus ir pievas, kur nebetenka apsaugos nuo tykančių pavojų“, – biblinius įvykius primena kun. K. Milaševičius.
Dvasininkas taip pat tikina, kad gamta diktuoja kitokį gyvenimo ritmą. Greitu miesto tempu gyvenantis žmogus tampa nervingas. O gamtoje viskas vyksta priešingai – čia niekas neskuba. „Žmogus ilgainiui pritampa prie jį supančio ritmo. Tai labai svarbu mums, vienuoliams, nes mes gyvename savaip, stengiamės neskubėti, turime tikslą būti čia ir dabar. Gamta mums tai primena“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ dėsto kun. K. Milaševičius.
Gyvos senųjų vienuolynų tradicijos
Senovėje vienuolynų soduose būdavo auginami augalai maistui, įvairios žolelės, tačiau, be šios praktinės naudos, jie simbolizuodavo rojų žemėje. Šiais laikais sodai turi visai kitą prasmę – jie tampa dvasinės atgaivos vieta.
Aušros Vartų sodas. „Domus Maria“ viešbučio nuotrauka
„Kuriant Aušros Vartų sodą buvo siekiama estetikos, nes gamtos grožis byloja apie Kūrėją. Žvelgdamas į gėlės žiedą aš matau ir Viešpaties veidą, kuris yra lygiai toks pat gražus. Juk Dievas ir sukūrė visą gamtą“, – apie vienuolynų sodų prasmę šiais laikais kalba mons. K. Latoža.
Kai kurie vienuolynai tęsia ir puoselėja senovines tradicijas. Darbas sode ir dabar benediktinams yra svarbus. Šv. Benedikto posakis Ora et labora (lot. „Melskis ir dirbk“) byloja, kad svarbiausia yra malda, bet ir darbas. Palendriuose broliai augina ir renka vaistažoles.
„Vienas vienuolis domisi augalais ir verda uogienes iš neįprastų laukinių uogų. Taip pat gaminame hidrolatą, auginame levandas, renkame gysločius, šalavijus, kurie turi raminamąjį, gydomąjį poveikį. Kitas brolis gamina natūralų aspiriną iš pelkinių vingiorykščių. Anksčiau parduodavome šiuos gaminius, bet dabar, kadangi nebegavome leidimo, juos naudojame tik savo poreikiams“, – apie vienuolių gyvenimo ir darbo tradicijas pasakoja kun. K. Milaševičius.
Šv. Benedikto vienuolynas apsuptas plačių pievų, kuriose broliai renka vaistažoles. Kun. K. Milaševičius mąsto – kai Dievas atvedė pirmuosius žmones į sodą, Jis davė jiems užduotį rūpintis augmenija. Dabar į tai galime žiūrėti plačiau – sodas yra tarsi visas pasaulis, ir mūsų atsakomybė – rūpintis gamta.
Dvasininko teigimu, vienuolynas vis sulaukia ūkininkų pasiūlymų pievas panaudoti įvairioms kultūroms sodinti, tačiau broliai to atsisako siekdami tausoti gamtą. „Pasaulio gal ir nepakeisime, bet visada galime pradėti nuo savęs ir liudyti pokyčius savo gyvenimu“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba kun. K. Milaševičius.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
