Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmė – Dievo meilės žmogui vainikas

Derliaus gausybės metu rugpjūčio viduryje Bažnyčia švenčia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmę – Žolinę. Švenčiausioji Dievo Motina yra gražiausias derlius, kurį Dievas pasėjo ir išaugino – vainikas, karūnuojantis žmogaus misiją, o jos paėmimas į Dangų – švelniausios Dievo meilės žmogui ženklas. Vakarų ir Rytų Bažnyčių krikščionys nuo pirmųjų amžių gerbia Švč. Mergelę Mariją ir puoselėja jai pamaldumą statydami šventoves, kurdami himnus, giesmes ir gausybę maldų. Švč. Mergelės Marijos litanijoje vardijami kreipiniai liudija, kad jos užtarimo žmonija šaukiasi visuose dalykuose, nes „tu viską pas Dievą gali“, – kaip skamba lietuviams brangioje giesmėje „Marija, Marija“. Žolinė – bene pati gražiausia Dievo Motinos garbei skirta šventė – ne vien dėl to, kad vasara ir gausiai gėlėmis bei vainikais išpuoštos šventovės, o jos metu laiminami žolynai maistui ir vaistui, visos užaugintos gėrybės, bet ir todėl, kad šventės esmė – per Mergelės Marijos pavyzdį išaukštinama žmogaus prigimtis, liudijama, kad žmogus yra Dievo karalystės paveldėtojas, ten jam, kaip ir Dievo Motinai, yra parengta buveinė Tėvo namuose. Fra Angelico „Švč. Mergelės Marijos paėmimas į Dangų“., Žolinė Fra Angelico, „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į Dangų“. Commons.wikimedia.org nuotrauka Mergelės Marijos gerbimo Lietuvoje liudijimas Lietuvos katalikų meilę Dievo Motinai ir pasitikėjimą jos užtarimu liudija tai, kad maždaug kas dešimta bažnyčia mūsų šalyje yra dedikuota Mergelei Marijai. 36-ios Lietuvos bažnyčios dedikuotos Švč. Mergelės Marijos Ėmimui į Dangų ir maždaug dar tiek pat yra tituluojamų Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Apreiškimo, Apsilankymo, Nekaltojo Prasidėjimo, Škaplierinės ir kitų titulų šventovių. Kiekvienoje bažnyčioje yra Švč. Mergelei Marijai skirtas altorius, gausybė paveikslų, skulptūrų maldos namuose, koplytstulpiuose ir kapinėse. Galime be paliovos vardyti vienuolijas, katalikiškas organizacijas, brolijas, kurios pasivadinusios įvairiausiais Mergelės Marijos titulais ir puoselėja savitą pamaldumą. Kiekvienuose katalikų namuose ant sienos kabo Švč. Mergelės Marijos paveikslas ar ikona, o kasdienė malda neapsieina be kreipimosi į Dievo Motiną. Švęskime Žolinės atlaidus Lietuvos šventovėse Susiriškime savo žolynų puokštę, susikraukime išauginto derliaus kraitelę ir švęskime šią iškilmę savo bažnyčioje arba keliaukime ten, kur vyksta ypač iškilmingi Žolinės atlaidai. Maldininkė Žolinės atlaiduose Krekenavoje 2021 m. rugpjūčio 15 d. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios nuotrauka Garsiausi Žolinės atlaidai vyksta Krekenavos ir Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijose – čia jie trunka visą savaitę. Abi šventovės yra Jubiliejaus bažnyčios, kuriose 2025-ųjų Bažnyčios Jubiliejaus metų Vilties piligrimai, jas maldingai lankydami ir dalyvaudami apeigose, įprastomis sąlygomis gali pelnyti visuotinius atlaidus. Parapijose puoselėjamos ilgametės tradicijos ir kuriamos naujos, ypač skiriant dėmesį jaunimui. Abi šventovės nuo seno garsios stebuklingais Dievo Motinos paveikslais. Žolinės atlaidai pas stebuklingąją Krekenavos Dievo Motiną Į garsiausius Panevėžio vyskupijoje Žolinės atlaidus, kurių šventimo tradicija 2021 m. buvo įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, suburia Krekenavos bazilikoje gerbiamas stebuklingomis malonėmis garsus Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu Jėzumi paveikslas. Padavimas sako, kad jis pačiais pirmaisiais krikščionybės Lietuvoje laikais atvežtas iš Krokuvos. Plintant ir įsitvirtinant krikščionybei prasidėjo Šiaurės ir Vidurio Aukštaitijos tikinčiųjų piligrimystės prie malonėmis garsėjančio paveikslo. Daugybė votų – padėkos ženklų – liudija apie patirtas malones: išgijimus, pagalbą įvairiuose gyvenimo dalykuose. Pirmieji votai paaukoti prieš beveik 500 metų, iš jų nukaldinti sidabriniai rūbai ir karūnos Marijai bei Vaikeliui Jėzui. Krekenavos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. 2021 m. Žolinė. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios nuotrauka Lietuvių dainius Maironis kreipėsi į Krekenavos Dievo Motiną eilėraščiu „Marijos giesmė (Mylimoji Karaliene)“, dar žinoma kaip „Prie stebuklingo Švč. Marijos paveikslo Krekenavos bažnyčioje“. Mylimoji Karaliene, Motina Dangaus, Neapleiski čia ant žemės vargstančio žmogaus! Tu stebuklais įgarsėjus, Viltį Tavimi padėjus, Neapleisk manęs! Votai ir Maironio eilės liudija, kad žmonės su viltimi meldėsi ir per Marijos užtarimą patirdavo Dievo malones. Motina Vilties Popiežius Pranciškus neseniai papildė Mergelės Marijos litaniją kreipiniu Mater Spei – „Motina Vilties“, Jubiliejinius 2025-uosius metus taip pat pavadino Vilties vardu. Ir kaip gražiausią vainiką Vilties Motinos titulą suteikė Krekenavos Dievo Motinai. Šių metų didžiąją Žolinės atlaidų dieną Krekenavos Dievo Motinos paveikslas bus karūnuotas naujomis diademomis, bus oficialiai paskelbtas naujasis jos vardas – Motina Vilties. Per atlaidus, kurie truks nuo išvakarių rugpjūčio 14 d. iki rugpjūčio 21 d., piligrimus priims svetingi parapijiečiai. Iškilmės dieną šurmuliuos tradicinių amatų kermošius, vyks vargonų muzikos koncertas. Kasdien Prisikėlimo koplyčioje bus adoruojamas Švenčiausiasis Sakramentas, bazilikoje bus meldžiamasi Švč. Mergelės Marijos Rožinio malda, bus aukojamos dvejos šv. Mišios. Visą savaitę pagrindinėms šv. Mišioms vadovaus vyskupai. Į Žolinės atlaidus pas Nuliūdusiųjų Paguodą Pivašiūnuose Žolinės atlaidai Pivašiūnuose – patys svarbiausi Kaišiadorių vyskupijoje. Jų tradicija, garsi jau nuo XVIII a., neblėsta ir kasmet sulaukia vis daugiau piligrimų. Atlaidai, švenčiami aštuonias dienas, prasideda rugpjūčio 14 d. vigilija – jaunimo vakaru su šv. Mišiomis ir Eucharistijos procesija, o išaušus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmei švenčiama pagrindinės atlaidų dienos liturgija. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Wikipedia.org nuotrauka Kitos atlaidų dienos dedikuotos atskiroms maldininkų grupėms: ligoniams, negalią turintiems žmonėms ir medikams, šeimoms, „Carito“ organizacijoms, kunigams ir vienuoliams, pal. Teofiliui Matulioniui ir Lietuvos šventiesiems, mokytojams ir katechetams. Kiekvieną atlaidų dieną aukojamos trejos šv. Mišios, tad skirtingu metu atvykę piligrimai gali jose dalyvauti sau patogiu laiku, klausoma išpažinčių, kad norintieji pelnyti visuotinius atlaidus būtų malonės būklės, prieš kiekvienas šv. Mišias meldžiamasi Rožinio malda. Atlaidų proga atidaroma koplyčia Švenčiausiojo Sakramento adoracijai. Atlaiduose pasirūpinama ne tik dvasios, bet ir kūno poreikiais – Maltos ordino savanoriai užtikrins piligrimams saugumą ir sveikatą, dalins vandenį. Atlaidai pasibaigs rugpjūčio 22 d. Švč. Mergelės Marijos Karalienės švente. Ši atlaidų diena skirta Gyvojo Rožinio maldininkams ir kitoms maldos grupėms. Stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas Piligrimystės į Pivašiūnų šventovę tradicija prasidėjo XVII a., kai čia 1634 m. įsikūrė benediktinai, atvykę iš Senųjų Trakų. Manoma, kad jie ir Pivašiūnuose pradėjo puoselėti maldingos kelionės pas Dievo Motiną praktiką. Nuo 1604 m. buvo rengiamos iškilmingos procesijos iš Vilniaus į Trakus prie stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo. Nežinomas autorius, Pivašiūnų Dievo Motinos Marijos paveikslas (XVII a. II pusė (?). Kaisiadorys.lcn.lt nuotrauka Į Pivašiūnus maldininkus ėmė traukti stebuklais garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Jis jau XVII a. buvo vainikuotas karūnomis, o vėliau ir aptaisytas auksuoto sidabro aptaisais, pagamintais iš votų. Apie paveikslo atsiradimą pasakojamos įvairios legendos – tai liudija jo ypatingumą ir liaudies pamaldumą. Tikėjimą paveikslo stebuklingomis galiomis stiprino tai, kad jis išliko nesudegęs per bažnyčią nusiaubusius karus ir gaisrus. Apie tai esama daug pasakojimų – kad paveikslas stebuklingai atsidurdavo ant kalno, žmonės po gaisro jį rasdavo medyje kabantį tarp šakų. Per šimtmečius susiformavo piligrimystės tradicija keliauti pas stebuklingąją Pivašiūnų Dievo Motiną, melsti jos užtarimo, labiausiai prašant sveikatos ir užtarimo varguose. Didžiulės procesijos su bažnytinėmis vėliavomis ir altorėliais traukdavo į šventovę keletą dienų. Tarp maldininkų nemažai būdavo ligonių ir luošių, taip pat elgetų, kuriems žmonės dosniai aukodavo. Žmonės karštai melsdavosi, gaivindavosi vietinių mineralinių versmių vandeniu, neretai pasijusdavo geriau, ypač jei sirgdavo alergijomis, akių uždegimais, nervų ligomis. Apie patirtas malones liudija užrašyti pasakojimai ir paaukoti votai. 1988 m. rugpjūčio 14-ąją, Žolinės atlaidų metu, kardinolas Vincentas Sladkevičius palaimino popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotas Marijos ir Jėzaus karūnas ir suteikė Dievo Motinai ypatingą titulą – Nuliūdusiųjų Paguoda. Šis titulas simbolizuoja Dievo Motinos artumą ir globą Lietuvai sunkiu sovietmečio ir pokyčių laikotarpiu. Žolinės iškilmė visoje Lietuvoje Ne tik šiose piligriminėse šventovėse galima švęsti Švč. Mergelės Ėmimo į Dangų iškilmę ir patirti malones meldžiant jos užtarimo. Kiekvienoje bažnyčioje šventė švenčiama sumaniai praturtinant ją įvairiais kultūriniais renginiais. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika. 2023 m. Žolinė. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios nuotrauka Pažaislio vienuolyne rugpjūčio 15 d. rengiami Žolinės atlaidai su šv. Mišiomis ir Kauno valstybinio choro klasikinės muzikos koncertu. Vilniaus Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje vyks iškilmingos Žolinės šv. Mišios ir koncertas „Ave Maria. Ave Maris stella“. Trakų Švč. Mergelės Marijos bazilikoje, kaip ir kasmet, rengiama procesija miesto gatvėmis su gėlių žiedlapiais išpuoštu Dievo Motinos paveikslu. Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventovėje vyks atlaidai su koncertais, ekskursijomis, filmo „Pakūta mano meilė“ peržiūra. Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje išvakarėse vyks šv. Mišios ir giesmių koncertas, Žolinės dieną – iškilminga procesija miesto gatvėmis ir šv. Mišios, po jų – Nidos Grigalavičiūtės ir Vytauto Lukočiaus koncertas. Šventę vainikuos bendros vaišės. Ir daugybėje kitų Lietuvos bažnyčių rytoj skambės giesmės Mergelei Marijai. Marija, Marija, skaisčiausia lelija, Dangaus Karaliene šviesi! Užstok prieš Aukščiausią Tu žmogų menkiausią, nes viską pas Dievą gali! Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.