Suklastota Turino drobulė, o gal – naujasis „tyrimas“?

Tačiau šį kartą popiežiškasis jos saugotojas, kardinolas Roberto Repole, nusprendė įsikišti ir tvirtai priminė pareigą kritiškai vertinti žinias, kurias nuolat gauname iš visų pusių. Savo pareiškime Turino arkivyskupas pabrėžia susirūpinimą „dėl tam tikrų paviršutiniškų išvadų, kurios dažnai neatlaiko nuodugnesnio tyrimo“. Kas nutiko? Pastarosiomis dienomis visame pasaulyje pasklido „naujiena“ apie naujus atradimus, susijusius su Šventąja drobule: tai (vėl) esą viduramžių klastotė, vaizdas, sukurtas uždėjus audeklą ant nukryžiuoto vyro skulptūros. Eksperimentą esą atlikęs brazilų mokslininkas Cícero Moraesas, o išvados paskelbtos specializuotame žurnale. Tai sukėlė didelį žiniasklaidos susidomėjimą Italijos, Europos ir ypač Amerikos spaudoje. Be to, galbūt neatsitiktinai žinia apie naują eksperimentą pasirodė tuo metu, kai Sent Luise, Misūrio valstijoje, vyko svarbus sindonologijos kongresas. Turino tarptautinis drobulės studijų centras (CISS) buria mokslininkus iš viso pasaulio; jo institucinė užduotis – teikti konsultacijas popiežiaus paskirtajam saugotojui. Atidžiai išnagrinėję C. Moraeso paskelbtą darbą, Turino grupės nariai surašė keletą pastabų, kurios atkreipia dėmesį į ne vieną C. Moraeso darbo silpną vietą, ypač susijusią su tyrimo metodologija ir tariamu išvadų naujumu (visas centro analizės tekstas – čia). Apibendrinant – nebuvo nieko ypač naujo (daugelis net kalbėjo apie melą) ar reikšmingo. Vienintelė tiesa, kurią šis įvykis atskleidžia, yra labai paprasta: drobulė kuria sensaciją. Dėl mokslinio smalsumo, kurį ji žadina, bet gal dar labiau dėl klausimų, kuriuos tas vaizdas kelia žmonių akyse ir sąmonėje, kaip rodo ir nesena „Avvolti“ patirtis: per aštuonias dienas Turine palapinę, kurioje buvo siūloma susipažinti su suskaitmeninta drobulės versija, aplankė daugiau nei 30 tūkst. žmonių. Palapinėje nebuvo drobulės, tik jos atvaizdas – toks pats kaip tūkstančiai kitų internete. Tačiau galimybė patirti tiesioginį ir įtraukiantį potyrį labai stipriai kvietė... Kardinolas R. Repole neslepia susirūpinimo dėl kartais pernelyg didelio ir suinteresuoto dėmesio: jis susijęs ne su tyrimais apie drobulės audeklą, bet su žiniasklaidos triukšmu, kurį jis kelia, kartais pagrįstai, bet dažniau nepagrįstai. Drobulės saugotojas neturi pagrindo gilintis į laisvai išsakytas daugiau ar mažiau pripažintų mokslininkų hipotezes. Tačiau jis turi pareigą dėl drobulės, o dar labiau dėl tiesos reikalauti dėmesio, o ne paviršutiniškumo. Taip, kaip popiežius Leonas XIV (gegužės 12 d.) paprašė nenuslysti į vidutiniškumą labai subtilioje – informacijos – srityje. Pagal „Avvenire“ publikaciją parengė Saulena Žiugždaitė. Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Gavelytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama