„Vargonai ir Čiurlioniai“: vieno eksponato parodoje – Mikalojaus Konstantino vaikystė ir kontekstai

Šiemet minimos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai skirtoje parodoje pristatomi vargonai iš Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Instrumentas kadaise buvo įrengtas senojoje Ratnyčios bažnyčioje, kurioje 1876–1877 m. vargonavo M. K. Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis.

Ratnyčia, kurios pavadinimas kilo nuo tokio pat vardo upelio, yra Druskininkų rajone. Mūrinė Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia – jau ketvirtoji katalikų šventovė šioje vietovėje. Praėjusio šimtmečio pradžioje statant šią bažnyčią, aplinkinių kaimų tikintieji kreipėsi į bažnytinę vyresnybę Vilniuje prašydami Ratnyčios parapijiečiams priklausančią senąją bažnyčią perkelti į Kabelių kaimą. Leidimas buvo gautas, ir medinė bažnyčia su visu savo inventoriumi bei vargonais nugabenta į Kabelius.

Liaudiškos architektūros medinė bažnyčia iki šiol stovi Kabeliuose. 2020 m. menotyrininkė Aušra Česnulevičienė Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios palėpėje atrado senųjų Ratnyčios vargonų dalis. 2023-iaisiais jos perduotos saugoti Bažnytinio paveldo muziejui. Vargonų fragmentai įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Su parodos kuratore L. Salickiene apžiūrėjome eksponuojamus atkurtus vargonus ir pasikalbėjome apie parodos koncepciją, instrumento istoriją bei jo sąsajas su Čiurlionių šeima.

Parodos „Vargonai ir Čiurlioniai“ kuratorė Livija Salickienė. Evgenios Levin nuotrauka

Šie vargonai visuomenei rodomi pirmą sykį?

Taip, šis vargonų pristatymas visuomenei – pirmas. Svarbu, kad jie eksponuojami kaip vientisas instrumentas. Į Kabelius perkeltos bažnyčios palėpėje buvo rastos atskiros vargonų dalys, laikytos kartu su kitu bažnyčios inventoriumi. Atrenkant vargonų detales teko išnarplioti galvosūkį. Parodos architektas Povilas Vincentas Jankūnas vargonams eksponuoti sukūrė medinę konstrukciją iš grubių medinių tašelių. Tai aliuzija į medinę kaimo bažnytėlę. Konstrukcija sumontuota nenaudojant jokių tvirtinimo detalių, be vinių, be varžtų, suneriant tašelius kaip senojoje liaudiškoje architektūroje.

Kiek tikėtina, kad šiais vargonais grojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis? Ar iš tiesų, kaip liudija artimųjų atsiminimai, jų klausėsi Mikalojus?

Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis tikrai turėjo groti šiuo instrumentu, kai vargonavo Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje. Menotyrininkė Aušra Česnulevičienė atliko kruopštų ir išsamų tyrimą šia tema, juo ir rėmiausi kurdama parodą.

Taip pat tikras lobis rengiant parodą buvo Mikalojaus Konstantino jauniausios sesers Jadvygos Čiurlionytės atsiminimai, kuriuose vaizdžiai aprašomos Čiurlionių šeimos kelionės į Ratnyčią, senosios medinės bažnyčios išvaizda, atlaidų Ratnyčioje nuotaika ir parodoje eksponuojami vargonai: „Didžiausią įspūdį daro vargonai. Jie seni, išklibę ir nežmoniškai išsiderinę – girgžda kaip netepti ratai. Tačiau juose yra kažkas, kas baisiai traukia ir kiekvieną sykį priverčia širdį smarkiau plakti.“

Tai yra tipiniai to meto vargonai ar unikalūs?

Tai gana tipiški XIX a. antrosios pusės kamerinių erdvių vargonai. Lietuvos bažnyčiose išlikę nemažai panašių instrumentų, tačiau tikslaus analogo neturime. Vargonai galėjo būti atvežti iš Lenkijos. Šis instrumentas unikalus tuo, kad juo grojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas.

Paroda „Vargonai ir Čiurlioniai“ Bažnytinio paveldo muziejuje. Evgenios Levin nuotrauka Paroda „Vargonai ir Čiurlioniai“ Bažnytinio paveldo muziejuje. Evgenios Levin nuotrauka

Įdomu, kad parodoje galima išsamiai susipažinti su vargonų struktūra. Kaip kilo idėja įtraukti šį edukacinį momentą į ekspoziciją?

Edukacinis parodos tikslas mums buvo labai svarbus. Su vargonininku, menotyrininku, vargonų istoriku Girėnu Povilioniu aiškinomės kiekvienos vargonų detalės funkciją. Vargonus sudaro griežykla, dvejos dumplės, oro skirstymo dėžė, vamzdžiai, traktūra. Pagalvojome, kad ir lankytojui kils klausimų, kokią funkciją kuri vargonų dalis atlieka. Todėl buvo sudaryta ir edukacinė parodos programa. Edukaciniame užsiėmime buvo galima sukonstruoti mažus grojančius vargonėlius.

Įdomi bažnyčios perkėlimo istorija, skamba lyg iš pasakos. Ar tai buvo įprasta praktika?

Taip, bažnyčios ir kartu vargonų perkėlimo istorija yra labai įdomi. Be to, ši istorija vis dar gyva. Parodos atidaryme dalyvavo Prano Pozniako, kuris būdamas vaikas su savo tėvu dalyvavo perkeliant bažnyčią, vaikaitis. Jis pasakojo, kad šis išskirtinis įvykis vis dar prisimenamas jo šeimoje.

Šeimos atsiminimai cituojami ir parodoje: „Mūs arklys buvo labai tvirtas, tai jam sukrovė daugiau. Kai važiavo per Latežerio tiltą, sulūžo vežimo ratai. Bažnyčią vežė penki vežimai.“

Konsultavausi su menotyrininke Gabija Surdokaite-Vitiene. Jos teigimu, tokių perkėlimų pasitaikydavo neretai. Lietuvoje yra ir daugiau perkeltų bažnyčių, pavyzdžiui, Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Anciškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios Kėdainių rajone, Kernavės medinė koplyčia, Šlienavos parapijos varpinė ir kitos.

Kaip sugalvojote į projektą pakviesti Gintarą Sodeiką? Kodėl būtent jį?

Bažnytinio paveldo muziejus su kompozitoriumi Gintaru Sodeika bendradarbiauja jau keletą metų. Menininkas anksčiau specialiai muziejaus vargonams sukūrė ir atliko kūrinį „Aperta Clausura“. Taigi kreipiausi į jį prašydama pagalvoti apie parodos garso koncepciją, o kompozitorius pats pasiūlė sukurti audiovizualinę instaliaciją „Sferų harmonija“.

Kaip teigia kompozitorius, tai tarsi menamas laiko tiltas, jungiantis dabartį su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vaikyste Ratnyčioje: „Bažnyčioje vargonuoja tėvas, o jaunojo genijaus pasaulis sklidinas dzūkiškų dainų, vargonų gausmo, rytinių rūkų Raigarde, pievų kvapų, ir visa tai susipina į tobulą, harmoningą ateities pažadą...“

Gintaras Sodeika, „Sferų harmonija“. Paroda „Vargonai ir Čiurlioniai“ Bažnytinio paveldo muziejuje. Evgenios Levin nuotrauka Gintaras Sodeika, „Sferų harmonija“. Paroda „Vargonai ir Čiurlioniai“ Bažnytinio paveldo muziejuje. Evgenios Levin nuotrauka Paroda „Vargonai ir Čiurlioniai“ Bažnytinio paveldo muziejuje. Gintaras Sodeika, „Sferų harmonija“. Evgenios Levin nuotrauka

Parodoje eksponuojamas Čiurlionio paveikslas „Pavasario motyvas“. Kaip nustatyta, kad jame matomas Ratnyčios bažnyčios bokštas?

2025-aisiais pasirodė Aušros Česnulevičienės knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“. Prieš pat parodos atidarymą ji gavo knygos skaitytojos Jūratės Stulpinienės komentarą apie nuotrauką, kurioje užfiksuotas Ratnyčios mūrinės bažnyčios kertinio akmens padėjimas. Fone matoma senoji bažnyčios varpinė labai panaši į Čiurlionio paveiksle „Pavasario motyvas“ vaizduojamą varpinę.

Taigi Ratnyčios vardas aptinkamas ne tik Čiurlionio laiškuose, artimųjų atsiminimuose – šio miestelio pėdsakų galime atsekti ir menininko kūryboje.

O kiek Čiurlionio kūryboje svarbi vargonų muzika?

Specialiai vargonams sukurtų Čiurlionio kūrinių nėra daug. Išlikę per 20 nedidelių preliudų, parašytų tėvui vargonuoti Druskininkų bažnyčioje, ir viena fuga. O kiti vargonais atliekami Čiurlionio kūriniai yra transkribuoti, pritaikyti vargonams.

Vos atidarę parodą muziejuje surengėme menotyrininkės, vargonininkės dr. Jūratės Landsbergytės-Becher paskaitą, skirtą Čiurlionio vargonų muzikai. Kaip paskaitoje minėjo tyrėja, vargoniškumas labai jaučiamas tiek muzikinėje Čiurlionio kūryboje, tiek tapyboje – jis atsiskleidžia per gausmo, begalybės principą, sakralius motyvus ir simbolius, jaučiamas vargoniškas garsovaizdis.

Kiek vargonai svarbūs kitiems Čiurlionių šeimos nariams?

Čiurlionio ryšys su vargonais susikūrė per tėvą, pastarasis svajojo būti vargonininku ir to siekė. Mikalojaus Konstantino mama mėgdavusi sakyti, kad jos piršlys buvo vargonai. Adelė Radmanaitė, būsimoji Čiurlionienė, lankydavosi Liškiavos bažnyčioje, kur tuo metu vargonavo Konstantinas Čiurlionis, ir nuolat žvalgydavosi į vargonų pusę. Ta muzika ją ilgai lydėdavo ir po mišių.

Tai žinome iš dukros Jadvygos Čiurlionytės. Jadvyga buvo pati jauniausia dukra. Čiurlioniui gydantis Lenkijoje ir po jo mirties ji vienintelė buvo tėvų namuose, jai iš vaikų patikėta daugiausia mamos atsiminimų.

O kokia buvo Ratnyčios gamta?

Einant į miestelį – miškai, primenantys džiungles, pirmykštes neįžengiamas girias, dzūkiškos kopos, Ratnyčios upelis... Prieš akis iškyla gyvas klestinčio miestelio vaizdas: veikė smuklės, amatininkų dirbtuvės.

XX a. pradžioje Čiurlionių šeimoje įvyko lietuviškasis Renesansas. Tėvas Konstantinas pradėjo skleisti lietuvybę tarp Druskininkų gyventojų ir buvo atleistas iš vargonininko pareigų. Nuo to laiko jis dažnai lankydavosi Ratnyčioje, sekmadieniais čia eidavo į lietuviškas mišias, kartais pavaduodavo ir senąjį vargonininką. Druskininkuose anuomet mišios buvo aukojamos lenkiškai. 

Tad tai nedidelė paroda, tačiau paliečia nemažai temų.

Taip, nors tai yra vieno eksponato paroda, joje atsiskleidžia daug kontekstų: susipynusi Dzūkijos miestelių istorija, bažnyčios perkėlimas, patys vargonai ir jų muzika, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeima bei menininko vaikystės laikas.

Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Austėja Mikuckytė-Mateikienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama