MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Kultūros projektai žiniasklaidoje • 2025.10.28 09:59

„Kai žinai, kad jis ten, norisi apsilankyti“: kuo ypatinga popiežių vasaros rezidencija – Kastel Gandolfas?

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

„Kai žinai, kad jis ten, norisi apsilankyti“: kuo ypatinga popiežių vasaros rezidencija – Kastel Gandolfas?
Your browser does not support the audio element.
Apie popiežiaus vasaros rezidenciją ir atostogas dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Vatikano gidė RAIMONDA BOJAŽINSKYTĖ. Anot jos, valanda kelio nuo Romos esantis Kastel Gandolfas – nuostabus, ramus miestelis, lankomas ir turistų. Leono XIV pirmtakas Pranciškus buvo atsisakęs ilsėtis Kastel Gandolfe ir tuo sukėlė miestelio gyventojų pasipiktinimą. Vėliau viloje jis įkūrė muziejų, kuris tapo turistų traukos vieta ir taip padėjo išsilaikyti vietos verslininkams. Tačiau be reziduojančio popiežiaus miestelis nesulaukdavo lankytojų srautų. „Popiežiaus vizitas vietiniams – duonos kąsnis, nes atvykus Šventajam Tėvui į savo vasaros rezidenciją čia ima plūsti minios. Juk kai žinai, kad jis ten, norisi apsilankyti. Popiežiui čia apsistojus aukojamos šv. Mišios, galima ir jį patį susitikti – tada apie miestelį kalbama garsiau“, – aiškina Vatikano gidė. Raimonda Bojažinskytė Gidė Romoje ir Vatikane Raimonda Bojažinskytė. Asmeninio archyvo nuotrauka Rezidencija – išskirtinėje vietoje, tačiau ne visi popiežiai ją mėgo Pasakodama apie rezidenciją pašnekovė pabrėžia šios vietos išskirtinumą – vila įkurta netoli Albano ežero. „Aplinkui esantys ežerai ypatingi – jie susiformavo ne dėl ledyno, o buvusių ugnikalnių krateriuose. Todėl per karščius čia vėsiau. Šį mažytį, bet labai gražų miestelį galima pasiekti traukiniu arba autobusu, paskui reikia pakilti laiptais“, – sako R. Bojažinskytė. Ne visi popiežiai vykdavo į Kastel Gandolfą, o nuo rezidencijos įkūrimo 1626-aisiais per 400 metų vila pasitarnavo ir humanitariniais tikslais. Vilą kaip popiežių vasaros rezidenciją, anot Vatikano gidės, įkūrė popiežius Urbonas VIII. Iš pradžių per atostogas jis važiuodavo į Fraskatį, vėliau įsigijo vilą Kastel Gandolfe ir čia dažnai leisdavo laiką. Tačiau vėlesnis popiežius Inocentas X čia kojos nekėlė. Klemensas XI Kastel Gandolfe nesilankė apie dešimtmetį, tačiau sykį susirgęs atvyko ir, gydytojams pranešus apie gerėjančią sveikatą, nuo tada pamėgo šią vietą. Popiežius Jonas Paulius II Kastel Gandolfe praleisdavo daug laiko. Per karą viloje lankydavosi ir Pijus XII. Rūmuose popiežius buvo įrengęs kambarį gimdyvėms – čia gimė apie keturiasdešimt vaikų, jie vadinami popiežiaus vaikais, pasakoja Vatikano gidė. Per Antrąjį pasaulinį karą miestelis tapo prieglobsčiu daugiau nei dvylikai tūkstančių civilių, pabėgusių iš Romos, tarp jų buvo šimtai Romos žydų. Per šimtmečius daug popiežių paskutines savo dienas praleido rezidencijoje, o Pijus XII ir Paulius VI čia mirė. Kastel Gandolfas Kastel Gandolfas. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka Kastel Gandolfas Popiežių rezidencijoje Kastel Gandolfe veikiantis muziejus. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka Kastel Gandolfas Kastel Gandolfas. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka Itin darbingos atostogos Popiežiaus Leono XIV viešnagė Kastel Gandolfe, nors vadinama atostogomis, buvo darbinga: čia jis aukojo šv. Mišias, aplankė netoli esantį klarisių vienuolyną, bendravo su jaunimu, susitiko su JAV katalikų ir stačiatikių dialogo grupe, telefonu kalbėjo su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu. „Popiežiaus atostogos tik vadinamos atostogomis, nes tuo metu jis ir toliau dirba. Štai neseniai priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tačiau po darbų jau galima ir pasivaikščioti. Pavyzdžiui, Pijus XIV eidavo pas vietinius ir nudengęs puodus žiūrėdavo, ar jie turi ką valgyti. Jonas XXIII Kastel Gandolfe įvedė „Viešpaties angelo“ maldą sekmadieniais ir šv. Mišias per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę“, – atkreipia dėmesį R. Bojažinskytė. Kaip skelbė Italijos laikraštis „Il Messaggero“, popiežius per atostogas tikriausiai rašė ir pirmąją savo encikliką, kurioje turėtų būti nagrinėjami klausimai, Leono XIV kelti nuo pontifikato pradžios, – taika, vienybė ir dirbtinis intelektas. Kaip rašoma užsienio spaudoje, Leonas XIV Kastel Gandolfo jaunimui prisipažino, kad nuo tada, kai tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, neturi daug laiko poilsiui, tačiau pažadėjo su jais progai pasitaikius pažaisti krepšinį. Beje, Šventajam Tėvui sportas nėra svetimas – Leonas XIV labai mėgsta tenisą, tad prieš jo vizitą Kastel Gandolfe pastatytas teniso kortas. Popiežių pomėgiai Kiti Leono XIV pomėgiai – groti fortepijonu, keliauti automobiliu, skelbiama, kad tarnaudamas Peru jis net taisydavo automobilius parapijiečiams. Verta prisiminti ir popiežiaus Pranciškaus pomėgius – jis itin mėgo muziką, tad nenuostabu, kad turėjo apie du tūkstančius kompaktinių plokštelių. Vis dėlto laisvalaikį, anot Vatikano gidės, jis dažnai leisdavo su žmonėmis – kaip rašo užsienio žiniasklaida, popietėmis Pranciškų aplankydavo bičiuliai. Įdomu, kad jis nedaug atostogaudavo. „Paprastai popiežius Pranciškus likdavo Vatikane. Neteko girdėti, kad būtų išvykęs kur nors atostogauti. Popiežiaus audiencijos vykdavo ir vasaros metu“, – pamini R. Bojažinskytė. Muzika nesvetima buvo ir Benediktui XVI – laisvalaikiu jis grodavo pianinu. Taip pat šis popiežius turėjo sraigtasparnio lakūno licenciją, yra pilotavęs sraigtasparnį tarp Vatikano ir Kastel Gandolfo rezidencijos. Be to, Benediktas XVI buvo žinomas kaip kačių mylėtojas. Popiežius Jonas Paulius II laisvalaikį Kastel Gandolfe mėgdavo leisti aktyviai. Jis dažnai ilsėdavosi įvairiose Alpių vietovėse, slidinėdavo, plaukiodavo. Vatikano gidė R. Bojažinskytė viliasi, kad Leono XIV sprendimas dažniau atostogauti Kastel Gandolfe atgaivins miestelį. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-12-04

Kaip „adyvės“ Klaipėdoje muziejinius raštus pavertė gatvės mados kodu

Kaip „adyvės“ Klaipėdoje muziejinius raštus pavertė gatvės mados kodu
2025-12-04

Senose kapinaitėse – tragiškų likimų mįslės

Senose kapinaitėse – tragiškų likimų mįslės
2025-12-04

Rekomenduoju meną: Romualdo Adomavičiaus TOP5

Rekomenduoju meną: Romualdo Adomavičiaus TOP5
2025-12-02

R. Sinkevičienė: monsinjoras A. Svarinskas buvo ir išliks mūsų tautos legenda

R. Sinkevičienė: monsinjoras A. Svarinskas buvo ir išliks mūsų tautos legenda
2025-12-02

Apgaulinga MO muziejaus paroda „Amžinai laikina“: po lengvumo skraiste – iššūkiai

Apgaulinga MO muziejaus paroda „Amžinai laikina“: po lengvumo skraiste – iššūkiai
Dalintis straipsniu
„Kai žinai, kad jis ten, norisi apsilankyti“: kuo ypatinga popiežių vasaros rezidencija – Kastel Gandolfas?