Arkivyskupas L. Virbalas apie planuojamą uždaryti lietuvišką bažnyčią Niujorke: nepaliksime jos likimo valiai
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Užsienio lietuvių sielovada besirūpinantis arkivyskupas LIONGINAS VIRBALAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja, kad viena iš esminių Kvinso rajone esančios bažnyčios atsisakymo priežasčių – maldos namų perteklius. Kristaus Atsimainymo bažnyčia sujungta su Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia, ir parapijai šiuo metu priklauso dvi šventovės.
„Bruklino vyskupija mano, kad jai nereikia tiek daug bažnyčių, juo labiau šalia yra dar viena, kurioje pamaldos daugiausia vyksta lenkų kalba“, – aiškina arkivyskupas.
Jam taip pat buvo pranešta, kad Kristaus Atsimainymo bažnyčią būtina atnaujinti. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad maldos namuose už beveik milijoną dolerių reikėtų sutvarkyti stogą.
Niujorko Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Valstybinės kultūros paveldo komisijos archyvo nuotrauka
„Nuspręsta tiesiog bažnyčią uždaryti, nes šv. Mišios joje lietuvių kalba aukojamos kartą per mėnesį. Susirenka tik keletas žmonių, iš kurių ne visi kalba lietuviškai“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja arkivyskupas L. Virbalas.
Niujorke gyvenantys lietuviai galimą šios bažnyčios uždarymą vadina dideliu praradimu, tačiau, anot arkivyskupo, pagal kanonus ji priklauso Bruklino vyskupijai, taigi jos rankose maldos namų ateitis.
Nemato dar vienos bažnyčios poreikio
Niujorko Kvinso rajone stovinti Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastatyta dar pirmosios lietuvių imigrantų kartos, vėliau architektas J. Mulokas ją perstatė. Arkivyskupo L. Virbalo teigimu, šie maldos namai yra brangūs, vertingi kaip architektūros dalis ir anksčiau buvo laikomi iškiliu Niujorko pastatu.
„Todėl pasiūliau Bruklino vyskupui tariantis su lietuvių bendruomene ieškoti būdų šventovę išsaugoti“, – patikina užsienio lietuvių sielovados vadovas.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Bernardinai.lt nuotrauka
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad Bruklino vyskupija nemato poreikio išsaugoti šią lietuvių bažnyčią.
„Vyskupija turbūt daugiau žiūri iš pastoracinės pusės, jai atrodo, kad tikinčiųjų poreikiams visiškai užtenka kitų bažnyčių. Matyt, žiūri ir finansiškai, bando veiklą konsoliduoti tam tikrose parapijose ir lėšas skirti ten“, – įžvalgomis dalijasi arkivyskupas L. Virbalas.
Bandoma bažnyčią pripažinti paveldo objektu
Arkivyskupas sako, kad dedamos didelės pastangos Niujorko Kristaus Atsimainymo bažnyčią išsaugoti. Jis nenori viešinti visų išsaugojimo planų, tačiau pabrėžia, kad tai nepaliekama likimo valiai.
Susirūpinimą dėl lietuvių šventovės ateities išreiškė ir įvairios Lietuvos valstybės institucijos, o Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į tarptautinę moderniosios architektūros išsaugojimo organizaciją DOCOMOMO. Ji paskelbė sieksianti, kad bažnyčios pastatas būtų įtrauktas į paveldo registrą ir tai suteiktų galimybę jį išsaugoti. Vis dėlto šios procedūros gali trukti per ilgai.
Niujorko Kristaus Atsimainymo bažnyčios statybos. Mulokų šeimos archyvo nuotrauka
„Lietuvos diasporos paveldas yra neatsiejama mūsų šalies istorijos ir kultūros dalis, todėl jo išsaugojimas turi tapti ilgalaike strategine kryptimi“, – rašoma DOCOMOMO pranešime žiniasklaidai.
Už Atlanto – dvi pranciškonų bendruomenės
Šiaurės Amerikoje gyvuoja apie trisdešimt užsienio lietuvių katalikų bendruomenių – apie dvidešimt jų įsikūrusios JAV, dar maždaug septynios – Kanadoje. Abiejose šalyse veikia po pranciškonų vienuolyną.
Kanados Toronto mieste esantis Prisikėlimo vienuolynas įkurtas 1953-iaisiais. Didžiausiame Kanados mieste, anot Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministro EVALDO DARULIO OFM, yra didelė lietuvių parapija, kurios dalis tikinčiųjų – jau ne pirmos kartos lietuviai.
Toronto Prisikėlimo vienuolynas. OFM.org nuotrauka
Jungtinėse Valstijose veikia 1947 m. įkurtas Kenebunkporto Šv. Antano vienuolynas. Provincijos ministro teigimu, Kenebunkporte lietuvių bendruomenė nėra didelė, bet parapija aptarnauja ir vietinius žmones.
Įdomu, kad šis vienuolynas turbūt vienintelis Kenebunkporto miestelyje atstovauja Romos Katalikų Bažnyčiai. Šiuo metu jis itin mėgstamas vyskupų ir kunigų kaip rekolekcijų ir poilsio vieta.
„Kol turime pajėgumų, aptarnaujame. Juk prasmė ta pati – kaip ir Lietuvoje, taip ir ten gyvena žmonės, ir į jų tapatybę nebūtina gilintis“, – tvirtina provincijos ministras kun. E. Darulis OFM.
Pasakodamas, kaip sekasi bendruomenėms išsilaikyti, jis aiškina, kad už Atlanto gyvena trijų tipų broliai: kurie nėra lietuviškos kilmės, kurie į Jungtines Valstijas emigravo vaikystėje ir kurie pradėję pranciškonišką tarnystę persikėlė į Kenebunkportą.
Mažesniųjų brolių ordino (pranciškonų) Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Šv. Antano vienuolynas Kenebunke, Meino valstijoje, JAV. Šv. Antano vienuolyno nuotrauka
„Ten pragyvenimas toks, kaip ir kiekvienoje bažnyčioje: visą laiką gyveni iš aukų ir atlieki patarnavimus – aukoji šv. Mišias, teiki Krikšto ir Santuokos sakramentus“, – kaip Šiaurės Amerikoje sekasi išsilaikyti pranciškonų bendruomenėms, pasakoja provincijos ministras kun. E. Darulis OFM.
Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
