„Sidabrinės gervės“ atgarsiai: uždominavęs filmas „Pietinia kronikas“ ir kritikos kirčiai komisijai
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Birželio 8-osios vakarą šūkiu „Apdovanoti kinu“ pažymėtame renginyje susitiko lietuviško kino industrijos atstovai. Ceremonijos metu išdalinta aštuoniolika „Sidabrinės gervės“ statulėlių, įskaitant „Sidabrinės gervės kiaušinį“ už geriausią studento darbą, „Auksinę gervę“ už viso gyvenimo nuopelnus, specialųjį prizą už kino kultūros sklaidą ir apdovanojimą metų žiūroviškiausiam filmui.
Specialiai suburta komisija šiemet vertino 56 filmų paraiškas. Jos nariai nominantus rinko iš 8 dokumentinių, 9 vaidybinių, 11 trumpametražių, trijų mažumos bendros gamybos filmų ir 19 studentų darbų. Atrankos komisiją sudarė 11 kino industrijos profesionalų, tarp kurių – kino kritikai, operatoriai, prodiuseriai, režisieriai ir kt.
Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2025“. AHOY nuotrauka
Įspūdingas „Pietinia kronikas“ triumfas
Vakaro metu net dvylika „Sidabrinės gervės“ statulėlių atiteko filmo „Pietinia kronikas“, žiūrovus nukėlusio į praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio Šiaulius, komandai. Tarp jų – grimo dailininkė Vaida Navickaitė, kostiumų dailininkė Agnė Biskytė, garso režisierius Saulius Urbonavičius, kino dailininkas Aurimas Akšys, montažo režisierius Danielius Kokanauskis. Po „Sidabrinę gervę“ už geriausių antraplanio aktoriaus ir aktorės vaidmenis pelnė Robertas Petraitis ir IRENA SIKORSKYTĖ, o geriausio pagrindinio vaidmens aktoriaus kategorijoje triumfavo Džiugas Grinys.
„Tikiu, kad bet kokio meno pradžia visąlaik yra meilė ir kad jo vertė labai priklauso nuo menininko sugebėjimo mylėti. Visos „Pietinia kronikas“ filmavimo pamainos buvo visiškai užpildytos šiuo jausmu. Dėkoju visai komandai – chebryte, myliu jus. Norėčiau palinkėti daug meilės – ieškoti ir rasti ją. Blogis atsiranda tik ten, kur jos trūksta“, – pergalės kalbą sakė Dž. Grinys.
„Esu labai laimingas. Gal neatrodo, bet labai džiaugiuosi. Labai norėjau palaikyti šią „Gervę“. Tai dabar laikau – ačiū palaikantiems!“ – nedaugžodžiavo R. Petraitis.
Filmas „Pietinia kronikas“ išrinktas žiūroviškiausiu ir geriausiu ilgametražiu vaidybiniu metų filmu. Apdovanojimai taip pat atiteko scenarijaus autorei Eglei Vertelytei ir metų režisieriumi pripažintam I. Miškiniui.
„Sidabrinės gervės“ už geriausią aktoriaus vaidmenį laureatas Džiugas Grinys. AHOY nuotrauka
„Resursai išnaudoti, bet emocijos – labai geros“
Praėjus porai dienų po apdovanojimų ceremonijos, už įkūnytą menininkės Jurgos personažą apdovanota I. Sikorskytė teigė – emocijos dar neatslūgo: „Jaučiuosi truputį pavargusi, nors resursai išnaudoti, bet emocijos – labai geros. Gavau tokį kiekį gražių žinučių, kad negaliu patikėti. Dar reikia laiko atsigauti.“
Paklausta apie tai, kaip filmo kūrybinė komanda paminėjo pergalingą vakarą, aktorė juokėsi. „Su niekuo nespėjau pabendrauti, nes tiek daug šokau! Matyt, man to reikėjo. Atslūgus emocijoms ketinu su visais susiskambinti, ramiai padėkoti, pakalbėti“, – šypsojosi ji.
Filmas „Pietinia kronikas“ įvertintas ne tik kino kritikų, bet ir žiūrovų. Peržiūrų skaičius jau viršija 400 tūkstančių, o kino teatruose filmas be pertraukos rodomas nuo sausio mėnesio. „Dar vis rodo? Taip ilgai, neįtikėtina!“ – stebėjosi I. Sikorskytė.
Pasak aktorės, turėta svajonė pamatyti filmą kino teatre kaip paprastai žiūrovei išsipildė iš dalies. „Panevėžyje vasaros penktadieniais vyksta renginiai, ir vieną vakarą kaip atidarymo filmą rodė „Pietinia kronikas“. Po spektaklio greitai persirengiau ir išskubėjau pasižiūrėti bent jau pabaigą. Pavyko net kiek daugiau, nes atėjau kaip tik per gražiausių kojų konkurso sceną. Labai džiaugiausi matydama tiek daug žiūrovų. Buvo labai gražus vakaras“, – prisiminimais su dienraščiu „Bernardinai.lt“ dalijosi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė.
„Sidabrinės gervės“ už geriausią antraplanį aktorės vaidmenį laureatė Irena Sikorskytė. Audriaus Solomino nuotrauka
Pirmą kartą kine debiutavusi I. Sikorskytė apie įkūnytą Jurgos vaidmenį atsiliepė gražiais žodžiais: „Per tuos dvejus metus pasikeičiau tiek vidumi, tiek išore, todėl vaidmenyje pavyko pamatyti visai kitą žmogų. Man Jurga atrodo faina. Net baisu tai sakyti, nes taip dažnai save kritikuojame, kad pasidžiaugti būna sunku.“
Paklausta, ar „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas leidžia Jurgos personažą vadinti gyvenimo vaidmeniu, I. Sikorskytė atsakė – ne. „Kažkada dėstytoja minėjo, kad geriau neturėti gyvenimo vaidmens, nes tik taip nesustoji ieškoti kažko naujo ir įdomaus. Dabar turiu dar didesnį norą stengtis ir geriau vaidinti“, – kalbėjo ji.
Didžiausias įvertinimas – ne statulėlė, o artimi žmonės
„Vienvaldžio dominavimo nesitikėjo niekas, aš – taip pat. Jaučiuosi gerai – viskas baigta, taškas padėtas, važiuojame toliau“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė filmo „Pietinia kronikas“ režisierius I. Miškinis.
Režisierius skyrė padėką kūrybinei komandai. „Labiausiai smagu už visus, kurie kartu dirbo: aktorius, dailininkus, kompozitorių, operatorių. Didžiausia šventė yra pačiam filmui ir komandai. Man labai pasisekė, kad susibūrė tokie žmonės. Buvo visko, bet iš esmės – nesibaigiantis rokenrolas“, – filmo kelionę prisiminė jis.
I. Miškinis tikino nesureikšminantis pergalės dvylikoje kategorijų. „Didžiausias apdovanojimas man yra artimiausi žmonės, komanda ir tai, kad Rimantas Kmita po pirmosios peržiūros pasakė: „Valio, viskas gerai, grįžote prie knygos.“
Nenoriu, kad tai atrodytų kaip mano arogancija, bet filmai daromi ne dėl „Gervių“ ar kitų apdovanojimų. Tai, kad juos pašienavome, iš vienos pusės, ne visai patogu, bet ačiū kino bendruomenei, kuri balsavo ir leido filmui uždominuoti. Kaip sniego kamuolys viskas nusileido, bet tuoj praeis“, – šyptelėjo režisierius.
Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2025“. AHOY nuotrauka
Reaguodamas į šimtatūkstantinius peržiūrų skaičius ir tai, kad filmas iš kino salių repertuaro nesitraukia, I. Miškinis juokavo: „Tai jau virsta komedija ar anekdotu. Stengiuosi apie tai negalvoti, nes filmas mums nebepriklauso. „Kronikos“ iškeliavo gyventi savo atskirą gyvenimą. Filmą dabar valdo Šiauliai!“
Pasak režisieriaus, papasakota istorija žiūrovams galėjo pasirodyti artima dėl paprastumo, nuoširdumo ir galimybės bent trumpai pabėgti nuo realybės. „Žmonės pavargo nuo dabarties pragaro, baimės, neužtikrintumo, karo, agresijos. Filmas leidžia nukeliauti į kitą pasaulį, kuris, nors ir nebuvo šviesus, bet žvelgiant iš dabartinės perspektyvos – labai linksmas. Kitas dalykas – personažo augimo, brendimo istorija leido susitapatinti net ir tuo laikmečiu negyvenusiems žmonėms“, – apibendrino I. Miškinis.
„Sidabrinės gervės“ už metų geriausią režisieriaus darbą laureatas, filmo „Pietinia kronikas“ režisierius Ignas Miškinis. Audriaus Solomino nuotrauka
Komisija negali rodyti galios pozicijos
Kino kritikas ir apžvalgininkas E. Pukšta pasveikino triumfavusį režisierių I. Miškinį ir jo komandą. „Save laikau vienu didžiausių „Pietinia kronikas“ fanų. Filmą mačiau keturis kartus, du iš jų buvo ilgesnės versijos, kurios jau nebeegzistuoja. Jau tada nujaučiau, kas laukia po dvejų metų, bet nesitikėjau tiek apdovanojimų šiam filmui. Gal net sakyčiau – jų per daug, turint omenyje, kokie derlingi buvo šie metai Lietuvos kinui“, – gražių žodžių „Pietinia kronikas“ kūrybinei komandai negailėjo jis.
Pašnekovas išskyrė režisieriaus Lauryno Bereišos filmą „Sesės“, likusį be apdovanojimų. „Nesąžiningiausiai pasielgta su Laurynu Bereiša. Nė vieno prizo „Sesėms“ yra labai didelis akmuo į balsuotojų daržą“, – stebėjosi jis.
Kritikos banga dėl „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų kilo dar gegužės mėnesį, vertinimo komisijai paskelbus būsimo renginio nominacijas. Kino bendruomenė sąraše pasigedo režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentikos „Sacrum ir profanum Pievėnuose“. Svarstant, kodėl „Kino pavasario“ festivalio išrinkta geriausia lietuviška metų premjera nebuvo įtraukta į nominantų sąrašą, pasigirdo kalbų, esą tai – dėl vaizduojamos galbūt antisemitinės Pievėnų tradicijos ir jos nekvestionavimo.
Ilgametis „Kino pavasario“ programos sudarytojas E. Pukšta teigė, kad šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai, nors ir labai reikalingi Lietuvos kino bendruomenei, dar kartą įrodė būtinybę keisti nusistovėjusią tvarką – užtikrinti, kad komisijos nariai balsuotų peržiūrėję visus vertinamus filmus.
„Apdovanojimų atrankos misija yra panaši į tai, ką darau aš atrinkdamas filmus festivaliui: filmą surasti, pasiūlyti, išreklamuoti taip, kad būtų įdomu ir kitiems. Ko neturi daryti komisija – tai teisti, keršyti arba būti galios pozicijoje. Deja, taip nutiko šiuo atveju“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėjo kino kritikas.
Kino kritikas Edvinas Pukšta. Audriaus Solomino nuotrauka
„Sidabrinės gervės“ apdovanojimas už metų geriausią ilgametražį dokumentinį kino filmą atiteko režisieriaus Vytauto Puidoko režisuotoms „Murmančioms širdims“. E. Pukšta įsitikinęs, kad šią pergalę lėmė atrankos komisija: „Sakau atvirai ir aštriai – tai, ką komisija padarė, yra nepagarba Lietuvos kinui.“
Pasak E. Pukštos, objektyvumo stoką taip pat kuria taisyklė, kad žmonės į „Sidabrinės gervės“ atrankos komisiją ne būna kviečiami, o siūlosi patys. „Aš niekada neperlipsiu per save ir nesisiūlysiu į jokią komisiją, nes tave turi pakviesti už nuopelnus, darbus ir nuomonę. Į jokio kito festivalio komisiją neįmanoma pasisiūlyti pačiam. Kitu atveju atveriamas kelias vidutinybėms, kurios ima rodyti savo galios poziciją“, – perspėjo kino ekspertas.
Šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų komisiją sudarė kino žurnalistė Ieva Šukytė, režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, režisierius Romas Zabarauskas, prodiuserė Živilė Gallego, aktorius Denisas Kolomyckis, režisierius, scenarijų autorius, prodiuseris Valentas Aškinis, kino kritikė, kuratorė Aistė Račaitytė, dailininkė Neringa Keršulytė, operatorius Audrius Zelenius, prodiuserė Marija Razgutė, režisierė, scenarijų autorė Ramunė Čekuolytė.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2025“. AHOY nuotrauka
Įspūdingas „Pietinia kronikas“ triumfas
Vakaro metu net dvylika „Sidabrinės gervės“ statulėlių atiteko filmo „Pietinia kronikas“, žiūrovus nukėlusio į praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio Šiaulius, komandai. Tarp jų – grimo dailininkė Vaida Navickaitė, kostiumų dailininkė Agnė Biskytė, garso režisierius Saulius Urbonavičius, kino dailininkas Aurimas Akšys, montažo režisierius Danielius Kokanauskis. Po „Sidabrinę gervę“ už geriausių antraplanio aktoriaus ir aktorės vaidmenis pelnė Robertas Petraitis ir IRENA SIKORSKYTĖ, o geriausio pagrindinio vaidmens aktoriaus kategorijoje triumfavo Džiugas Grinys.
„Tikiu, kad bet kokio meno pradžia visąlaik yra meilė ir kad jo vertė labai priklauso nuo menininko sugebėjimo mylėti. Visos „Pietinia kronikas“ filmavimo pamainos buvo visiškai užpildytos šiuo jausmu. Dėkoju visai komandai – chebryte, myliu jus. Norėčiau palinkėti daug meilės – ieškoti ir rasti ją. Blogis atsiranda tik ten, kur jos trūksta“, – pergalės kalbą sakė Dž. Grinys.
„Esu labai laimingas. Gal neatrodo, bet labai džiaugiuosi. Labai norėjau palaikyti šią „Gervę“. Tai dabar laikau – ačiū palaikantiems!“ – nedaugžodžiavo R. Petraitis.
Filmas „Pietinia kronikas“ išrinktas žiūroviškiausiu ir geriausiu ilgametražiu vaidybiniu metų filmu. Apdovanojimai taip pat atiteko scenarijaus autorei Eglei Vertelytei ir metų režisieriumi pripažintam I. Miškiniui.
„Sidabrinės gervės“ už geriausią aktoriaus vaidmenį laureatas Džiugas Grinys. AHOY nuotrauka
„Resursai išnaudoti, bet emocijos – labai geros“
Praėjus porai dienų po apdovanojimų ceremonijos, už įkūnytą menininkės Jurgos personažą apdovanota I. Sikorskytė teigė – emocijos dar neatslūgo: „Jaučiuosi truputį pavargusi, nors resursai išnaudoti, bet emocijos – labai geros. Gavau tokį kiekį gražių žinučių, kad negaliu patikėti. Dar reikia laiko atsigauti.“
Paklausta apie tai, kaip filmo kūrybinė komanda paminėjo pergalingą vakarą, aktorė juokėsi. „Su niekuo nespėjau pabendrauti, nes tiek daug šokau! Matyt, man to reikėjo. Atslūgus emocijoms ketinu su visais susiskambinti, ramiai padėkoti, pakalbėti“, – šypsojosi ji.
Filmas „Pietinia kronikas“ įvertintas ne tik kino kritikų, bet ir žiūrovų. Peržiūrų skaičius jau viršija 400 tūkstančių, o kino teatruose filmas be pertraukos rodomas nuo sausio mėnesio. „Dar vis rodo? Taip ilgai, neįtikėtina!“ – stebėjosi I. Sikorskytė.
Pasak aktorės, turėta svajonė pamatyti filmą kino teatre kaip paprastai žiūrovei išsipildė iš dalies. „Panevėžyje vasaros penktadieniais vyksta renginiai, ir vieną vakarą kaip atidarymo filmą rodė „Pietinia kronikas“. Po spektaklio greitai persirengiau ir išskubėjau pasižiūrėti bent jau pabaigą. Pavyko net kiek daugiau, nes atėjau kaip tik per gražiausių kojų konkurso sceną. Labai džiaugiausi matydama tiek daug žiūrovų. Buvo labai gražus vakaras“, – prisiminimais su dienraščiu „Bernardinai.lt“ dalijosi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė.
„Sidabrinės gervės“ už geriausią antraplanį aktorės vaidmenį laureatė Irena Sikorskytė. Audriaus Solomino nuotrauka
Pirmą kartą kine debiutavusi I. Sikorskytė apie įkūnytą Jurgos vaidmenį atsiliepė gražiais žodžiais: „Per tuos dvejus metus pasikeičiau tiek vidumi, tiek išore, todėl vaidmenyje pavyko pamatyti visai kitą žmogų. Man Jurga atrodo faina. Net baisu tai sakyti, nes taip dažnai save kritikuojame, kad pasidžiaugti būna sunku.“
Paklausta, ar „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas leidžia Jurgos personažą vadinti gyvenimo vaidmeniu, I. Sikorskytė atsakė – ne. „Kažkada dėstytoja minėjo, kad geriau neturėti gyvenimo vaidmens, nes tik taip nesustoji ieškoti kažko naujo ir įdomaus. Dabar turiu dar didesnį norą stengtis ir geriau vaidinti“, – kalbėjo ji.
Didžiausias įvertinimas – ne statulėlė, o artimi žmonės
„Vienvaldžio dominavimo nesitikėjo niekas, aš – taip pat. Jaučiuosi gerai – viskas baigta, taškas padėtas, važiuojame toliau“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė filmo „Pietinia kronikas“ režisierius I. Miškinis.
Režisierius skyrė padėką kūrybinei komandai. „Labiausiai smagu už visus, kurie kartu dirbo: aktorius, dailininkus, kompozitorių, operatorių. Didžiausia šventė yra pačiam filmui ir komandai. Man labai pasisekė, kad susibūrė tokie žmonės. Buvo visko, bet iš esmės – nesibaigiantis rokenrolas“, – filmo kelionę prisiminė jis.
I. Miškinis tikino nesureikšminantis pergalės dvylikoje kategorijų. „Didžiausias apdovanojimas man yra artimiausi žmonės, komanda ir tai, kad Rimantas Kmita po pirmosios peržiūros pasakė: „Valio, viskas gerai, grįžote prie knygos.“
Nenoriu, kad tai atrodytų kaip mano arogancija, bet filmai daromi ne dėl „Gervių“ ar kitų apdovanojimų. Tai, kad juos pašienavome, iš vienos pusės, ne visai patogu, bet ačiū kino bendruomenei, kuri balsavo ir leido filmui uždominuoti. Kaip sniego kamuolys viskas nusileido, bet tuoj praeis“, – šyptelėjo režisierius.
Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2025“. AHOY nuotrauka
Reaguodamas į šimtatūkstantinius peržiūrų skaičius ir tai, kad filmas iš kino salių repertuaro nesitraukia, I. Miškinis juokavo: „Tai jau virsta komedija ar anekdotu. Stengiuosi apie tai negalvoti, nes filmas mums nebepriklauso. „Kronikos“ iškeliavo gyventi savo atskirą gyvenimą. Filmą dabar valdo Šiauliai!“
Pasak režisieriaus, papasakota istorija žiūrovams galėjo pasirodyti artima dėl paprastumo, nuoširdumo ir galimybės bent trumpai pabėgti nuo realybės. „Žmonės pavargo nuo dabarties pragaro, baimės, neužtikrintumo, karo, agresijos. Filmas leidžia nukeliauti į kitą pasaulį, kuris, nors ir nebuvo šviesus, bet žvelgiant iš dabartinės perspektyvos – labai linksmas. Kitas dalykas – personažo augimo, brendimo istorija leido susitapatinti net ir tuo laikmečiu negyvenusiems žmonėms“, – apibendrino I. Miškinis.
„Sidabrinės gervės“ už metų geriausią režisieriaus darbą laureatas, filmo „Pietinia kronikas“ režisierius Ignas Miškinis. Audriaus Solomino nuotrauka
Komisija negali rodyti galios pozicijos
Kino kritikas ir apžvalgininkas E. Pukšta pasveikino triumfavusį režisierių I. Miškinį ir jo komandą. „Save laikau vienu didžiausių „Pietinia kronikas“ fanų. Filmą mačiau keturis kartus, du iš jų buvo ilgesnės versijos, kurios jau nebeegzistuoja. Jau tada nujaučiau, kas laukia po dvejų metų, bet nesitikėjau tiek apdovanojimų šiam filmui. Gal net sakyčiau – jų per daug, turint omenyje, kokie derlingi buvo šie metai Lietuvos kinui“, – gražių žodžių „Pietinia kronikas“ kūrybinei komandai negailėjo jis.
Pašnekovas išskyrė režisieriaus Lauryno Bereišos filmą „Sesės“, likusį be apdovanojimų. „Nesąžiningiausiai pasielgta su Laurynu Bereiša. Nė vieno prizo „Sesėms“ yra labai didelis akmuo į balsuotojų daržą“, – stebėjosi jis.
Kritikos banga dėl „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų kilo dar gegužės mėnesį, vertinimo komisijai paskelbus būsimo renginio nominacijas. Kino bendruomenė sąraše pasigedo režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentikos „Sacrum ir profanum Pievėnuose“. Svarstant, kodėl „Kino pavasario“ festivalio išrinkta geriausia lietuviška metų premjera nebuvo įtraukta į nominantų sąrašą, pasigirdo kalbų, esą tai – dėl vaizduojamos galbūt antisemitinės Pievėnų tradicijos ir jos nekvestionavimo.
Ilgametis „Kino pavasario“ programos sudarytojas E. Pukšta teigė, kad šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai, nors ir labai reikalingi Lietuvos kino bendruomenei, dar kartą įrodė būtinybę keisti nusistovėjusią tvarką – užtikrinti, kad komisijos nariai balsuotų peržiūrėję visus vertinamus filmus.
„Apdovanojimų atrankos misija yra panaši į tai, ką darau aš atrinkdamas filmus festivaliui: filmą surasti, pasiūlyti, išreklamuoti taip, kad būtų įdomu ir kitiems. Ko neturi daryti komisija – tai teisti, keršyti arba būti galios pozicijoje. Deja, taip nutiko šiuo atveju“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėjo kino kritikas.
Kino kritikas Edvinas Pukšta. Audriaus Solomino nuotrauka
„Sidabrinės gervės“ apdovanojimas už metų geriausią ilgametražį dokumentinį kino filmą atiteko režisieriaus Vytauto Puidoko režisuotoms „Murmančioms širdims“. E. Pukšta įsitikinęs, kad šią pergalę lėmė atrankos komisija: „Sakau atvirai ir aštriai – tai, ką komisija padarė, yra nepagarba Lietuvos kinui.“
Pasak E. Pukštos, objektyvumo stoką taip pat kuria taisyklė, kad žmonės į „Sidabrinės gervės“ atrankos komisiją ne būna kviečiami, o siūlosi patys. „Aš niekada neperlipsiu per save ir nesisiūlysiu į jokią komisiją, nes tave turi pakviesti už nuopelnus, darbus ir nuomonę. Į jokio kito festivalio komisiją neįmanoma pasisiūlyti pačiam. Kitu atveju atveriamas kelias vidutinybėms, kurios ima rodyti savo galios poziciją“, – perspėjo kino ekspertas.
Šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų komisiją sudarė kino žurnalistė Ieva Šukytė, režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, režisierius Romas Zabarauskas, prodiuserė Živilė Gallego, aktorius Denisas Kolomyckis, režisierius, scenarijų autorius, prodiuseris Valentas Aškinis, kino kritikė, kuratorė Aistė Račaitytė, dailininkė Neringa Keršulytė, operatorius Audrius Zelenius, prodiuserė Marija Razgutė, režisierė, scenarijų autorė Ramunė Čekuolytė.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
