Muziejininkas S. Poderis: „Vilniaus katedra greitai turėtų atskleisti daugelį savo paslapčių“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šis atradimas sukėlė įvairių vertinimų, karštų ginčų. Vis dėlto plačiai pripažįstama, kad S. Poderio atlikti tyrimai ir pastangos prisidėjo prie šių neįkainojamų vertybių atradimo. Apie tai bus pasakojama jo ir kūrybos grupės kuriamame filme.
Pone Sauliau, šiandien jūs – žinomas muziejininkas, gidas, dailės kūrinių restauratorius. Kaip pradėjote domėtis dalykais, kurie yra pamiršti ar primiršti, tačiau labai svarbūs mūsų tautos istorijai?
Kiek save atsimenu, nuo darželio laikų domėjausi įvairiomis senienomis, istorija. Būdavo, einu nuleidęs galvą, kažką paspiriu, gražesnį akmenėlį ar kokią nors monetą randu...
Mums kalbantis į galvą toptelėjo mintis: pirmosios didžiulės mano radybos įvyko darželyje. Pušyne po samanomis radau labai gražią keraminę segamą kamėją. Matyt, dama buvo pametusi. Šią kamėją, pamenu, saugojau kaip didžiausią relikviją gal dešimt metų. Tokie buvo pirmieji žingsniai.
Sąsajos su katedra prasidėjo 2008-aisiais, studijuojant dailės kūrinių restauravimą. Tuomet studijoje, kurioje atlikdavome praktines užduotis, pamačiau Kazimierzo Kwiatkowskio darbą su Aleksandro Jogailaičio kaukole, tapytą karalių kriptoje. Šis paveikslas pastūmėjo mane didžiųjų atradimų link.
Pastarųjų metų atradimus, apie kuriuos daug rašyta, diskutuota, ginčijamasi, palikime istorijai. Tačiau visa tai jus dar labiau skatina domėtis mūsų praeitimi. Neseniai su draugais grįžote iš Lenkijos, kur rinkote medžiagą, susijusią su bendra abiejų valstybių istorija. Papasakokite, ko ieškojote, ką sutikote, fiksavote ir ką parsivežėte iš šios kelionės.
Viešėjome trijuose miestuose. Pirmiausia aplankėme Olštyną, susitikome su Vilniaus istorijos mylėtojų klubu, skaičiau paskaitą apie karalių kriptos atradimą, apie dabartinius atradimus. Ten sutikau poną Andrzejų (visuomenininką, kultūrininką Andrzejų Małyszko – aut. past.), jis man suteikė informacijos, padėjusios rasti insignijas ir lobį. Kitą dieną svečiavomės pas jį, ėmėme iš jo interviu, kelias valandas filmavome. Dalis kadrų bus įtraukta ir į mano kuriamą filmą. Pirmas mūsų gyvas pokalbis su ponu Andrzejumi buvo be galo jaudinantis ir, žinoma, suteikė daug neįkainojamos informacijos.
Vėliau važiavome į Gdanską ir pakliuvome į Muziejų naktį. Įspūdis buvo nepakartojamas. Aplankėme Karo muziejų. Nustebau, kiek daug žmonių šiame mieste ir apskritai Lenkijoje domisi istorija. Pas mus taip pat vyksta panašūs renginiai, tačiau nebūna tokio didžiulio antplūdžio, kokį regėjome Lenkijoje. Ten žmonės per lietų kelis šimtus metrų stovėjo eilėse į muziejus.
Viename iš archyvų mus aplankė didžiulė sėkmė. Radome per šimtą mūsų tarpukario katedros tyrimų fotografijų, kurios daugumai tyrėjų nebuvo žinomos. Jose užfiksuoti katedros tvirtinimo elementai: vandens pumpavimas, dumblo išėmimas, polių kalimas, kriptos, palaikai ir taip toliau. Keletas nuotraukų ir man buvo nematytos. Jose įamžinti karalių kriptos preparavimo darbai. Galbūt pavyks susitarti su archyvu dėl minėtų fotografijų eksponavimo Vilniuje.
Manau, šią kolekciją turėtų pamatyti kuo daugiau žmonių. Didelę dalį nuotraukų, susijusių su katedros konservavimu, restauravimu, esu susisteminęs, stengiausi medžiagą gauti ir sudėti pagal dienas, net valandas – kuriuo metu ir kaip fotografuota, kokie ten darbai vyko, kaip buvo preparuojami valdovų palaikai. Minėta kolekcija turėtų būti labai svarbi ateities tyrėjams.
Dailės kūrinių restauratorius, muziejininkas Saulius Poderis ir visuomenininkas, kultūrininkas Andrzejus Małyszko. S. Poderio asmeninio archyvo nuotrauka
Pone Sauliau, savo socialiniame tinkle skelbiate kuriantis filmą. Papasakokite apie tai mūsų dienraščio skaitytojams ir klausytojams.
Kuriame dokumentinį filmą. Tai bus tarsi antroji dalis apie karalių kriptą. Pirmąją galima pamatyti jutubo kanale. Antroji dalis bus apie insignijų slėpimą ir jų suradimą. Filmas nuolat papildomas naujomis istorijomis, detalėmis, kurias pateikia kalbinami žmonės.
Ar galima tikėtis, kad šiais metais filmas bus sukurtas?
Taip. Toks planas yra, iki rugpjūčio turėtume filmą sumontuoti. Dar norime pakalbinti keletą žmonių iš Kultūros paveldo departamento, kelis istorikus, tačiau didžioji dalis medžiagos jau nufilmuota, netrukus turėtume pradėti montavimo darbus.
Žodžiu, su didesniais nesklandumais kurdami filmą nesusiduriate?
Labai norėjau pakalbinti dar kelis žmones, deja, jie atsisakė. Ką darysi – matyt, ne visi nori dalyvauti. Tačiau iš esmės filmavimo darbai kol kas vyksta sklandžiai, turime vilties spėti rugpjūčio mėnesį filmą baigti.
O materialiai jus kas nors remia? Yra entuziastų, kurie norėtų prisidėti kuriant šį filmą?
Nemažai žmonių paaukojo lėšų, viskas daroma suaukotais ir mano asmeniniais pinigais, valstybinių čia nėra nė cento. Jei kas nors dar norėtų paremti, žinoma, gali. Visi kontaktai, rekvizitai yra mano feisbuko paskyroje, ten viskas parašyta, kaip tai galima padaryti.
Vilniaus arkikatedros požemiuose rastos karališkosios insignijos. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Pone Sauliau, o apskritai kokie istoriniai objektai jus ypač domina? Ar daug darbo dar turi archeologai, istorikai, įvairūs istorinės medžiagos kolekcininkai? Dar daug yra neatskleistų Lietuvos istorijos paslapčių?
Aš visų objektų netyrinėju. Mano kryptis – Vilniaus katedra. Jeigu kalbame apie ją, tikrai dar toli gražu nebaigėme šios istorijos. Dar daug neatsakytų klausimų: kas buvo karalių kriptoje, kokie atradimai, kas ten vyko.
Yra įtarimas, kad kriptoje buvo rasti ne tik trys valdovai, bet ir daugiau, tad reikėtų šią temą plėtoti iki galo. Taip pat surasti šio atradimo dalyvių Lenkijos archyvuose išsimėčiusius dokumentus, laiškus, dienoraščius. Labai daug yra riboto naudojimo informacijos. Taigi darbo – dar ne vieniems metams. Manau, čia praverstų speciali istorikų grupė. Tema labai įdomi ir verta ne tik dokumentinio ar meninio filmo, bet galbūt ir ištiso serialo.
Dabar archeologai, kitų sričių specialistai naudoja šiuolaikiškiausią techniką, padedančią rasti, atrodo, nesurandamus dalykus. Ar esama aparatūros, kuri galėtų būti pasitelkta jūsų minimiems dalykams atrasti?
Kiek man žinoma, kai katedroje buvo rastas pastarasis lobis, stipriai susiimta ir nuosekliai ties tuo dirbama. Teko girdėti, kad Istorijos institutas gavo finansavimą, bus skenuojama, ieškoma Vytauto Didžiojo palaikų, atliekami kiti darbai, suburta istorikų grupė.
Taigi, manau, Vilniaus katedra greitai turėtų atskleisti daugelį savo paslapčių.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
