Pianistė M. Rubackytė: mano kūrybinė vasara bus itin lietuviška
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Tarp užsienio garsenybių – smuiko įžymybės Christianas Tetzlaffas, Janine Jansen ir orkestras „Camerata Salzburg“, baroko ansamblis „Akademie für Alte Musik Berlin“, fortepijono legenda Andrásas Schiffas, pasaulio operos scenų žvaigždė Josephas Calleja, maestra Keri-Lynn Wilson ir Ukrainos laisvės orkestras bei daug kitų.
Taip pat išvysime garsiausius Lietuvos atlikėjus ir orkestrus. Tarp jų – pianistė, ryški fortepijono meno ambasadorė pasaulyje, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė MŪZA RUBACKYTĖ.
Kalbėdama su dienraščiu „Bernardinai.lt“ ji prasitaria, kad rengiamą festivaliui programą galės išgirsti ne tik į Nacionalinės filharmonijos salę sostinėje birželio 4-ąją atėję klausytojai, bet kiek vėliau ir kitų Lietuvos miestų klasikinės muzikos mėgėjai.
Ponia Mūza, Vilniaus festivalio tradicija – pristatyti lietuvių atlikėjų rečitalius. Šiemet ją pratęsite Jūs, pristatydama programą „Nuo Vilniaus iki Venecijos“, kuri skambės Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje. Kokie kompozitoriai ir kūriniai įtraukti į šią programą?
Programa „Nuo Vilniaus iki Venecijos“ sumanyta ir parengta praėjusių metų Lietuvos sezonui Prancūzijoje. Aš buvau viena iš jo rengėjų, taip pat, be abejo, pasirodžiau kaip atlikėja. Taigi su šia programa keliavau po visą Prancūziją.
Dar buvo ir kita programa pavadinimu „Nuo Baltijos iki Adrijos“. Joje – iš Lietuvos, Žaslių, kilusio pianisto, kompozitoriaus Leopoldo Godovskio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, jaunos kompozitorės Ramintos Šerkšnytės kūriniai ir, be abejo, nuostabusis Ferencas Lisztas su pjese „Venecija ir Neapolis“. Didžiulis prancūzų publikos susidomėjimas paliudijo, kad tai klausytojams labai patiko.
Visą Jūsų kūrybinį gyvenimą lydi Ferenco Liszto kūryba. Štai Jungtinių Amerikos Valstijų žurnalas Jus pavadino viena geriausių gyvųjų Liszto atlikėjų. Vengrijos prezidentas pernai Vilniuje Jums įteikė Vengrijos ordino „Už nuopelnus“ Riterio kryžių. Kiek Liszto bus šiame rečitalyje Vilniuje?
Kaip minėjau, ciklas „Venecija ir Neapolis“ ir ypač jo šedevras fortepijonui – minorinė sonata, trunkanti pusę valandos, o prabėganti kaip vienas akimirksnis, kaip blyksnis, kaip kometa. Liszto asmenybė ir jo muzika yra labai svarbūs, man taip pat, tai – žmogaus ir kūrėjo idealas. Į Liszto kūrybą ir jo asmenybės sklaidą pasaulyje aš daug investuoju ne tik kaip muzikė, kaip pianistė. Lietuvoje taip pat įkurta asociacija „Lisztuania“.
Konkurse „Lisztofonija“, kurį organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, išrenkami geriausi Liszto muzikos atlikėjai. Šiais metais pasirašėme sutartį su garsiąja princesės Sisi pilimi Vengrijoje – čia vyksta didžiulis Liszto festivalis, į kurį važiuos mūsų „Lisztofonijos“ konkurso laureatai.
Kompozitorius Ferencas Lisztas. Wikipedia.org nuotrauka
Ponia Mūza, minime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Jūs esate viena ryškiausių jo kūrybos propaguotojų pasaulyje. Kompozitoriaus, dailininko kūryba persmelkta ypatingo dvasingumo. Ar šiandien mes sugebame iššifruoti joje slypinčius dvasingumo klodus?
Čiurlionis yra nepaprastai įdomus, ypač vakariečiams. Mes jį jau pakankamai žinome, juo gyvename, mūsų nereikia įtikinėti, koks Čiurlionis nuostabus, dvasingas ar toliaregis. Vakariečiams jis atsiveria per muziką ir paveikslus. Beje, 2018 metais Paryžiaus Orsė muziejuje surengta paroda „Simbolizmas Baltijos šalyse“ sukėlė didžiulį šoką Vakarų visuomenei, nes šiuos klodus sovietai buvo visiškai paslėpę, ir mes buvome ištirpę tame katile, pasaulis to nežinojo ir nematė.
Tad šiandien yra dar vienas etapas, dar vienas Čiurlionio vardo atgimimas. Mes inauguravome Čiurlionio oro uostą su muzika – tai buvo puiki dviejų dienų koncerto naujajame terminale, net naktiniame, uždarame, idėja. Nuostabi istorija: dvasingumas, simbolizmas, neišsakyti dalykai... Čiurlionis suteikia galimybę išjausti. Ir jo muzikoje, ir paveiksluose pastebime nepaprastus žmogiško ir visuomeninio apsivalymo ženklus.
Vilniaus muzikos festivalio pranešime rašoma, kad Jūs pastaruosius kelerius metus pasaulyje skleidžiate neseniai atrasto litvako Leopoldo Godovskio kūrybą. Vikipedijoje skaitau, kad Lietuvos žydų kilmės pianistas, pedagogas, kompozitorius laikomas vienu geriausių visų laikų pianistų. Kodėl apie jį mes taip ilgai nežinojome?
Godovskis buvo nepaprastai garsus pianistas virtuozas ir labiau žinomas anapus Atlanto. Jis gimė Žasliuose, Lietuvoje; vėliau keliavo į Paryžių, Vieną, apsistojo Niujorke. Buvo itin mylimas Niujorko publikos ir žymių asmenybių, tokių kaip Charlie Chaplinas, Albertas Einsteinas.
Godovskis gyveno labai turiningą garsaus žmogaus gyvenimą. Tačiau kaip kompozitorius jis nebuvo pakankamai žinomas.
Sykį man buvo atsiųsta jo sonatos ištrauka, ir aš iš karto supratau, kad tai – mano muzika. Milžiniškas veikalas – sonata trunka beveik valandą! Aš rečitalyje grosiu tik ištrauką, nes visa sonata užimtų per daug laiko, ir jo neliktų kitiems kompozitoriams. Godovskio muzika yra nepaprastai šilta, turininga, polifoninė, sudėtinga ir galbūt todėl nelabai dažnai grojama.
Kompozitorius, dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka 
Kompozitorius Leopoldas Godovskis 1915 m. Wikipedia.org nuotrauka
Mūsų pokalbį norėčiau baigti linksmiausia nata – Lietuvos žvaigždės savotiškai okupavo Šveicariją: čia gyvena ir kuria pianistė Mūza Rubackytė, viename iš teatrų dainuoja Edgaras Montvidas, vienam iš orkestrų vadovauja dirigentas Modestas Pitrėnas. Šiomis dienomis visi suskridote į Lietuvą ir dalyvaujate čia rengiamuose festivaliuose. Ką Jums asmeniškai reiškia atstovauti Lietuvai pasaulyje ir vis grįžti į gimtinę?
Po kelių savaičių tą pačią programą „Nuo Vilniaus iki Venecijos“, kurią grosiu Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, atliksiu ir Ženevoje. Taigi Šveicarija taip pat išgirs šią programą ir, tikiuosi, bus sužavėta ir Čiurlioniu, ir Šerkšnyte, ir Godovskiu.
Šveicarija – nuostabi šalis, apdovanota gamtos ir harmonijos. Joje aiškiai juntama ramybė, čia niekada nebuvo karo. Tai turbūt viena unikaliausių pasaulio šalių, kur akivaizdžiai juntama toji harmonija.
Sugrįžimai į Lietuvą man nepaprastai svarbūs. Šįkart sugrįžtu su dviem programomis – „Nuo Vilniaus iki Venecijos“ ir „Nuo Baltijos iki Adrijos“. Jas pristatysiu plačiai Lietuvos publikai ne tik Vilniuje, bet ir Druskininkuose, Užutrakyje, Griškabūdžio bažnyčioje, Kaune, Palangoje. Tarp tų kelionių aš, be abejo, grįšiu į Vakarų Europą dėl kitų projektų, bet šis birželis ir liepa man yra daugiau lietuviški. Man tai labai svarbu ir džiugu.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
