Situaciją dėl M. K. Čiurlionio lygina su J. S. Bachu: kokia muzika gali skambėti Lietuvos bažnyčiose?

[intro_text content="Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaičiui, pianistui ROKUI ZUBOVUI feisbuke pareiškus, kad Lietuvos vyskupai nesuteikė leidimo bažnyčiose atlikti koncertinės programos „Čiurlionio dainų banga“, visuomenėje kilo klausimų, kodėl vieno garsiausių šalies kompozitorių kūriniai negali skambėti Lietuvos bažnyčiose."]

Vilniaus arkivyskupijos kurija aiškina, kad šventovėse atliekami kūriniai privalo atitikti tam tikrus nurodymus ir būti sakralūs, tačiau pianistas nesutinka – neegzistuoja metras sakralumui matuoti, o bažnytinė dvasia įaugusi į M. K. Čiurlionio asmenybę.

Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius, kunigas, bažnytinės muzikos magistras dr. VILIUS SIKORSKAS kalbėdamas apie susiklosčiusią situaciją prisimena Johanno Sebastiano Bacho pavyzdį, kai labiau mokomąją paskirtį turinti muzika skamba bažnyčiose, tad, anot kunigo, Lietuvos vyskupai su specialistais turėtų priimti bendrą sprendimą, kaip traktuotina M. K. Čiurlionio kūryba.

Tiko visiems, išskyrus vienam

Pianistas R. Zubovas, feisbuke reikšdamas nusivylimą, tikina, kad minima koncertinė programa daugiausia sudaryta iš liaudies dainų chorui ir prasideda M. K. Čiurlionio sukurta giesme „Kyrie eleison“. Be to, kas kelias dainas įterpiamas vargonų skambesys.

„Galvojome, kad šiais dvasinio pasimetimo, pykčio, susipriešinimo, jėgos kulto laikais Čiurlionio menas, jo puoselėtos harmonijos ir dvasios šviesos idėjos galėtų mums būti nepaprastai vertingi pagrindo poliai, padedantys spręsti gyvenimo prasmės, dvasingumo klausimus“, – feisbuke rašo muzikas ir priduria, kad parapijų klebonai, su kuriais buvo derinamas koncertas, pritarė šiai idėjai – paprieštaravo tik vienas naujai paskirtas klebonas.

Pianisto teigimu, nuo to viskas ir prasidėjo: Velykų laikotarpiu metus puoselėta programa „Čiurlionio dainų banga“ buvo išprašyta, o tiksliau – išmesta iš katalikiškųjų Lietuvos bažnyčių. Gautas trumpas vyskupų sprendimas: „Manome, kad numatyti kūriniai nėra tinkami atlikti bažnytinėje erdvėje.“

[caption id="attachment_355225" align="alignnone" width="1052"] Kompozitorius, dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Wikipedia.org nuotrauka[/caption]

Pusvalandį trukęs pokalbis su arkivyskupu

Tokį atsakymą R. Zubovas vadina smūgiu, kuris jį privertė asmeniškai susitikti su Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku arkivyskupu Gintaru Grušu.

„Jam pusę valandos dėliojau argumentus – apie Čiurlionio svarbą lietuviškajai tapatybei, apie jo minčių ir kūrinių gilų religinį turinį, apie gerąsias ir blogąsias evangelizacijos tradicijas, apie UNESCO sprendimą, apie senųjų lietuvių liaudies dainų sakralumą ir dvasingumą, apie miestelių bažnyčias – kaip dvasinio bendruomenės telkimo erdves, apie šiandieninį pasaulį, kuriame pasimetusiems žmonėms taip reikalinga šviesa ir ramybė, ir kur, jeigu ne bažnyčioje, jie turi jos ieškoti....

Ekscelencija manęs labai nuoširdžiai, kaip man atrodė, klausėsi, o po pusės valandos mano argumentacijos, suformulavus klausimą „ar galime tikėtis klausimo dėl programos tinkamumo maldos namams pergalvojimo“, atsakymas buvo trumpiausias, koks tik buvo įmanomas: „ne“, – socialiniame tinkle rašo R. Zubovas.

[caption id="attachment_1213121" align="alignleft" width="2560"] Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption]

Kūrybinės komandos vardu, anot pianisto, į vyskupus kreipėsi Vyriausybės pareigūnai, savivaldybių merai ir kultūros skyrių vadovai. R. Zubovo teigimu, visi šie asmenys buvo šokiruoti dėl vyskupų nenoro leistis į diskusijas, o patį pianistą pasiekė įvairūs dvasininkų komentarai, esą „tokioms dainuškoms ne vieta bažnyčioje“.

Bažnyčios negali tarnauti pasaulietinio pobūdžio renginiams

Žiniasklaidai pateiktame Vilniaus arkivyskupijos kurijos pranešime rašoma, kad 2001 m. vasario 14 d. išleista instrukcija akcentuoja bažnyčios šventumą ir liturginių pamaldų, maldos bei dvasinio susikaupimo paskirtį.

„Bažnyčios nėra socialinio, politinio ar kultūrinio susibūrimo vietos. Jos išimtinai yra skirtos Eucharistijai švęsti, Dievo žodžiui skelbti, sakramentams teikti, todėl negali tarnauti pasaulietinio pobūdžio renginiams. Kanonų teisės kodekso 1210 kanonas įtvirtina, kad „šventoje vietoje leidžiama tik tai, kas tarnauja kulto, pamaldumo ir religijos praktikavimui bei platinimui, ir draudžiama visa, kas yra svetima vietos šventumui“. Tokios šventos vietos bažnyčios lieka ir tada, kai jose neatliekamos liturginės apeigos“, – teigia Vilniaus arkivyskupijos kurija.

„Atsižvelgdama į tai, instrukcija nustato, kad bet kokie koncertai bei kiti renginiai, vykstantys Lietuvos bažnyčiose ir koplyčiose, turi atitikti sakralinės bei religinės muzikos kriterijų, tai yra bažnyčiose leidžiama atlikti muziką, sukurtą pagal liturginius tekstus, taip pat religinę muziką, paremtą bibliniais ar Mišių tekstais, skirtą Švč. Trejybės Asmenų, Mergelės Marijos, šventųjų garbei“, – rašoma pranešime.

Pabrėžiama ir tai, kad Lietuva įsipareigojusi užtikrinti pagarbą religinių pastatų sakralumui.

[caption id="attachment_1218549" align="alignleft" width="2560"] Vilniaus arkikatedra bazilika. Karolinos Gudžiūnienės / ELTA nuotrauka[/caption]

„Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartyje dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų nurodoma, kad Lietuvos Respublika garantuoja bažnyčių ir koplyčių, taip pat tiesiogiai su šiomis kulto vietomis susijusių statinių, jų teritorijų ir religinio kulto objektų sakralumo gerbimą (7.1 str.). Remiantis šiuo principu, nustatomi koncertų bei kitų renginių Lietuvos bažnyčiose ir koplyčiose kriterijai, kurie lemia, kad bažnyčiose ir koplyčiose skambanti muzika turi būti sakralinė“, – dėsto Vilniaus arkivyskupijos kurija.

Jos teigimu, instrukcijoje kalbama ir apie tai, kaip atrodo leidimo išdavimo tvarka dėl koncerto rengimo bažnyčioje. „Koncertų organizatoriai pirmiausia turi paduoti raštišką pareiškimą vietos ordinarui, nurodydami koncerto datą, taip pat programą, išvardydami visus kūrinius ir jų autorius, ir tik gavę ordinaro leidimą susitarti su koncertuojančiais.

Tikime, kad Čiurlionio kūryba ras tinkamą kultūrinę erdvę, kurioje ji galėtų atsiskleisti visa savo grožybe, kartu išsaugant bažnyčių išimtinį religinį, sakralų identitetą“, – rašoma atsakyme žiniasklaidai.

Neturime aiškių svertų, leidžiančių pamatuoti muzikos sakralumą. Žinoma, visuomet turime tą žodį, skambantį drauge su muzika, kuris mums tarsi atskleidžia muzikos prasmę, bet tai gana subjektyvu.

Kiek sakrali yra M. K. Čiurlionio kūryba?

Pianistas R. Zubovas dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad nėra nustatytų gairių, kaip reikėtų įvertinti muzikinio kūrinio maldingumą.

„Neturime aiškių svertų, leidžiančių pamatuoti muzikos sakralumą. Žinoma, visuomet turime tą žodį, skambantį drauge su muzika, kuris mums tarsi atskleidžia muzikos prasmę, bet tai gana subjektyvu. Juk net ir Johannas Sebastianas Bachas rašė bažnytines liturgines kantatas, o tą pačią muziką naudojo ir pasaulietinėms kantatoms. Tiek vienos, tiek kitos skamba labai gražiai, puošia muziką ir atskleidžia visai kitas prasmes“, ­– teigia pianistas R. Zubovas.

[caption id="attachment_916860" align="alignleft" width="2560"] Pianistas Rokas Zubovas. Kęstučio Pleitos nuotrauka[/caption]

Jis atkreipia dėmesį, kad M. K. Čiurlionis buvo vargonininko sūnus, bažnyčioje praleidęs visą vaikystę.

„Čiurlionis tėčiui sėdėdamas ant kelių išmoko groti ir fortepijonu, ir vargonais. O tėtį bažnyčioje prie vargonų pakeisdavo būdamas vienuolikos ar dvylikos metų. Tad bažnytinė dvasia, sakralumas yra labai giliai įaugę į Čiurlionio asmenybę – tai galime pastebėti ir iš jo rašytinių tekstų: „Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas“, – kompozitorių cituoja pianistas R. Zubovas.

Pašnekovas pabrėžia, kad M. K. Čiurlionis į tikėjimą žiūrėjo su didžia atsakomybe, todėl kiekvienas jo kūrinys dera su sakralumu. „Iš to, kaip Čiurlionio muzika ir tapyba priimama bet kurioje pasaulio šalyje, galime suprasti, kad jame yra kažkas tokio, kas žmogų užburia, kas pakelia ir leidžia iš naujo pažvelgti į pasaulį tyresnėmis akimis. Tai yra kažkas daugiau nei tik dvasingumas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja pianistas R. Zubovas.

Reikia prisiminti, kad mūsų katalikų tradicija yra labai griežta, o Lietuvos vyskupų konferencija tai aiškiai apibrėžia: bažnyčiose gali skambėti tik muzika, kilusi iš religinio įkvėpimo.

Bažnyčioje gali skambėti tik religinio įkvėpimo muzika

Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius, kunigas, bažnytinės muzikos magistras dr. V. Sikorskas, aiškindamas, kokia muzika gali būti atliekama bažnyčiose, sako, kad nuo 2001 m. vasario 14 d. pasirašyta Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcija, pavadinta „Koncertai ir kiti renginiai bažnyčiose bei koplyčiose šalia liturginių apeigų“. Šioje instrukcijoje, anot kunigo, yra aiškios nuorodos, kokia muzika gali būti atliekama bažnyčioje.

Pasak Sakralinės muzikos mokyklos vadovo, remiantis 1210-uoju kanonu, šventoje vietoje leidžiama atlikti tik tai, kas tarnauja kulto, pamaldumo ir religijos praktikavimui bei sklaidai, o kas yra nesuderinama – draudžiama. Tokios veiklos leidimas paliekamas vietos vyskupo diskrecijai – jis gali suteikti leidimą naudoti šventą vietą kitiems tikslams.

[caption id="attachment_948722" align="alignleft" width="1500"] Kunigas Vilius Sikorskas. „Vatican News“ nuotrauka[/caption]

„Reikia prisiminti, kad mūsų katalikų tradicija yra labai griežta, o Lietuvos vyskupų konferencija tai aiškiai apibrėžia: bažnyčiose gali skambėti tik muzika, kilusi iš religinio įkvėpimo. Tai reiškia, kad galima atlikti šventųjų Mišių tekstus, biblinius ar kitus religinius liturginius tekstus. Tokia muzika gali būti įvairių formų, tačiau jeigu ji nedera liturgijai (pavyzdžiui, yra per ilga ar netinkamo pobūdžio), gali būti atliekama ne pamaldų metu – tada ji atlieka savo funkciją ir yra leistina pagal instrukciją“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja kunigas V. Sikorskas.

Reikalingas sprendimas dėl M. K. Čiurlionio kūrybos

Sakralinė muzika, anot dvasininko, padeda bažnyčioje sukurti meditacinę atmosferą, pabrėžti dvasines vertybes, sustiprinti Dievo žodžio sklaidą, taip pat saugoti bažnytinės muzikos lobyną, kuris, nors ir netinkamas liturgijai, gali būti naudojamas kitais atvejais. Tai padeda lankytojams geriau suprasti sakralinės vietos paskirtį.

Juk greičiausiai Čiurlionio muzika nėra tiesiogiai įkvėpta liturginių tekstų ar pačios liturgijos, tačiau gali būti, kad ateityje ji bus taip priimama – kaip nutiko su Bachu.

„Iš mūsų praktikos galime prisiminti, kad, pavyzdžiui, Bacho muzika, nors nebuvo sukurta bažnyčiai, turėjo labiau mokomąją paskirtį, tačiau šiandien ji laikoma kanonine ir gali skambėti bažnyčiose.

Kalbant apie Čiurlionio muziką, tai turėtų įvertinti Lietuvos vyskupų konferencija ir specialistai – tik jie arba vietos vyskupas gali suteikti leidimą šiai muzikai skambėti bažnyčioje. Juk greičiausiai Čiurlionio muzika nėra tiesiogiai įkvėpta liturginių tekstų ar pačios liturgijos, tačiau gali būti, kad ateityje ji bus taip priimama – kaip nutiko su Bachu. Svarbiausia, kad muzika atitiktų harmoniją, nuotaiką, dvasingumą ir turėtų vietą bažnyčios erdvėje“, – mintis dėsto kunigas V. Sikorskas.

Bažnyčia – patraukli vieta koncertuoti

Dvasininkas sako, kad bažnyčią kaip pasirodymo vietą atlikėjai dažnai renkasi dėl ypatingos sakralinės nuotaikos.

„Linkėčiau, kad visi profesionalūs atlikėjai galėtų padovanoti savo vokalo ar instrumentikos grožį, jeigu jų kūriniai atitinka kriterijus, kuriuos minėjau“, – sako kunigas.

Jis taip pat prisimena atvejį, kai turėjo galimybę prisidėti prie koncertinės programos muzikos kūrinių tikrinimo.

[caption id="attachment_1026168" align="alignleft" width="2560"] Koncertas Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje. Bernardinų parapijos nuotrauka[/caption]

„Kauno arkivyskupas per monsinjorą Vytautą Grigaravičių man atsiuntė visą programą – tai buvo pasaulinio lygio koncertas su filmavimu ir tarptautine transliacija. Mačiau visus kūrinius ir kiekvieną jų atskirai analizavau, kad įsitikinčiau, ar jie atitinka instrukcijos reikalavimus.

Pasitaikė, pavyzdžiui, trys kūriniai, dėl kurių sprendimą galėjo priimti tik arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Nors jie turėjo religinį įkvėpimą, tačiau buvo paimti iš kitur. Visgi koncertas buvo ypatingo grožio – kai kurie kūriniai buvo išimti, o kiti palikti vietos vyskupui apsispręsti dėl tinkamumo“, – prisiminimu dalijasi Kauno sakralinės muzikos mokyklos vadovas kunigas V. Sikorskas.

Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama