O. Koršunovo teatras palieka Ašmenos gatvę: „Mūsų teatrui – 25-eri, bet neturime kur su žiūrovais susitikti“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="Pirmadienį viešojoje erdvėje pasirodė žinia – po 17 metų darbo Ašmenos gatvėje Oskaro Koršunovo teatras (OKT) turi ieškoti naujų namų. Pasak režisieriaus OSKARO KORŠUNOVO, problema yra sena, o naujausios žinios – politinės ir kultūrinės valios šalyje pavyzdys."]
OKT – nepriklausomas teatras, kurio pradžia galima laikyti pirmąjį O. Koršunovo režisuotą spektaklį „Ten būti čia“, pristatytą 1990-aisiais, praėjus vienuolikai dienų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Po devynerių metų teatras įsikūrė vienoje iš Vilniaus gatvių – Ašmenos g. 8-ajame name. Tai buvo ne prašmatnus teatras su šimtais vietų ir didžiule scena, o biuro patalpos.
„Ne iš gero gyvenimo biuro patalpose kūrėme teatrą. Taip, jis puikiai gyvavo, bet nebuvo patogu nei aktoriams, nei žiūrovams. Mūsų teatrui – 25-eri, turime spektaklių, žiūrovų, bet neturime kur su žiūrovais susitikti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakojo O. Koršunovas.
Darbas patalpose ne pagal paskirtį nesutrukdė 17 metų aktyviai kurti lietuvišką teatrą. OKT studijoje gimė tokie spektakliai kaip Williamo Shakespeare’o „Hamletas“, Maksimo Gorkio „Dugne“, Antono Čechovo „Žuvėdra“, Bertoldo Brechto „Vestuvės“, „Eglė žalčių karalienė“ ir daugelis kitų. „Esame sukūrę daugiau kaip šimtą spektaklių, teatre dirba daugiau kaip 40 jaunų – dabar jau ir garsių – režisierių, daugiau kaip 200 aktorių. Nė vienas teatras taip nereprezentuoja tiek Lietuvos, tiek Vilniaus miesto vardo pasaulyje“, – pabrėžė OKT meno vadovas.
Didžiuosius spektaklius, kuriems OKT studija buvo per maža, tekdavo rodyti valstybinių teatrų nuomojamose scenose. „Už nuomą mokame labai daug, dėl to esame priversti pardavinėti brangius bilietus, ir, duok Dieve, kad spektaklis būtų bent jau nenuostolingas“, – sakė O. Koršunovas.
[caption id="attachment_955997" align="alignleft" width="1623"]
Williamas Shakespeare'as, „Miranda“ (rež. Oskaras Koršunovas, OKT / Vilniaus miesto teatras, 2011 m.). Povilas Budrys – Prosperas, Airida Gintautaitė – Miranda. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka[/caption]
Vilniuje nėra miesto teatro
Kalbėdamas apie priežastis, kodėl šimtus spektaklių pristatęs teatras neturi tam pritaikytų namų, O. Koršunovas išskyrė politikų supratimo apie kultūrą stoką: „Nėra pakankamos politinės, kultūrinės valios. Tai bendro požiūrio į kultūrą išvada, ir mes esame geras to pavyzdys.“
Pasak režisieriaus, Vilniuje, kitaip nei kitų šalių sostinėse, nėra miesto teatro ir šiuolaikinio, modernaus jam pritaikyto pastato.
„Buvau Talino miesto teatre, kur yra bent keturios ar penkios salės, neseniai atlikta renovacija už 60 milijonų eurų. Miesto teatrų yra ir kitur Lietuvoje: keli Klaipėdoje, Kaune. Vilnius taip pat tokius turėjo – tai dabartinis Senasis teatras, Teatro muziejus, kadaise teatras buvo ir Rotušėje. Per visą nepriklausomybės laikotarpį, 35 metus, Vilniuje neatsirado modernaus, šiuolaikinio teatro pastato“, – apgailestavo jis.
OKT meno vadovo teigimu, anksčiau Kultūros ministerija galėdavo padengti dalines patalpų nuomos išlaidas nepriklausomiems teatrams. Vėliau ši funkcija buvo perduota Kultūros tarybai, tačiau programos nebeliko. „Iš Kultūros tarybos projektams galima tikėtis kažkokio finansavimo, bet jis bus labai nedidelis. Už 10–20 tūkstančių eurų šiais laikais pastatyti spektaklį nebeįmanoma“, – tvirtino O. Koršunovas.
„Labai daug kalbama apie nepriklausomą kūrybinį sektorių ir meno sritis, bet tokios kalbos yra tik kalbos – kuo toliau, tuo labiau situacija prastėja“, – pridūrė jis.
[caption id="attachment_1255387" align="alignleft" width="2048"]
Režisierius Oskaras Koršunovas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka[/caption]
Išeitis – keisti teatro dalininkų sudėtį?
Tai, kad egzistuoja miesto teatro problema, dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėjo ir Valstybinio jaunimo teatro vadovas, teatrologas ir kino kritikas AUDRONIS LIUGA.
„Problema paveldėta ir nesprendžiama nuo seno. Dabartinis įvykis – to pasekmė. OKT yra viešoji įstaiga, turinti pereinamąjį Vilniaus miesto teatro vardą. Šį vardą teatras gauna nuo seno, tačiau tai neteikia jam stabilumo – tik nedidelę metinę dotaciją ir ankštas patalpas.
Miesto parama OKT skiriama periodiškai teikiant paraišką savivaldybės rengiamam konkursui. Nepatvirtinus miesto teatro vardo, neliktų paramos ir patalpų. Tada teatras, nepaisant jo nuopelnų ir reikšmės, gali atsidurti gatvėje. Taip dabar ir atsitiko. Ir, nepaisant gerų savivaldybės norų gelbėti situaciją, sistemiškai nėra būdo, kaip teatrui padėti“, – komentavo jis.
A. Liuga kaip vieną iš galimybių spręsti problemą matytų teatro dalininkų sudėties keitimą, įtraukiant savivaldybę, kuri prie OKT prisijungtų pasiūlydama patalpas – taip, kaip veikia šiuolaikinių scenos menų centras „Menų spaustuvė“.
„Bet ar to norėtų pats teatras, nes šitaip taptų iš dalies pavaldus? Kita vertus, ar savivaldybė arba ministerija turi laisvas patalpas, kurias galėtų suteikti OKT? Nereikia pamiršti, kad yra ir kitų nevalstybinių teatrų, kurie neturi patalpų. O kur jiems dėtis, išskyrus „Menų spaustuvę“? – klausė A. Liuga.
Siekdamas padėti OKT, Valstybinis jaunimo teatras pasiūlė partnerystę – pagal galimybes suteikti sceną OKT spektakliams rodyti jungtinės veiklos pagrindu. Tarp pasiūlymų – ir bendrų projektų kūrimas, įstaigos dalinės paslaugos.
„Tai ne vien gelbėjimo ratas, bet ir siekis plėtoti bendradarbiavimą, grindžiamą kūrybinių vertybių pagrindu. Žinoma, toks žingsnis pačiam Jaunimo teatrui yra iššūkis, ir apie tai dar norime kalbėtis su kultūros ministru. Juolab kad kultūros politikai skatina valstybinių ir nevalstybinių teatrų bendradarbiavimą, o susidariusioje situacijoje tai tampa itin opiu klausimu – kaip bendradarbiauti stabiliai ir kokių resursų tam reikia“, – kalbėjo Valstybinio jaunimo teatro vadovas A. Liuga.
[caption id="attachment_1017341" align="alignleft" width="2017"]
Valstybinio jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga. Roko Morkūno nuotrauka[/caption]
Savivaldybė ieško naujų patalpų
Savaitės pradžioje pasirodė žinia, kad OKT per vasarą turės palikti patalpas, tad kitą sezoną Ašmenos gatvėje teatro nebebus.
Vilniaus miesto savivaldybė portalui „15min“ siųstame atsakyme rašė, kad dabartinės patalpos nėra pritaikytos scenos menams, todėl ieškoma alternatyvių sprendimų – labiau pritaikytų ir scenos meno poreikius atliepiančių patalpų.
„Nors patalpų nuomos sutartis su Oskaro Koršunovo teatru yra besibaigianti, teatras galės patalpomis naudotis tol, kol bus rastos alternatyvios patalpos. Kol kas apie terminus kalbėti anksti, nes nei konkrečių galimų sprendimų, nei aiškios koncepcijos dar nėra“, – teigiama atsakyme.
Tą patį minėjo ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. „Patikinu, kad teatras tikrai dabar nėra ir neliks be namų“, – rašė jis.
[caption id="attachment_1245412" align="alignleft" width="2560"]
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption]
Viltį teikiančiu atsakymu pasidžiaugė ir režisierius O. Koršunovas: „Malonu, kad ir pats Benkunskas atsiliepė, pasakė aiškų, tvirtą žodį. Tai teikia vilčių, lauksime ir žiūrėsime, kas bus.“
Žvelgdamas į ateitį, režisierius kalbėjo: „Gyvename, sukamės ir tikimės, kad ateis geresni laikai. Gal ne geresni, bet sąmoningesni.“
O. Koršunovas teigė tikintis sulaukti didesnio sąmoningumo, susijusio su kultūros galia ir verte, nes tai padėtų Lietuvą priartinti prie tikrosios Vakarų civilizacijos.
„Nėra taip, kad kultūrai nėra pinigų, savivaldybės turi kaip niekada didelį biudžetą – girdėjau, viršija milijardą. Niekada jokiais laikais taip nebuvo, todėl tai yra labiau suvokimo dalykas. Kuo anksčiau suprasime, kad kultūra yra reikalinga, tuo bus didesnė tikimybė, kad gyvensime kaip kitos Vakarų šalys ar mūsų kaimynai. Tik taip būsime kultūringesni ir civilizuotesni. Viltis neblėsta“, – lūkesčius vardijo jis.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Williamas Shakespeare'as, „Miranda“ (rež. Oskaras Koršunovas, OKT / Vilniaus miesto teatras, 2011 m.). Povilas Budrys – Prosperas, Airida Gintautaitė – Miranda. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka[/caption]
Vilniuje nėra miesto teatro
Kalbėdamas apie priežastis, kodėl šimtus spektaklių pristatęs teatras neturi tam pritaikytų namų, O. Koršunovas išskyrė politikų supratimo apie kultūrą stoką: „Nėra pakankamos politinės, kultūrinės valios. Tai bendro požiūrio į kultūrą išvada, ir mes esame geras to pavyzdys.“
Pasak režisieriaus, Vilniuje, kitaip nei kitų šalių sostinėse, nėra miesto teatro ir šiuolaikinio, modernaus jam pritaikyto pastato.
„Buvau Talino miesto teatre, kur yra bent keturios ar penkios salės, neseniai atlikta renovacija už 60 milijonų eurų. Miesto teatrų yra ir kitur Lietuvoje: keli Klaipėdoje, Kaune. Vilnius taip pat tokius turėjo – tai dabartinis Senasis teatras, Teatro muziejus, kadaise teatras buvo ir Rotušėje. Per visą nepriklausomybės laikotarpį, 35 metus, Vilniuje neatsirado modernaus, šiuolaikinio teatro pastato“, – apgailestavo jis.
OKT meno vadovo teigimu, anksčiau Kultūros ministerija galėdavo padengti dalines patalpų nuomos išlaidas nepriklausomiems teatrams. Vėliau ši funkcija buvo perduota Kultūros tarybai, tačiau programos nebeliko. „Iš Kultūros tarybos projektams galima tikėtis kažkokio finansavimo, bet jis bus labai nedidelis. Už 10–20 tūkstančių eurų šiais laikais pastatyti spektaklį nebeįmanoma“, – tvirtino O. Koršunovas.
„Labai daug kalbama apie nepriklausomą kūrybinį sektorių ir meno sritis, bet tokios kalbos yra tik kalbos – kuo toliau, tuo labiau situacija prastėja“, – pridūrė jis.
[caption id="attachment_1255387" align="alignleft" width="2048"] Režisierius Oskaras Koršunovas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka[/caption]
Išeitis – keisti teatro dalininkų sudėtį?
Tai, kad egzistuoja miesto teatro problema, dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėjo ir Valstybinio jaunimo teatro vadovas, teatrologas ir kino kritikas AUDRONIS LIUGA.
„Problema paveldėta ir nesprendžiama nuo seno. Dabartinis įvykis – to pasekmė. OKT yra viešoji įstaiga, turinti pereinamąjį Vilniaus miesto teatro vardą. Šį vardą teatras gauna nuo seno, tačiau tai neteikia jam stabilumo – tik nedidelę metinę dotaciją ir ankštas patalpas.
Miesto parama OKT skiriama periodiškai teikiant paraišką savivaldybės rengiamam konkursui. Nepatvirtinus miesto teatro vardo, neliktų paramos ir patalpų. Tada teatras, nepaisant jo nuopelnų ir reikšmės, gali atsidurti gatvėje. Taip dabar ir atsitiko. Ir, nepaisant gerų savivaldybės norų gelbėti situaciją, sistemiškai nėra būdo, kaip teatrui padėti“, – komentavo jis.
A. Liuga kaip vieną iš galimybių spręsti problemą matytų teatro dalininkų sudėties keitimą, įtraukiant savivaldybę, kuri prie OKT prisijungtų pasiūlydama patalpas – taip, kaip veikia šiuolaikinių scenos menų centras „Menų spaustuvė“.
„Bet ar to norėtų pats teatras, nes šitaip taptų iš dalies pavaldus? Kita vertus, ar savivaldybė arba ministerija turi laisvas patalpas, kurias galėtų suteikti OKT? Nereikia pamiršti, kad yra ir kitų nevalstybinių teatrų, kurie neturi patalpų. O kur jiems dėtis, išskyrus „Menų spaustuvę“? – klausė A. Liuga.
Siekdamas padėti OKT, Valstybinis jaunimo teatras pasiūlė partnerystę – pagal galimybes suteikti sceną OKT spektakliams rodyti jungtinės veiklos pagrindu. Tarp pasiūlymų – ir bendrų projektų kūrimas, įstaigos dalinės paslaugos.
„Tai ne vien gelbėjimo ratas, bet ir siekis plėtoti bendradarbiavimą, grindžiamą kūrybinių vertybių pagrindu. Žinoma, toks žingsnis pačiam Jaunimo teatrui yra iššūkis, ir apie tai dar norime kalbėtis su kultūros ministru. Juolab kad kultūros politikai skatina valstybinių ir nevalstybinių teatrų bendradarbiavimą, o susidariusioje situacijoje tai tampa itin opiu klausimu – kaip bendradarbiauti stabiliai ir kokių resursų tam reikia“, – kalbėjo Valstybinio jaunimo teatro vadovas A. Liuga.
[caption id="attachment_1017341" align="alignleft" width="2017"] Valstybinio jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga. Roko Morkūno nuotrauka[/caption]
Savivaldybė ieško naujų patalpų
Savaitės pradžioje pasirodė žinia, kad OKT per vasarą turės palikti patalpas, tad kitą sezoną Ašmenos gatvėje teatro nebebus.
Vilniaus miesto savivaldybė portalui „15min“ siųstame atsakyme rašė, kad dabartinės patalpos nėra pritaikytos scenos menams, todėl ieškoma alternatyvių sprendimų – labiau pritaikytų ir scenos meno poreikius atliepiančių patalpų.
„Nors patalpų nuomos sutartis su Oskaro Koršunovo teatru yra besibaigianti, teatras galės patalpomis naudotis tol, kol bus rastos alternatyvios patalpos. Kol kas apie terminus kalbėti anksti, nes nei konkrečių galimų sprendimų, nei aiškios koncepcijos dar nėra“, – teigiama atsakyme.
Tą patį minėjo ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. „Patikinu, kad teatras tikrai dabar nėra ir neliks be namų“, – rašė jis.
[caption id="attachment_1245412" align="alignleft" width="2560"] Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption]
Viltį teikiančiu atsakymu pasidžiaugė ir režisierius O. Koršunovas: „Malonu, kad ir pats Benkunskas atsiliepė, pasakė aiškų, tvirtą žodį. Tai teikia vilčių, lauksime ir žiūrėsime, kas bus.“
Žvelgdamas į ateitį, režisierius kalbėjo: „Gyvename, sukamės ir tikimės, kad ateis geresni laikai. Gal ne geresni, bet sąmoningesni.“
O. Koršunovas teigė tikintis sulaukti didesnio sąmoningumo, susijusio su kultūros galia ir verte, nes tai padėtų Lietuvą priartinti prie tikrosios Vakarų civilizacijos.
„Nėra taip, kad kultūrai nėra pinigų, savivaldybės turi kaip niekada didelį biudžetą – girdėjau, viršija milijardą. Niekada jokiais laikais taip nebuvo, todėl tai yra labiau suvokimo dalykas. Kuo anksčiau suprasime, kad kultūra yra reikalinga, tuo bus didesnė tikimybė, kad gyvensime kaip kitos Vakarų šalys ar mūsų kaimynai. Tik taip būsime kultūringesni ir civilizuotesni. Viltis neblėsta“, – lūkesčius vardijo jis.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
