Koks pranciškonų kultūrinis palikimas išeivijoje? Pokalbis su parodos V. Kasiulio dailės muziejuje kuratore I. Mažeikiene
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kolekcijos reikšmė ir istorija
Parodos pradžios data yra simbolinė – diena po Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos. Tai nėra atsitiktinumas, nes pranciškonai aktyviai puoselėjo lietuvių spaudą išeivijoje, leido žurnalus „Aidai“ ir „Draugas“, aplink kuriuos telkėsi lietuvių intelektualai ir menininkai.
Pasak kuratorės, kunigas pranciškonas Leonardas Andriekus nuosekliai kaupė įvairią meno kūrinių kolekciją ir ketino šiuos kūrinius grąžinti į Lietuvą, vos šalis išsilaisvins. Ši dovana turėjo parodyti, kiek daug nuveikė išeivijos menininkai įvairiose pasaulio šalyse.
„Tikriausiai kunigas Leonardas Andriekus siekė kompensuoti Lietuvoje užgniaužtą religinės tematikos kūrybą“, – svarsto muziejaus direktorė.
Kolekcija Lietuvai perduota 2007-aisiais, tačiau jos viešai nebuvo galimybės pamatyti. Apie ją muziejus iš pradžių nieko nežinojo, o pirmuoju tarpininku tapo kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas, kuris ir paskatino surengti šią parodą.
Parodos struktūra
Parodoje eksponuojama apie 100 kūrinių, nors kolekcijoje jų buvo gerokai daugiau. Darbai atrinkti siekiant atspindėti keturis pagrindinius segmentus.
Pirmiausia rodomas religinis menas, sukurtas išeivijoje. Antroje dalyje galima pamatyti menininkų retrospektyvinį žvilgsnį į tėvynėje įgytas meno tradicijas: ilgesingus peizažus, tapytus Adomo Galdiko, Viktoro Vizgirdos, Adomo Varno, kūrybą iš egzotiškesnių kraštų – pavyzdžiui, Petro Rimšos darbus iš Gvatemalos ir Bolivijos. Paskutinėje dalyje rodomas modernusis menas ir modernizmo klasika, įskaitant popartą ir kitus meninius eksperimentus.
Pažymėtina, kad religinis menas keitėsi kartu su laikais – moderni raiška, abstrakcija, įvairios meno kryptys atsispindėjo ir religinėje kūryboje.
Moterų menininkių indėlis
Atskiras dėmesys parodoje skiriamas lietuvių menininkių kūrybai, kuri ilgą laiką buvo primiršta ar mažiau žinoma. „Moterų menininkių keliai buvo sudėtingesni, neretai jos būdavo vyrų menininkų šešėlyje arba sudarydavo šeiminius tandemus“, – atskleidžia I. Mažeikienė.
Parodoje pristatomi Elenos Kepalaitės – buvusios baleto šokėjos, vėliau tapusios skulptore, – ir keramikės Aleksandros Kašubienės darbai.
Leonardas Kazimieras Andriekus su dailininku Alfonsu Dargiu (1909–1996). Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka
Gamtovaizdis – tėvynės ilgesio išraiška
Aptardama peizažą išeivijos menininkų kūryboje, I. Mažeikienė pabrėžia, kad lietuviško gamtovaizdžio detalės kūriniuose rodo autorių jaučiamą paliktos Lietuvos skausmą ir nostalgiją.
„Dailininkai, tokie kaip Viktoras Petravičius, Viktoras Vizgirda, savo kūryboje plėtojo pasiilgto kraštovaizdžio motyvą, kuris buvo svarbi tautinės tapatybės įprasminimo dalis“, – aiškino ji.
Anot pašnekovės, religinėje plotmėje Rūpintojėlio motyvas, pasikartojantis daugelio menininkų darbuose, tapo tėvynės netekties skausmo simboliu.
Kūrybinis pasirinkimas išeivijoje
Išeivijos menininkai turėjo rinktis: likti prie lietuviškumo simbolių arba persiorientuoti į naujas meno kryptis. Sėkmę pasiekė tie, kurie sugebėjo suderinti gimtojo krašto ilgesį ir norą įsitvirtinti naujoje aplinkoje kaip modernūs menininkai.
„Šis pasirinkimas buvo nelengvas, bet labai svarbus“, – apibendrina dailėtyrininkė.
Parodos pavadinimo simbolika
Parodos pavadinimas „Atviros marios“ pasiskolintas iš L. Andriekaus pirmosios poezijos rinktinės, išleistos JAV. „Šis žodžių junginys turbūt poetui kalbėjo apie neišsemiamą kūrybos ir meno pasaulį, jo atvirumą naujoms inspiracijoms“, – dalijasi dailėtyrininkė.
Toks pavadinimas taip pat atspindi L. Andriekaus asmenybės ir jo sukauptos kolekcijos platumą bei įvairovę.
Paroda „Atviros marios: Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų išeivijos dailės kolekcija“ V. Kasiulio dailės muziejuje veiks iki rugsėjo 28 dienos.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
