MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Kultūros projektai žiniasklaidoje • 2025.10.24 15:17

Koks pranciškonų kultūrinis palikimas išeivijoje? Pokalbis su parodos V. Kasiulio dailės muziejuje kuratore I. Mažeikiene

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

Koks pranciškonų kultūrinis palikimas išeivijoje? Pokalbis su parodos V. Kasiulio dailės muziejuje kuratore I. Mažeikiene
Your browser does not support the video tag.
Your browser does not support the audio element.

[intro_text content="Gegužės 8 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta nauja paroda „Atviros marios: Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų išeivijos dailės kolekcija“. Joje eksponuojama per 100 kūrinių, atskleidžiančių tiek sakralinės, tiek pasaulietinės dailės raidą išeivijoje. Apie parodą dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su jos kuratore, dailėtyrininke, V. Kasiulio dailės muziejaus direktore ILONA MAŽEIKIENE."]

Kolekcijos reikšmė ir istorija

Parodos pradžios data yra simbolinė – diena po Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos. Tai nėra atsitiktinumas, nes pranciškonai aktyviai puoselėjo lietuvių spaudą išeivijoje, leido žurnalus „Aidai“ ir „Draugas“, aplink kuriuos telkėsi lietuvių intelektualai ir menininkai.

[youtube embed=ZDWo6VCXLoE]

Pasak kuratorės, kunigas pranciškonas Leonardas Andriekus nuosekliai kaupė įvairią meno kūrinių kolekciją ir ketino šiuos kūrinius grąžinti į Lietuvą, vos šalis išsilaisvins. Ši dovana turėjo parodyti, kiek daug nuveikė išeivijos menininkai įvairiose pasaulio šalyse.

„Tikriausiai kunigas Leonardas Andriekus siekė kompensuoti Lietuvoje užgniaužtą religinės tematikos kūrybą“, – svarsto muziejaus direktorė.

Kolekcija Lietuvai perduota 2007-aisiais, tačiau jos viešai nebuvo galimybės pamatyti. Apie ją muziejus iš pradžių nieko nežinojo, o pirmuoju tarpininku tapo kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas, kuris ir paskatino surengti šią parodą.

Parodos struktūra

Parodoje eksponuojama apie 100 kūrinių, nors kolekcijoje jų buvo gerokai daugiau. Darbai atrinkti siekiant atspindėti keturis pagrindinius segmentus.

Pirmiausia rodomas religinis menas, sukurtas išeivijoje. Antroje dalyje galima pamatyti menininkų retrospektyvinį žvilgsnį į tėvynėje įgytas meno tradicijas: ilgesingus peizažus, tapytus Adomo Galdiko, Viktoro Vizgirdos, Adomo Varno, kūrybą iš egzotiškesnių kraštų – pavyzdžiui, Petro Rimšos darbus iš Gvatemalos ir Bolivijos. Paskutinėje dalyje rodomas modernusis menas ir modernizmo klasika, įskaitant popartą ir kitus meninius eksperimentus.

Pažymėtina, kad religinis menas keitėsi kartu su laikais – moderni raiška, abstrakcija, įvairios meno kryptys atsispindėjo ir religinėje kūryboje.

Moterų menininkių indėlis

Atskiras dėmesys parodoje skiriamas lietuvių menininkių kūrybai, kuri ilgą laiką buvo primiršta ar mažiau žinoma. „Moterų menininkių keliai buvo sudėtingesni, neretai jos būdavo vyrų menininkų šešėlyje arba sudarydavo šeiminius tandemus“, – atskleidžia I. Mažeikienė.

Parodoje pristatomi Elenos Kepalaitės – buvusios baleto šokėjos, vėliau tapusios skulptore, – ir keramikės Aleksandros Kašubienės darbai.

[caption id="attachment_1258095" align="alignleft" width="2560"]Leonardas Kazimieras Andriekus, Alfonsas Dargis Leonardas Kazimieras Andriekus su dailininku Alfonsu Dargiu (1909–1996). Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka[/caption]

Gamtovaizdis – tėvynės ilgesio išraiška

Aptardama peizažą išeivijos menininkų kūryboje, I. Mažeikienė pabrėžia, kad lietuviško gamtovaizdžio detalės kūriniuose rodo autorių jaučiamą paliktos Lietuvos skausmą ir nostalgiją.

„Dailininkai, tokie kaip Viktoras Petravičius, Viktoras Vizgirda, savo kūryboje plėtojo pasiilgto kraštovaizdžio motyvą, kuris buvo svarbi tautinės tapatybės įprasminimo dalis“, – aiškino ji.

Anot pašnekovės, religinėje plotmėje Rūpintojėlio motyvas, pasikartojantis daugelio menininkų darbuose, tapo tėvynės netekties skausmo simboliu.

Kūrybinis pasirinkimas išeivijoje

Išeivijos menininkai turėjo rinktis: likti prie lietuviškumo simbolių arba persiorientuoti į naujas meno kryptis. Sėkmę pasiekė tie, kurie sugebėjo suderinti gimtojo krašto ilgesį ir norą įsitvirtinti naujoje aplinkoje kaip modernūs menininkai.

„Šis pasirinkimas buvo nelengvas, bet labai svarbus“, – apibendrina dailėtyrininkė.

Parodos pavadinimo simbolika

Parodos pavadinimas „Atviros marios“ pasiskolintas iš L. Andriekaus pirmosios poezijos rinktinės, išleistos JAV. „Šis žodžių junginys turbūt poetui kalbėjo apie neišsemiamą kūrybos ir meno pasaulį, jo atvirumą naujoms inspiracijoms“, – dalijasi dailėtyrininkė.

Toks pavadinimas taip pat atspindi L. Andriekaus asmenybės ir jo sukauptos kolekcijos platumą bei įvairovę.

Paroda „Atviros marios: Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų išeivijos dailės kolekcija“ V. Kasiulio dailės muziejuje veiks iki rugsėjo 28 dienos.

Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Tomas Kemzūra, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-10-24

Vilniaus Kalvarijų bažnyčioje atrastos barokinės freskos: šio laikotarpio tokios sieninės tapybos Lietuvoje beveik nėra

Vilniaus Kalvarijų bažnyčioje atrastos barokinės freskos: šio laikotarpio tokios sieninės tapybos Lietuvoje beveik nėra
2025-10-24

Režisierė G. Žickytė: nėra geresnio laiko išeiti filmui apie I. Veisaitę nei dabar

Režisierė G. Žickytė: nėra geresnio laiko išeiti filmui apie I. Veisaitę nei dabar
2025-10-24

Kodėl Antika ir Viduramžiai? Pokalbis su mokslo tyrėju D. Alekna

Kodėl Antika ir Viduramžiai? Pokalbis su mokslo tyrėju D. Alekna
2025-10-24

Situaciją dėl M. K. Čiurlionio lygina su J. S. Bachu: kokia muzika gali skambėti Lietuvos bažnyčiose?

Situaciją dėl M. K. Čiurlionio lygina su J. S. Bachu: kokia muzika gali skambėti Lietuvos bažnyčiose?
2025-10-24

Kūriniai ateičiai, kai bus galima grįžti į tėvynę. Atidaryta pranciškonų išeivijos dailės paroda

Kūriniai ateičiai, kai bus galima grįžti į tėvynę. Atidaryta pranciškonų išeivijos dailės paroda
Dalintis straipsniu
Koks pranciškonų kultūrinis palikimas išeivijoje? Pokalbis su parodos V. Kasiulio dailės muziejuje kuratore I. Mažeikiene