A. Petronis apie apsakymų knygą „Nedetektyvai“: pagrindinis tikslas buvo žaisti smagų literatūrinį žaidimą
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Autoriaus kelias į literatūrą
A. Petronio rašymo kelias prasidėjo būtent dienraštyje „Bernardinai.lt“. Tai buvo pirmasis rimtesnis jo darbas, tuometinė vyriausioji redaktorė Rosita Garškaitė tapo jam mokytoja ir padėjo atrasti rašymo amatą. „Ji pasiūlė man perskaityti daug knygų ir autorių, ypač amerikiečių rašytoją Flannery O’Connor – ji tapo modeliu, kaip galėtų atrodyti išbaigtas trumpų istorijų kūrinys ar apsakymo žanras“, – dalijasi A. Petronis. youtube.com video
Pirmasis A. Petronio apsakymas buvo išspausdintas „Šiaurės Atėnuose“. Knyga „Nedetektyvai“ gimė dalyvaujant Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos rengiamame pirmosios knygos konkurse, jame autorius laimėjo prozos kategorijoje tarp daugiau nei 30 pretendentų.
„Nedetektyvai“: žaidimas su žanru ir tikrove
A. Petroniui knygos idėja kilo karantino metu, kai su žmona žiūrėjo serialą „Puaro“ pagal Agathos Christie detektyvų kolekciją. Taip jis sugalvojo pats pažaisti su tradicine detektyvo struktūra. Knygos pavadinimas atspindi šį žaidimą.
„Mąsčiau, kas būtų, jei atsakymas nepaaiškėtų arba apskritai jo nebūtų. Jei problemos, kamuojančios veikėją, iš tikrųjų nebūtų. Taip galima gauti komišką efektą – rasti viduriuką tarp tradicinės struktūros ir beprasmio postmodernizmo“, – dalijasi autorius.
A. Petronis taip pat įtraukia psichologijos elementus, vaizduodamas žmones, kurie kartais grumiasi su savimi. Paklaustas, ar šias istorijas galima pavadinti likimo ironija, A. Petronis sutinka, kad tokios patirtys yra dažnos, ši tema jam įdomi ir literatūroje.
Literatūrinė įtaka
Didžiausią įtaką A. Petronio kūrybai padarė Vladimiras Nabokovas: „Po Nabokovo kitos knygos atrodo plokščios. Todėl man rašymas tapo kaip grumtynės – stengtis jo nekopijuoti.“
Paminėjus, kad galima atrasti panašumų ir su lietuvių prozininku Jurgiu Savickiu, jis teigia suprantantis, kodėl gali taip atrodyti, tačiau tvirtina rašydamas apie jį negalvojęs.
Knygos struktūra ir vaizduojamas laikas
Knygos veiksmas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje – 2015–2020 m., iki pandemijos. Autorius atkreipia dėmesį, kad vėliau įvyko dideli lūžiai, tokie kaip pandemija, karas Ukrainoje, po kurių pasaulis negrįžtamai pasikeitė.
„Kai rašai per pandemiją, šis laikotarpis įgauna prarasto laiko momentą, nes ta netolima praeitis jau tapo pasibaigusia epocha“, – tikina A. Petronis.
Nors „Nedetektyvai“ yra apsakymų rinkinys, tačiau autorius sako jį rašęs galvodamas apie vientisą ir kruopščiai sustruktūruotą kūrinį, kurį reikėtų skaityti nuo pradžios iki pabaigos.
Asmeninis santykis su kūryba
Knygos anotacijoje A. Petronis rašo, kad savęs į knygą neįdėjo – išskyrus galbūt 75-ą puslapį. Jis paaiškina, kad tai buvo ir pokštas, ir intencija. Anot jo, svarbiausia – gerai parašytos istorijos ir saviti veikėjai.
„Mano tikslas buvo ne pavaizduoti labai gilius asmeninius išgyvenimus, o žaisti smagų literatūrinį žaidimą ir siekti, kad skaitytojui būtų smagu skaityti“, – teigia knygos autorius.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
