Kai mums visiems kažkada buvo septyniolika. Atidaryta tarptautinė paroda, kurios autoriai – 17-mečiai
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="„Ši paroda yra jūsų, ir jūs esate autoriai“, – tokiais žodžiais Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje buvo atverta „Meno avilio“ kuruojama paroda „Mums 17“."]
Joje eksponuojama ne tik Nyderlandų kino režisieriaus ir fotografo Johano van der Keukeno kūryba, bet ir jo fotografijų įkvėpti jaunųjų autorių – 17-mečių iš Lietuvos, Katalonijos ir Rumunijos – darbai. Todėl projekto vadovė Lietuvoje Gintė Žulytė kreipėsi į jaunuosius autorius sveikinimo žodžiais.
Parodą ir lanko daugiausia jaunosios kartos atstovai. Dalis moksleivių iš skirtingų miestų mokyklų, tokių kaip Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinė, Juodšilių „Šilo“ gimnazija, Šeduvos gimnazija, Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykla ir „Aitvaro“ gimnazija, šiame muziejuje lankėsi pirmą kartą, o kai kurie pirmąsyk tapo ir parodos autoriais.
[caption id="attachment_1251311" align="alignleft" width="2560"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1251290" align="alignleft" width="2560"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1251298" align="alignleft" width="2560"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1251269" align="alignleft" width="2560"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption]
Įėjus į ekspoziciją pirmiausia matomos šiandienių 17-mečių nuotraukos. Jose vaizduojami jų draugai, bendraklasiai įvairiose vietose – mokykloje, kieme, mieste. Kiekviena fotografija – jautrus jauno žmogaus pasaulis, kuriame jis įamžino savo gyvenimo tarpsnį, kai paauglystė po truputį baigiasi, o pilnametystė – vos už kelių žingsnių. Prie fotografijų pakabintos ir kiekvienos nuotraukos istorijos, kuriose jaunieji autoriai pasakoja, kokius metodus naudojo įamžindami šiuos kadrus.
Viena iš tokių – Christinos Mardare iš Timišoaros nuotrauka, kurioje ji nufotografavo bendraamžius Anne ir Alexą. Autorė pasakoja, kaip dažnai mes pamirštame būti vaikais: „Turiu omenyje ne naivią brandos stoką, kai esame jauni, o ryšį su savimi. Tai būsena, kai tavęs neslegia jokios normos, standartai, tau nebaisu dėl ateities, esi tas, kas esi, ir sakai tai, kuo iš tiesų tiki. Man rodos, ši nuotrauka atspindi tokias akimirkas, kai vėl pasijuntame lyg vaikai: esu tik aš, vienas, manęs nevaržančių minčių karalystėje ir visapusiškai priimantis vaiką savyje.“
Filmuoti fotografo akimis, o fotografuoti – režisieriaus
Johanas van der Keukenas (1938–2001) – olandų dokumentinių filmų režisierius, autorius ir fotografas. Per 42 metus trukusią karjerą jis sukūrė 55 dokumentinius filmus, iš kurių šeši darbai įvertinti aštuoniais apdovanojimais.
Kaip skelbia Olandijos nacionalinio kino muziejus EYE, J. van der Keukenas turėjo nepaprastą dvigubą talentą – jis filmavo fotografo akimis, o fotografavo – režisieriaus. Kūrė socialiai angažuotus kūrinius, pasitelkdamas įdomias priemones – jungė skirtingus siužetus, leido kontrastuoti vaizdams.
J. van der Keukeno darbuose meninė vizija susijusi su politiniu sąmoningumu. Jis kūrė filmus, kuriuose nagrinėjama migracijos tema („Kelias į pietus“ / De weg naar het zuiden, 1981 m.), keliami klausimai apie Europos tapatybę („Veido vertė“ / Face Value, 1991 m.). Pavyzdžiui, dokumentiniame filme „Amsterdamas – globalus kaimas“ (Amsterdam Global Village, 1996 m.), kuris pramintas jo magnum opus, susipina skirtingos kilmės žmonių istorijos, o miestas ir pasaulis vaizduojami kaip skirtybių ir tarpusavio sąveikos vieta.
[caption id="attachment_1248549" align="alignleft" width="2560"]
Johanas van der Keukenas, „Mums 17“ (1955 m.). Noshkos van der Lely archyvo nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1248550" align="alignleft" width="2560"]
Johanas van der Keukenas, „Mums 17“ (1955 m.). Noshkos van der Lely archyvo nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1248551" align="alignleft" width="1874"]
Johanas van der Keukenas, „Mums 17“ (1955 m.). Noshkos van der Lely archyvo nuotrauka[/caption]
1955-aisiais J. van der Keukenas išleido pirmąjį fotoalbumą „Mums 17“ (Wij Zihn 17), kuriame pateikiami įspūdingi jo bendraamžių – pokario Amsterdamo paauglių – portretai. „Jautrūs ir intymūs vaizdai sukėlė stiprią reakciją. Kai kurie nerimavo, kad jaunuoliai vaizduojami tarsi atsiriboję nuo pokariu tebeatsigaunančio miesto iššūkių“, – rašoma parodoje.
Idėjos kilmė – skirtingų kartų bendri jausmai ir patirtys
Šis projektas gimė susidomėjus kino režisieriaus fotografijomis, pasakoja projekto vadovė Anna Fabra Radua: „Jose pavaizduoti Johano van der Keukeno draugai pasaulyje, dar visai neseniai išgyvenusiame Antrąjį pasaulinį karą. Nuotraukose matyti ne tik jaunų žmonių gyvenimas pokariu, bet ir dilemos, kamuojančios augant ir pereinant į suaugusiųjų gyvenimą.“
„Todėl norėjome supažindinti paauglius su fotografija, parodyti, kad jie gali pristatyti save kitokiu būdu, ypač dabar, kai yra daug stereotipų dėl socialinių tinklų“, – parodos idėja atidaryme dalinosi A. Fabra Radua.
Fotografė iš Katalonijos Mònica Roselló kreipdamasi į jaunuosius autorius pabrėžė, kad žmogaus portretas nėra vien gražus fotografavimas. Tai būdas perteikti istoriją, pamatyti savo ir kitų ne išvaizdą, o vidų: „Fotografas turi įsiklausyti, išvysti žmogaus asmenybę – tokią, kokią jis mato, ar tokią, koks yra žmogus. Veidas, žvilgsnis, išraiška, santykiai su laiku ir aplinka – šie dalykai peržengia fizinės išvaizdos ribą ir žvelgia giliau. To mes šiame projekte mokėmės – parodyti save ir kitus.“
[caption id="attachment_1251264" align="alignleft" width="2560"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1251286" align="alignleft" width="1707"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1251278" align="alignleft" width="2560"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1251277" align="alignleft" width="2560"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption]
„Meno avilys“ surengė penkias kūrybines dirbtuves Lietuvos mokyklose, kur 17-mečiai buvo kviečiami mokytis fotografijos meno. Kūrybiniame procese juos lydėjo fotografai lietuviai Artūras Morozovas, Vilma Samulionytė, Aistė Žegulytė ir specialistai iš Katalonijos bei Rumunijos. Kūrinius papildo dalyvių patirtys ir svajonės garso formatu.
Nerimas ir nežinomybė
Nors olandų autoriaus nuotraukos darytos prieš 70 metų, šiemet kurtų 17-mečių fotografijų nuotaikos yra panašios.
Parodos atidaryme savo darbus pristatę paaugliai iš Juodšilių „Šilo“ gimnazijos Daniela, Justinas ir Viltė prisipažino, kad mokydamiesi fotografuoti atrado apie save daugiau, nei parodo aplinkiniams. Draugai, mokykloje vadinami didžiuoju trejetu, mėgsta juokauti, linksmai leisti laiką, tačiau jų fotografijose matyti nerimas, susimąstymas – tai, ką patys autoriai slėpė.
„Esame vienuoliktokai, tad didžiausią nerimą mums kelia tarpiniai egzaminai. Manau, tai natūralu – artėja didieji gyvenimo sprendimai, kurie lems mūsų ateitį, tolesnį gyvenimą. O juos priimti reikia taip anksti. Tai ir atsispindi nuotraukose“, – atvirauja autorė Viltė Taraškevičiūtė.
Jaunieji projekto dalyviai iš pradžių manė, kad įgus fotografuoti ir galės įamžinti gražesnius kadrus. Tačiau išmoko ir subtilesnių dalykų: autorė Ugnė Keršytė iš Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos sužinojo, kad portretas yra ne tik paprastas žmogaus fotografavimas – jame atsispindi ir asmenybė.
„Draugę Aidą norėjau atskleisti tokią, kokią aš matau. Mes draugaujame vienuolika metų, nors ji man vis dar gana paslaptinga – jaučiu, kad iki šiol ne visai ją pažįstu. Todėl specialiai jos akis paslėpiau šešėlyje. Sužinojau, kad jos atskleidžia žmogaus sielą – akys nieko nepaslėps. Todėl norėjau parodyti Aidos uždarumą, mistiškumą būtent per šešėlius“, – aiškina U. Keršytė.
Septyniolikmečiai fiksavo ne tik bendraamžius, bet ir vyresnius žmones, kurie 1955-aisiais buvo 17-os metų. Kaip rašoma parodos apraše, projektas plėtojamas dviem kryptimis: eksperimentuojama su vaizdais, kurie skatina susimąstyti apie savęs bei kitų pateikimą, ir plėtojamas skirtingų kartų dialogas. Pastarasis atskleidžia per 70 metų Europos visuomenėje vykusius lūžius ir išsaugotą tęstinumą.
[caption id="attachment_1251310" align="alignleft" width="2560"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1251275" align="alignleft" width="2560"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1251272" align="alignleft" width="2560"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1251306" align="alignleft" width="2560"]
Tarptautinė paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption]
Jaunosios autorės Goda, Ugnė ir Atėnė iš Šeduvos gimnazijos fotografavo 85 metų Rimantą Eleną. Jos prisipažįsta, kad iš pradžių labai jaudinosi, droviai teiravosi šios moters apie jos gyvenimą, nes anksčiau vyresnių žmonių nebuvo klausinėjusios, ką šie veikė, kaip jautėsi būdami panašaus amžiaus kaip jos. Tačiau kai po pokalbio senelių namų darbuotojos pasakė, jog Rimanta Elena nemėgsta daug kalbėti, yra gana uždara, merginos apsidžiaugė, kad pavyko rasti bendrą kalbą su ja.
„Juk mums visiems kažkada buvo ar bus 17“, – ištarė viena iš fotografijos autorių. Visi kažkada nerimavo dėl ateities, pasirinkimo, tik daugelis tai jau primiršo.
Paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veiks iki gegužės 11 d.
Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Ugnė Tulaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama