Heraldiniai simboliai archeologiniuose radiniuose
TRAKŲ ŽEMĖ
Turinį įkėlė
Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugoma XVII a. smiltainio karnizo dalis su Vazų herbu[1]. Matyti, kad herbo kartušas gana gausiai ornamentuotas, puoštas. Ovalo formoje vaizduojama Javų pėdas (Vaza), o virš kartušo – karūnėlė.
Analizuojant šią temą nederėtų pamiršti turbūt vienų gausiausių ir vizualiai reprezentatyviausių archeologinių radinių – herbinių koklių. Europoje koklinių krosnių statybos prasidėjo XIII a., o LDK ankstyviausių puodyninių koklių liekanos siekia XIV a. pabaigą – XV a. Koklių puošyboje neretai naudoti heraldiniai motyvai, kuriais demonstruota valdžia, genealogija ir kiti ryšiai[2]. Įdomu, kad koklinės krosnys atliko dvi funkcijas – šildė ir puošė. Ypatingai iš puošnių koklių sudarytos krosnys įvairiais laikotarpiais buvo statomos reikšmingiausiose namų patalpose. Koklinės krosnys buvo aukščiausio lygio meistrų darbo vaisius. O šią prabangą galėjo leisti ne kiekvienas – dažniausiai valdovai, didikai, bajorai arba turtingi miestiečiai[3]. Herbų ir heraldinių ženklų atsiradimas koklių dekore siejamas su XVI a. Remiantis šaltiniais, tokiuose kokliuose vaizduoti ne tik valstybės, tačiau miestų ir asmenų herbai. Apytiksliai apie XVII a. herbiniuose kokliuose greta asmenų herbų pradedami vaizduoti jų inicialai, pirmosios užimamų pareigybių ar titulų raidės. Tokiu būdu, buvo galima matyti savininko priklausymą giminei, šeimai, pelnytus titulus, užimtas pareigybes ir pan. Laikui bėgant galima nustatyti netgi konkretų asmenį, kuriam koklis yra skirtas. Tai naujų, besikeičiančių heraldikos tradicijų padarinys[4]. Pažymėtina, kad kokliai su heraldiniais ženklais neretai randami dvarų teritorijų archeologinių kasinėjimų metu. Vieni kokliai yra gana fragmentiški, neretai dėl to problematiška atlikti išsamią jų analizę. Pavyzdžiui, Kelmės krašto muziejuje saugomas apytiksliai XVI – XVII a. herbinio koklio fragmentas[5], kuriame matomas kryžius ir pusė pasagos. Koklis rastas kasinėjant Kelmės dvaro teritoriją. Tuo tarpu, Trakų istorijos muziejuje saugomas gana neblogai išlikęs žalsvai glazūruoto herbinio koklio fragmentas[6], kuris datuotinas apytiksliai XVI – XVIII a. Koklis buvo rastas kasinėjant Oginskių rūmų ir ūkinio pastato liekanas Trakų rajone. Koklyje tarp dviejų sukryžiuotų palmių šakelių vaizduojama vartus primenančios laužytos figūros, statmenos linijos, kryžmos ir dviejų pusapvaliai lenktų linijų kompozicija. Tikėtina, kad tai Oginskių herbo „Vartai“ (lenk. Brama) heraldinė figūra. Virš jos – kunigaikščių titulą simbolizuojanti kunigaikštiška kepurė.
Tačiau kartais pasiseka rasti visiškai arba beveik visiškai išlikusį koklį. Pastarieji yra itin vertingi šaltiniai tyrinėjant valstybės, miestų ar asmenų heraldiką, heraldinio ženklo kaip reprezentanto vaidmenį, heraldikos reikšmę ir jos kismą. Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomas XVI a. vidurio – XVII a. antrosios pusės koklis[7], kuriame vaizduojama dvigalvio erelio bei aštuoniakampės žvaigždės su pusmėnuliu kompozicija. Žinoma, kad šešiakampės žvaigždės ir pusmėnulio heraldinės figūros vaizduotos Lelivos (lenk. Leliwa) herbe[8]. Taigi lieka neatsakytas klausimas, ar šiame koklyje vaizduotos minėto herbo heraldinės figūros, ar individualizuotos? O galbūt, vaizduojant žvaigždę įsivėlė neatidumo klaida.
Kelmės krašto muziejuje saugomas Kelmės dvaro teritorijoje atkastas apytiksliai XVI a. herbinis koklis (karūnėlė)[9]. Koklyje Renesansiniame skyde vaizduojamas į kairę (heraldinę dešinę) pusę žiūrintis Lenkijos karūnuotas erelis su apipinta Žygimanto Senojo monograma (S) – Sigismundus. Būtina paminėti, kad iš viršaus skydą laiko skydininkas – žmogus, kurio kojos kyšo skydo apačioje.
Kėdainių krašto muziejuje saugomas apytiksliai XVII a. antrosios pusės herbinis koklis su Lapino (lenk. Lis) herbu, kuris buvo rastas Kėdainiuose Senojoje gatvėje[10]. Žalsva glazūra glazūruotame koklyje įmantrių formų skyde vaizduojama strėlė su dviem kryžmomis. Virš herbo skydo – greičiausiai grotelinis šalmas su karūnėle. Šalmo papuošalas – trys stručio plunksnos. Iš šonų herbą supa akanto lapų skraistė, augaliniai motyvai, gėlės.
Apie XVII a. LDK heraldikos tradicijose greta asmenų herbų pradedami vaizduoti jų inicialai, pirmosios užimamų pareigybių ar pelnytų titulų raidės. Ši tendencija matoma ir herbiniuose kokliuose. Pavyzdžiui, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomas Biržuose rastas XVII a. datuotinas koklis[11]. Jame tarp dviejų kaspinu perrištų palmių šakų vaizduojamas juodas heraldinis erelis su karūna, ant jo krūtinės herbinis skydas herbu „Trys ragai“ (lenk. Trąby). Iš šonų erelį supa raidės „L.C.M.B.“, o apačioje po jo kojomis yra data „1682“. Galimai šis herbas priklausė paskutiniajai Biržų ir Dubingių Radvilų giminės atstovei – Liudvikai Karolinai Radvilaitei, kuri buvo ištekėjusi už Brandenburgo markgrafo Liudviko[12]. Įdomu, kad Erelis Radvilų heraldikoje atsirado dar XVI a., kuomet 1518 m. vasario 25 d. buvo paskelbtas Šventosios Romos imperatoriaus Maksimilijono I dokumentas. Juo Mikalojus Radvila tapo Imperijos kunigaikščiu Medilo ir Goniondzo valdose. Po šio paskelbimo buvo pakeistas ir Radvilų herbas. Šalia 1413 m. Horodlėje gauto Trijų Ragų (lenk. Trąby) herbo atsirado Erelis. Senasis herbas pradėtas vaizduoti ant Erelio krūtinės[13].
Trakų istorijos muziejuje saugojamas XVII a. herbinis koklis[14], rastas kasinėjant Oginskių rūmų ir ūkinio pastato liekanas. Žalia spalva glazūruotame koklyje tarp dviejų kaspinu perrištų palmių šakelių vaizduojama šakelių vartus primenančios laužytos figūros, statmenos linijos, kryžmos ir dviejų pusapvaliai lenktų linijų kompozicija. Tikėtina, kad tai Oginskių herbo „Vartai“ (lenk. Brama) heraldinė figūra. Virš jos – kunigaikščių titulą simbolizuojanti kunigaikštiška kepurė. Iš šonų matomos raidės – M. O. W. T, reiškiančios Marcian Oginski wojewoda Trocki – Marcijonas Oginskis Trakų vaivada.
Vietoje išvadų
Akcentuotina, kad straipsnyje aptarti tik keletas tyrimo temą iliustruojančių archeologijos radinių: vieni jų naudoti buityje, kasdieniame gyvenime, o kiti – puošė pastatų vidų arba išorę. Tai monetos, signetiniai žiedai, įvairūs daiktai, pastatų eksterjero ir interjero detalės ir pan. Tikėtina, kad didelė dalis tokių radinių dar laukia tyrinėtojų dėmesio ne tik atminties institucijų saugyklose, tačiau galbūt ir pasislėpę po žeme. Tenka pripažinti, kad tokie archeologinių kasinėjimų metu rasti herbais ir heraldiniais ženklais puošti radiniai neretai būna pavieniai arba negausiomis grupėmis. Neretai juos, pavyzdžiui, herbinius koklius tenka sudėlioti iš atskirų fragmentų, remiantis panašiais pavyzdžiais. Tokiu atveju itin praverčia heraldikos, sfragistikos, numizmatikos specialistų žinios, atliktų tyrimų medžiaga. Šis darbas reikalauja ne tik didelio kruopštumo, tačiau tikros detektyvo akies sprendžiant rimtą rebusą.
Autorius: Gabrielė Jasiūnienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama