Prezidento Antano Smetonos dvaras – Lietuvos dovanos galia

Prezidento Antano Smetonos dvaras – Lietuvos dovanos galia. Antanas Smetona (Užugirio) dvare. LIMIS nuotr. Vaidotė Griškevičiūtė-Šantarienė, Ukmergė, istorijos žurnalas „Voruta“, Nr.2, 2025 Neginčijamą žymę mūsų šalies istorijoje palikusio pirmojo valstybės prezidento Antano Smetonos dvaras jo gimtajame Užulėnyje Ukmergės rajone slepia daug gražių paslapčių. Šiandien jos prasmingai atgimsta istorikų, muziejininkų, kultūros žmonių darbuose, visuomenei skirtose veiklose. Ukmergės krašte, Užulėnio kaime, gimęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. Smetona – neabejotinai viena ryškiausių Lietuvos ne vien politinio gyvenimo asmenybių. Šviesios atminties istorikas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Romas Batūra, viešėdamas prezidento tėviškėje, yra pasakęs, jog Ukmergės kraštas „turėtų didžiuotis, išauginęs ypatingą pirmuoju šalies prezidentu tapusią asmenybę“. Anot jo, jaunimui ypač reikia domėtis istorija ir A. Smetonos valdymo laikotarpiu. Istorikų teigimu, politinėje pirmojo prezidento biografijoje, kurioje jis neretai vaizduojamas kaip diktatorius ir perversmų iniciatorius, yra ir daug netiesos. „Šis iškilus žmogus buvo pasišventęs Lietuvai, lietuvybei, – yra pasakojęs R. Batūra. – Už atsisakymą melstis rusiškai jį pašalino iš Mintaujos gimnazijos.“ Dėl savo požiūrio į lietuvybę skatinančios veiklos esą buvo engiamas ne tik A. Smetona, bet ir jo artimieji. Prezidentą A. Smetoną istorikai vadina tautiškumo ir valstybingumo puoselėtoju. Redagavo ir leido ne vieną laikraštį, jo rūpesčiu Lėne (Ukmergės r.) buvo sutvarkyta bažnyčia, Užugiryje pastatyta mokykla, o prezidentavimo laikotarpiu Užugirio dvare bei gretimose apylinkėse lankydavosi daug žymių to meto žmonių. Padovanojo jubiliejaus proga Taujėnų seniūnijoje šalia Lėno ežero įsikūręs beveik šimtmetį skaičiuojantis A. Smetonos (Užugirio) dvaras su parku. Jis dar vadinamas Užugirio kiemu. Istoriniuose registrų archyvuose užfiksuota, jog šio dvaro žemės „buvo suformuotos Lėnų palivarko pagrindu“. Lėnų palivarko paskutinis valdytojas buvo taip pat Ukmergės krašte esančio Taujėnų dvaro šeimininkas kunigaikštis Konstantinas Radvila. Taigi, pastarasis istorikų vadinamas pirmuoju A. Smetonos dvaro savininku. Dvaras yra viena iš Užugirio krašto muziejinio komplekso dalių. Be dvaro, šį kompleksą sudaro A. Smetonos gimtojo namo pamatai ir 1935 m. prezidento statyta mokykla. Šiandien tai – Užugirio mokykla-muziejus. Smetonos dvaro pradžia, teigia istorijos šaltiniai, siejama su prezidento 60-ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant valstybės vadovo gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Tautos Vado Jubiliejaus dovanos komitetas, sudarytas daugiausia iš tautininkų (A. Smetona nuo 1924 m. – Lietuvių tautininkų sąjungos lyderis), išleido A. Smetonai pagerbti Dovanos ženklus. Vienas jų kainavo 5 litus, ir įsigyti tokių ženklų galėjo visi norintieji. Platinant šiuos ženklus, buvo surinkta, kaip teigiama, „nemaža pinigų suma“, ir už tai 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. Didžiausią jos dalį ir sudarė iš K. Radvilos įsigyta žemė – Lėno palivarkas. Kita žemė buvo pirkta iš Lėno bažnyčios, Užulėnio mokyklos ir naujakurių. 25 ha miško tuomet prezidentas A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės Akto signataras. Šitaip susiformavo kiek per 110 ha žemės sklypas, kuris buvo pavadintas Užugirio kiemu. Beje, minėtame palivarke baudžiavą kadaise ėjo A. Smetonos tėvai. „Atrodo, kad pats Smetona norėjo dvaro geresnėje vietoje, jis mėgo maudytis, plaukioti, o čia ežeras buvo uždumblėjęs – ne pati maloniausia vieta maudynėms“, – šiandien pasakoja istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis. Tais pačiais 1935-aisiais Užugirio dvaro pastatus suprojektavo žinomas to meto Lietuvos architektas Feliksas Vizbaras. Jis, kaip teigiama, prižiūrėjo ir statybos darbus. Yra žinoma, jog prezidentas turėjo tokią viziją: dovanotoje žemėje įsteigti pavyzdinį ūkį, vėliau – žemės ūkio mokyklą ir galiausiai viską perduoti Lietuvos valstybei. „Įgyvendinti šį sumanymą prezidentui nebuvo labai sudėtinga. Jis paėmė 40 tūkst. litų paskolą. Pasinaudojant ja ir savomis santaupomis buvo pastatyta apie dvidešimt ūkinių pastatų ir gyvenamasis namas“, – sako Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriaus kultūrinių veiklų koordinatorė Daiva Misiukienė. Dvaras – modernus, ūkis – pavyzdinis Anot muziejininkų, dvaro pastatas „buvo Kauno moderno architektūros pirmoji kregždė (ir paskutinė) periferijoje“. Esą „tam metui jis buvo įrengtas labai moderniai: buvo vonios, tualetai ir net telefono ryšys“. „Tiesa, elektros pastate nebuvo, įsivesti ją nuo tuo metu jau elektrifikuotos Ukmergės buvo brangu. Lyg ir buvo ketinta statyti vėjo malūnus elektrai gaminti, bet tie planai nebuvo įgyvendinti“, – teigia žurnalistė Rasa Žemaitienė internetiniame žurnale „Vintažo ženklai“ publikuotame straipsnyje „Prezidento A. Smetonos dvaro-muziejaus šiandiena“. Pasakojama ir tai, jog tuo metu „čia buvo sėkmingai kuriamas pavyzdinis to meto ūkis. Aplinkui buvo pasodintas sodas, pastatyti modernūs ūkiniai pastatai. 1937 m. ūkiui buvo perkami geriausių veislių galvijai, statomos karvidės ir kiaulidės su nuotekų surinkimo sistemomis“. 1936–1938 m. per Užugirio kiemo žemes buvo nutiesti nauji – Užulėnio, Pagirių ir Užulėnio bei Naujasodžių – vieškeliai. 1937 m. vasarą, pastačius gyvenamuosius rūmus, prezidentas A. Smetona su šeima pirmą kartą vasarojo savo ūkyje. Yra išlikę to laikotarpio rūmų aprašymų. „Dviejų aukštų mūriniai rūmai buvo gražūs ir patogūs. Iš lauko pusės juos labai puošė keturios tašyto granito kolonos, pastatytos prieš didžiąsias paradines duris, du antrame aukšte atviri balkonai, baltai dažytos sienos, raudonas čerpių stogas, o užpakalyje, pirmame aukšte, didelė atvira aikštelė be stogo. Buvo įvestas vandentiekis iš gilaus šulinio, įrengta kanalizacija, vonios. Elektros dar nebuvo. Ūkis su Kaunu buvo sujungtas telefonu. Sodyba apsodinta vietiniais medžiais ir krūmais, ypač lazdynais, užveistas didokas vaismedžių sodas, įrengti šiltnamiai. Gyvenamieji namai kumečiams buvo mediniai, bet žymiai geresni. Visur buvo lentinės grindys, koklinės krosnys bei viryklos, dideli langai, aplink namą gražia tvorele aptvertas darželis. Didžiulis klojimas su įdomia stogo ir gegnių konstrukcija – rėminiais skliautais“, – rašoma Ukmergės kraštotyros muziejaus interneto svetainėje. Šeimininkavo žmona Sofija Rūmų vidaus apstatymu ir tvarkymu, teigiama, rūpinosi prezidento žmona Sofija Smetonienė: „Apie trejus metus užtruko dvaro ūkio inventoriaus ir gyvulių supirkimas. Ūkio tvarkymo ir priežiūros darbams vadovavo netoliese gyvenusi A. Smetonos sesuo Julija Smetonaitė.“ Dažniausiai šiose valdose laiką ir leisdavo ponia Sofija. Antanas Smetona – Kaune, Prezidentūroje. „Smetona ne itin mėgo prabangą, – pastebi R. Žemaitienė, – o savo tuo metu jau suaugusiems vaikams priekaištavo, kad jie tapo miesčionimis ir visai nemėgsta kaimo. Vaikų kambariukai viršutinėje namo erdvėje būdavo beveik tušti. Antras aukštas apskritai buvo labai jau privati Smetonų šeimos erdvė. Čia galėjo užeiti tik pono adjutantas ir ponios kambarinė. Svečių kambaryje dažniausiai apsistodavo Smetoną lydėjusi medikė – gailestingoji sesuo Marija Ilgauskienė.“ Užugirio dvaras prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta. Tiesa, čia jis praleido vos kelias vasaras. Sprendžiant iš prezidento adjutanto V. Šliogerio atsiminimų, A. Smetona planavo šį ūkį testamentu užrašyti valstybei, kad ateityje jame būtų įrengta žemesnioji žemės ūkio mokykla. Tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti. „Dainų ir pasakų kraštas“ Apie Užugirio (Užulėnio) dvarą paskelbta nemažai publikacijų. Prezidento Antano Smetonos knygos „Pasakyta. Parašyta“ (Kaunas, 1992) viename iš straipsnių „Gražioji pasaka – tikroji teisybė“ šiltai aprašomas gimtasis Užugirio kraštas: „Mano gimtoji apylinkė (keturi kaimai) tarp girių, su Lėno ežeru viduryje... Dėl to ir praminta ji Užugiriu. Tai nuošalus senoviškas kampelis. Rudenį ir pavasarį jis veik neprivažiuojamas: aplink raistai ir pelkės <...>. Malonu būdavo matyti ir Užulėnio dūminės trobos ir jų šiaudiniai apsamanoję pažaliavę stogai. Tai buvo dainų ir pasakų kraštas <...>“. Nemažai informacijos – prezidento asmenybei skirtose knygose. Išeivijoje išleistoje lietuvių literatūros tyrinėtojo, žurnalisto Aleksandro Merkelio (1938–1939 m. buvo prezidento A. Smetonos sekretorius) monografijoje „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ (New York (N. Y.), 1964) autorius literatūriškai aprašo A. Smetonos senelio Kazimiero tėviškę, Užulėnio kaimą. Poeto Kazio Binkio beletrizuotoje biografinėje apybraižoje „Antanas Smetona, 1874–1934: šešių dešimčių metų sukaktuvėms paminėti“ (Kaunas, 1934) vaizdingai aprašoma A. Smetonos tėviškė ir giminė: „Ne iš puikių dvaro rūmų, ne iš garsios bajorų giminės yra kilęs ir mūsų prezidentas Antanas Smetona. <...> gimė ir augo paprastoje sodžiaus bakūžėje <...>“. Veikė gydymo įstaigos 1940 m., okupavus Lietuvą sovietams, Užugirio kiemo dvaras buvo nacionalizuotas, o jo savininkas paskelbtas „liaudies priešu“. „Iš šių namų prezidentas Antanas Smetona ir pasitraukė iš Lietuvos. Tą lemtingą 1940-ųjų birželio 15-ąją jis iš Kauno atvažiavo į Užugirio dvarą, kur tuo metu vasarojo ponia Sofija, ir ją pasiėmęs išvyko“, – pasakoja muziejininkė D. Misiukienė. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro žemės ir ūkiniai pastatai buvo paversti vadinamuoju gyvulininkystės sovchozu (tarybiniu ūkiu) su 65 ha žemės. Dar karo metu dvaro rezidencijoje buvo įsikūrę vokiečių kareiviai. 1955 m. čia atidaryta Užugirio vaikų tuberkuliozės sanatorija, vėliau veikė kitos gydymo įstaigos, buvo gydomi turintieji priklausomybių nuo alkoholio. Pastatai buvo šildomi, aplinka – tvarkoma. Dvaro centre taip pat buvo įkurtas Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės narkologinis skyrius. Jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995-aisiais, ši įstaiga iš dvaro buvo iškeldinta. Tuomet, kaip teigia muziejininkė, prasidėjo daugiau nei dešimtmetį trukęs pastato niokojimas: „Žiojėjo išdaužyti langai, buvo kiauras stogas, per jo skyles pliaupiantis lietus, sniegas naikino parketą.“ Atgijo naujam gyvenimui 2008 m. dvaras buvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybei. Kad savivaldybė perimtų pastatus iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir sutvarkytų buvusias A. Smetonos dvaro valdas, siekė ir paveldosaugininkai. Pagaliau sulaukus galimybės įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, nuo 2012 m. buvo pradėta šio dvaro renovacija. Atliekant darbus, sutvarkyti pagrindinis dvaro rezidencijos bei oficinos pastatai. Pakeistas dvaro stogas, renovuotas vidus. Naujam gyvenimui prikeltą buvusį dvaro kumetyno pastatą šiandien galima pritaikyti svečių namams, maitinimo paslaugoms. [caption id="attachment_218213" align="alignnone" width="700"] Neatsiejama dvaro tradicija – kasmet čia vykstanti Smetoninių šventė, skirta paminėti A. Smetonos gimtadienį ir sugrąžinanti į anuos laikus. Autorės nuotr.[/caption] Atnaujinta istorinė vertybė buvo iškilmingai atidaryta 2014-ųjų vasarį. Iškilmėse tuomet dalyvavusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė A. Smetonos dvarą vadino ypatingu. „Šį dvarą padovanojo prezidentui visi Lietuvos žmonės. Jie rinko po penkis litus, ir 1934 m. padovanojo šį dvarą savo prezidentui. Tai jis turi žmonių dovanos galią. Visos Lietuvos dovanos galią“, – sakė D. Grybauskaitė, perkirpdama atgimusio dvaro-muziejaus atidarymo juostelę. Taip pat buvo sutvarkytas ąžuolų parkas, supantis Užugirio dvarą. „Gražiai gyvenimą tęsia išlikusi ledainė ir akmeninis garažas, kuriam nebaisios nei kerpės, nei pelėsiai: akmenys atrodo kaip nauji“, – sako D. Misiukienė, Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriaus kultūrinių veiklų koordinatorė. Šiam muziejui ir buvo perleistas renovuotas prezidento A. Smetonos dvaras. Muziejuje – Smetonos laikų dvasia Šiandieną Užugirio dvare-muziejuje sulaukiama lankytojų iš įvairiausių šalies kampelių, taip pat ir užsienio. Šeimininkai kviečia į ekskursijas, vyksta įvairios edukacijos, organizuojamos konferencijos. Derinant veiklą su anksčiau minėta Užugirio krašto mokykla-muziejumi, eksponuojamos parodos. „Antras dvaro aukštas – privati Smetonų šeimos erdvė, – pasakoja D. Misiukienė. – Čia buvo Antano ir ponios Sofijos kambariai, miegamieji. Juose eksponuojami daiktai primena to laikotarpio dvasią, tradicijas. Kambariuose galima pamatyti prieškario Lietuvoje buvusius baldus, to laiko madas atspindinčias buities smulkmenas, Smetonų šeimos nuotraukas. Žinoma, daugiausia dėmesio ekskursijų metų skiriama prezidento A. Smetonos asmenybei.“ Ekrane dvaro lankytojai gali išvysti legendinius senų kino kronikų kadrus, jiems siūloma pavartyti senuosius leidinius. Užugirio dvaro parke taip pat yra vadinamoji Signatarų alėja, įprasminanti visų dvidešimties Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą. 2018 m., minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, alėjoje buvo pasodinta 20 ąžuolų. Prie jų įrengtos atminimo lentelės, skirtos kiekvienam signatarui, pasirašiusiam Nepriklausomybės Aktą. Renginyje tąsyk sulaukta Lietuvos ir Latvijos savivaldybių, iš kurių kilę signatarai, atstovų bei svečių. Viena iš įgyvendintų idėjų – atsivežti po saują žemės iš signatarų gimtinių: ji buvo išberta šalia jiems skirtų ąžuoliukų. Neįprastą prezidento dvaro variantą ukmergiškiai bei miesto svečiai taip pat gali išvysti ir Ukmergės rajono savivaldybės kuriamame miniatiūrų parke „Mini Lietuva“. Jame – 97 cm aukščio, 160 cm ilgio, 155 cm pločio ir 60 kilogramų sveriantis Ukmergę reprezentuojantis Antano Smetonos dvaro maketas, kurį pagamino Vilniaus UAB „Idėja 3D“. Neseniai įkurtas parkas pildomas ir kitomis šalies istorijai, kultūrai reikšmingomis miniatiūromis. Minimas prezidento gimtadienis Prezidento A. Smetonos dvarą visoje Lietuvoje bene labiausiai garsina kiekvienais metais čia vykstanti Smetoninių šventė. Tai – tradicinis renginys, skirtas nekasdieniškai paminėti prezidento gimtadienį ir kasmet šurmuliuojantis rugpjūčio mėnesį, derinant datą su prezidento gimimo diena – rugpjūčio 10-ąja. Smetoninės didele švente tampa ne tik ukmergiškiams ar rajono svečiams, bet ir vietos – Lėno bei aplinkinių kaimų – gyventojams. Jų namus tądien papuošia mūsų šalies vėliavos, žmonės džiaugiasi galimybe susitikti ir pabendrauti su atvykstančiais dar gyvais A. Smetonos giminaičiais. Senieji gyventojai mielai dalijasi prisiminimais ir įspūdžiais apie tuos laikus, kai šiose vietose lankydavosi ir vasarodavo pirmasis Lietuvos valstybės vadovas. Per Smetonines Lėno šv. Antano Paduviečio bažnyčioje kasmet aukojamos mišios. Dvare, jo kieme ir parke tuo metu tvyro ypatinga – „smetoniška“ – atmosfera. Vyksta teatralizuoti pasirodymai, koncertai, veikia amatininkų kiemeliai, o Smetonos laikų aprėdais pasipuošę damos ir ponai spinduliuoja išskirtine elegancija. Vienas įdomiausių Smetoninių akcentų – gražiausios ponios rinkimai arba stilingiausias barzdeles demonstruojančių vyriškių varžytuvės. Neįsivaizduojamas šis gimtadienis ir be smetoniškų vaišių – paties prezidento labai mėgtų šaltibarščių, lašinukų, silkės su svogūnais bei giros. ŠALTINIAI „Iškilmingai paminėtas Prezidento gimtadienis“. Vaidotė Griškevičiūtė-Šantarienė, „Ukmergės žinios“, 2009 08 10 Ukmergės kraštotyros muziejus – Ukmergesmuziejus.lt Ukmergės rajono savivaldybė – Ukmerge.lt „Prezidento A. Smetonos dvaro-muziejaus šiandiena“. Rasa Žemaitienė, Vintazozenklai.lt Vilnijosvartai.lt

Autorius: TRAKŲ ŽEMĖ

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama