Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (XV)

Prūsijos pusėje tvarkingesni Prūsijos sienos prievaizdai sukaupdavo nemažai lėšų, jomis atnaujindami savus pastatus ir sodybas. Kartais koks atvykęs kariškis susidraugaudavo su vietos ūkininkaite ir ją vesdavo, tapdamas pasienio gyventoju.

Minėti dezertyravusieji Rusijos pasieniečiai, gal bėgusieji nuo prasto gyvenimo. Kai kurie iš jų įsidarbindavo pas Klaipėdos apylinkių ūkininkus, pradėdami naują gyvenimą.

Pasienyje būta ir smagesnių nutikimų, gal pramanytų istorijų. Antai, vienas žmogus paslapčiom per sieną nešęs paaugusį paršelį, kad svetur gautų geresnę kainą. Jį netikėtai užklupę pasieniečiai. Per sumaištį paršelis išsprūdęs ir žviegdamas per pievas ir krūmynus nukūręs iki gimtojo tvarto. Taip neliko nusikaltimo įkalčio. Sniegingą žiemą kiek įkaušę vietiniai žmonės išėję medžioti ir nuklydę į Rusijos valdas. Šaunant į kokį zuikelį, pradėjo šaudyti ir rusų pasieniečiai. Taip kilęs beveik ginkluotas tarptautinis susirėmimas.

XIX a. pabaigoje gelbstintis nuo dažnėjusių pogromų. į Prūsijos pusę perbėgdavo nemažai žydų su savomis šeimomis. Čia jie užsiimdavo smulkiąja prekyba, po kaimus nešiodami įvairias prekes. Nevengta nelegaliai (neturint specialaus leidimo) pardavinėti alkoholį. Prasimanyta visokių užsiėmimų. Antai, slapčiomis skersti iš Žemaitijos kontrabanda pervaryti gyvuliai, skerdieną vežant parduoti į Klaipėdą ir kitur. Kartais susilaukta pabaudų ar kitokių nuobaudų, bet visokia šešėlinė veikla tęsdavosi. Sakyta, kad pasienyje pajamų sukaupę žydai neretai vykdavo į krašto gilumą, kur įsigytos karčemos ar kitokie verslai.

Pasienio gyvenimui atsiliepdavo ir tarptautiniai įvykiai. Antai, 1903–1904 m. Vokietijai kariaujant su sukilėliais Pietvakarių Afrikoje, rūpintasi ten gabenti tinkamus arklius. 1904–1905 m. Rusijai kariaujant su Japonija, caro valdžia uždraudė iš šalies išgabenti arklius. Taip strigdavo anksčiau įprasta kontrabandinė veikla, įprastinės šešėlinio verslo schemos.

1871 m. surašymo duomenimis Gibišų kaime (Gibbischen–Peter) buvo 18 gyvenamų sodybų su 27 šeiminiais butais ir 4 vienišių būstais. 1867 m. pabaigoje kaime gyveno 148 žmonės, o 1871 m.–122 (57 vyrai ir 65 moterys). Tik 56 iš jų buvo pripažinti vietiniais (gimusiais tame kaime). Be daugumos evangelikų dar gyveno 3 katalikai. Aptikti 32 vaikai (iki 10 metų amžiaus). Iš vyresniųjų 29 mokėjo skaityti ir rašyti, o net 61 pripažinti beraščiais. Kaime glaudėsi neregys ir dar du neįgalieji. Net 9 kaimiečiai buvo išvykę (gal uždarbiauti).

Tuomet Girnkalių kaime (Girngallen–Matz) buvo 12 gyvenamų sodybų su 12 šeiminių butų ir 2 vienišių būstais. 1867 m. ten gyveno 65 žmonės, o 1871 m.–85 (39 vyrai ir 46 moterys). Tik 39 iš jų buvo pripažinti vietiniais. Be daugumos evangelikų dar gyveno 3 katalikai. Aptikta 17 vaikų. Iš vyresniųjų 21 buvo raštingas, o 47 pripažinti beraščiais. Vienas kaimietis buvo išvykęs.

Tada Grauduošių kaime (Graudusz–Bartel) buvo tik 2 sodybos su 2 šeiminiais butais. 1867 m. kaime gyveno 16 žmonių, o 1871 m. –13 (7 vyrai ir 6 moterys).  Tik vienas iš jų buvo vietinis. Visi kaimiečiai buvo evangelikai. Kaime vaikų neaptikta. 10 vyresniųjų buvo raštingi, o 3 pripažinti beraščiais. Kaime glaudėsi vienas neregys.

Ilgaudų kaime (Ilgauden–Mauserim) buvo 7 gyvenamos sodybos su 11 šeiminių butų. 1867 m. kaime gyveno 63 žmonės, o 1871 m. jau 78 (41 vyras ir 37 moterys). 27 iš jų buvo vietiniai. Be daugumos evangelikų buvo 2 katalikai. Surašyti 23 vaikai. 22 vyresnieji buvo raštingi, o 33 beraščiai. Tuo metu 5 kaimiečiai buvo išvykę.

Kiokių (Kiakių) bajoriškame kaime (Kiaken) buvo 5 gyvenamos sodybos su tiek pat šeiminių butų. Ten gyveno 49 žmonės (22 vyrai ir 27 moterys), iš kurių tik 19 buvo vietiniai.

Be daugumos evangelikų buvo vienas katalikas. Aptikta 12 vaikų. 20 vyresniųjų mokėjo skaityti ir rašyti, o 17 pripažinti beraščiais. Kaime glaudėsi nebylis ir kurčnebylys.

Ramučių kaime (Ramutten–Jahn) buvo 6 gyvenamos sodybos su tiek pat šeiminių butų. 1867 m. ten gyveno 42 žmonės, tiek pat ir 1871 m. (23 vyrai ir 19 moterų). Tik 14 iš jų buvo vietiniai. Visi kaimiečiai buvo evangelikai. Surašyti 7 vaikai. Iš suaugesniųjų 19 buvo raštingi, o 16 pripažinti beraščiais. 2 kaimiečiai buvo išvykę (gal uždarbiauti).

Bajoriškame Liepinės dvare (Lindenhof) buvo 4 gyvenamos sodybos su 9 šeiminiais butais. 1867 m. gyveno 31 žmogus, o 1871 m.–38 (20 vyrų ir 18 moterų). Vienas žmogus neturėjo Prūsijos pilietybės. Be daugumos evangelikų buvo 3 katalikai. Surašyti  7 vaikai. Tik 10 suaugesniųjų buvo raštingi, o 21 beraštis.

1885 m. Gibišų kaimas (Gibbischen–Peter) valdė 265 ha žemės (114 ha neblogų arimų, 58 ha prastesnių pievų). Priklausyta Kretingalės valsčiui, registracijos apylinkei ir evangelikų liuteronų parapijai, Klaipėdos katalikų parapijai. Buvo 16 gyvenamų sodybų su tiek pat šeiminių butų. Gyveno 120 žmonių (56 vyrai ir 64 moterys), visi jie buvo evangelikai.

Tuomet Girnkalių kaimas (Girngallen–Matz) valdė 268 ha žemės (114 ha neblogų arimų, 59 ha prastesnių pievų). Priklausyta tiems patiems centrams. Buvo 13 gyvenamų sodybų su 15 šeiminių butų. Gyveno 113 žmonių (53 vyrai ir 60 moterų). Be 108 evangelikų dar buvo 5 žydai.

Grauduošių kaimas (Graudus–Bartel) valdė tik 73 ha žemės (30 ha gerų arimų, 24 ha prastokų pievų). Priklausyta tiems patiems centrams. Buvo tik 2 sodybos su 3 šeiminiais butais. Gyveno 19 žmonių (11 vyrų ir 8 moterys). Visi jie buvo evangelikai.

Ilgaudų kaimas (Ilgauden–Mauserin) valdė 145 ha žemės (75 ha prastesnių arimų, 54 ha menkų pievų). Priklausyta tiems patiems centrams. Buvo 6 gyvenamos sodybos su 7 šeiminiais butais. Gyveno 51 žmogus (24 vyrai ir 27 moterys). Visi jie buvo evangelikai.

Bajoriškasis Kiokių kaimas (Kiaken) valdė 129 ha žemės (55 ha prastokų arimų, 17 ha menkų pievų). Priklausyta tiems patiems centrams. Buvo 9 gyvenamos sodybos su 12 šeiminių butų. Gyveno 63 žmonės (30 vyrų ir 33 moterys). Visi jie buvo evangelikai.

Ramučių kaimas (Ramutten Jahn) valdė 133 ha žemės (57 ha neblogų arimų, 29 ha vidutiniškų pievų). Priklausyta tiems patiems centrams. Buvo 6 gyvenamos sodybos su tiek pat šeiminių butų. Gyveno 51 žmogus (27 vyrai ir 24 moterys). Visi jie buvo evangelikai.

Bajoriškas Liepinės dvaras (Lindenhof) valdė 150 ha žemių (144 ha derlingų arimų, 2 ha prastokų pievų). Priklausyta tiems patiems centrams. Buvo 3 gyvenamos sodybos su 7 šeiminiais butais. Gyveno 39 žmonės (19 vyrų ir 20 moterų). Be 34 evangelikų dar gyveno 5 žydai.

Šie duomenys rodo, kad nuo XV a. buvo suarta nemaža pasienio žemių dalis. Derlingiausią plotą nuo seno buvo užsiėmę vokiečių kolonistai, įkūrę Liepinės dvarelį. Lietuvininkų kaimams liko prastesnių ar vidutinio derlingumo pasienio žemių ruožai.

Vis tik ariamos žemės daug neturėta. Antai, Kiokiuose vienai sodybai vidutiniškai teko tik po 6 ha ariamos žemės, Gibišuose–po 7, Girnkaliuose–po 9, Ramučiuose–9,5. Geriau galėjo gyventi Ilgauduose, kur turėta po daugiau žemės, bet ta buvo prastesnė. Išimtimi liko mažasis Grauduošių kaimelis, kur vidutiniškai turėta po 15 ha arimų.

Kaip ir visur būta stambesnių ir menkesnių ūkininkų. Po baudžiavos panaikinimo (1856 m.) Prūsijoje susiklosčius žemės rinkai, energingesni ir darbštesni kaimiečiai galėdavo įsigyti didesnius žemės plotus, greičiau ar lėčiau prasigyventi. Lėšų sukaupę ūkininkai galėjo toliau plėtoti savąjį verslą–statytis naujus ir patogesnius trobesius, įsigyti naujoviškos žemės ūkio technikos, veislinių gyvulių ir pan. Taip krašte vis gausėjo turtingesnių kaimiečių. Daug kas pastebėjo, kad Mažosios Lietuvos kaimai su naujais raudonplyčiais trobesiais, raudonų čerpių stogais vis labiau skyrėsi nuo suvargusių Žemaitijos kaimų su mediniais pastatais ir šiaudų stogais.

Baigiantis XIX a., Gibišų kaimas (Gibbischen Peter) valdė apie 272 ha žemės. Ten buvo 20 gyvenamų sodybų su tiek pat šeiminių butų. Gyveno 122 žmonės (50 vyrų ir 72 moterys). Visi jie buvo evangelikai. Priklausyta Kretingalės valsčiui, registracijos apylinkei ir evangelikų liuteronų parapijai.

Tuomet Girnkalių kaimas (Girngallen–Matz) valdė apie 254 ha žemės. Buvo 6 gyvenamų sodybų su 19 šeiminių butų. Gyveno 128 žmonės (60 vyrų ir 68 moterys). Visi jie buvo evangelikai. Priklausyta tiems patiems centrams.

Grauduošių kaimas (Graudusz–Bartel) valdė apie 61 ha žemės. Buvo 2 gyvenamos sodybos su 3 šeiminiais butais. Gyveno 22 žmonės (12 vyrų ir 10 moterų). Visi jie buvo evangelikai. Priklausyta patiems centrams.

Ilgaudų kaimas (Ilgauden–Mausserim) valdė apie 142 ha žemės. Buvo 7 gyvenamos sodybos su 11 šeiminių butų. Gyveno 59 žmonės (28 vyrai ir 31 moteris). Be daugumos evangelikų buvo 2 katalikai. Priklausyta tiems patiems centrams ir Klaipėdos katalikų parapijai.

Kiokių kaimas (Kiaken) valdė apie 113 ha žemės. Buvo 10 gyvenamų sodybų su 15 šeiminių butų. Gyveno 61 žmogus (29 vyrai ir 32 moterys). Be daugumos evangelikų buvo vienas katalikas. Priklausyta tiems patiems centrams.

Ramučių kaimas (Ramutten–Jahn) valdė apie 141 ha žemės. Buvo 5 gyvenamos sodybos su 6 šeiminiais butais. Gyveno 37 žmonės (18 vyrų ir 19 moterų). Be daugumos evangelikų buvo 3 katalikai. Priklausyta tiems patiems centrams.

Bajoriškasis Liepinės dvaras (Lindenhof) buvo praradęs savo savarankiškumą, jis buvo tapęs Bakmaniškių (Bachmann) didžiojo dvaro padaliniu. Liepinėje buvo likusios 3 gyvenamos sodybos su 39 gyventojais.

Baigiantis XIX a. pasienio kaimai šiame ruože tebebuvo lietuviški, juose vyravo lietuviškos/baltiškos kilmės asmenys. Antai, Gibišių kaime minėti Anysai, Ašmutaičiai, Kairiai, Kopūstai, Kaspučiai, Kavoliai, Kubiliai, Kunkiai, Kurmiai, Kuršiai, Panarai, Pauperiai, Povilai, Peneliai, Perkamai, Pipirai, Prišmantai (čia pat už valstybinės sienos buvo žemaitiškas Pryšmantų kaimas) ir kiti. Girnkaliuose dar minėti Graudušiai, Labrencai (šių kuršininkų palikuonių buvo ne viena dešimtis), Laukučiai, jau aprašytieji Laukmikeliai, Lumplėšiai, Pakalniškiai, Pleikiai, Pukiai, Putninai ir kiti. Ilgauduose gyveno Apeikiai, Beržentai, Bertulaičiai, Blyžės, Brauzdeilynai (ši pavardė buvo labai dažna), Bružiai, Buntinai, Eglynai, Geneikiai, Gliožeriai, Jagučiai, Jakužaičiai, Kalviai, Kliošiai, Kėkštai, Kojeliai, Mantvydai, Palavikai, Patrai, Peledžiai, Pleniai, Semturiai, Skudžiai, Smelteninkai, Žardininkai, Želviai, Šimkai, Šlažos, Toleikiai, Venskai, Vilkogaliai, Viršuliai ir kiti. Būta žymesnių kuršininkų papročių pėdsakų. Antai, ne viena netekėjusi Labrencaitė oficialiuose vokiškuose dokumentuose užrašyta Labrenz, bet kaimynai ją šaukdavo Labrencale.

1905 m. Gibišų kaimas (Gibbischen–Peter) valdė apie 272 ha žemės, kuri vertinta kaip vidutiniška. Buvo 19 gyvenamų sodybų su 24 šeiminiais butais. Gyveno 103 žmonės (iš jų 49 vyrai). Iš 102 kaimo evangelikų 91 kalbėjo lietuviškai. Vienintelis kaimo katalikas kalbėjęs gal lenkiškai. Priklausyta Kretingalės valsčiui, registracijos apylinkei, evangelikų liuteronų parapijai ir Klaipėdos katalikų parapijai.

Autorius: Martynas Purvinas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama