Minint M. K. Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų pristatyta „Misterija. Laiškai Devdorakėliui“

[intro_text content="2025 m. Lietuva mini vieno ryškiausių šalies kompozitorių, dailininkų ir kūrėjų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Šia proga kovo 24 d. Vilniaus rotušėje pristatyta sostinėje vykstančių renginių programa ir ypatinga premjera, jungianti M. K. Čiurlionio muzikos, dailės ir tekstų eskizus – „Misterija. Laiškai Devdorakėliui“."] Gimęs 1875-ųjų rugsėjo 22-ąją Varėnoje, vos per 36 gyvenimo metus M. K. Čiurlionis sukūrė savitą stilių ir apie 300 tapybos bei grafikos darbų. Maždaug keturiuose šimtuose muzikos kūrinių galime išgirsti jo kelią nuo romantinių įvaizdžių iki užuominų į novatoriškiausius to meto bandymus. Oficialioje šventinėje programoje, paskelbtoje UNESCO minima sukaktimi, – beveik 150 renginių ir iniciatyvų, kurias įgyvendina per 70 programos bendraautorių: meno renginiai, edukacijos, knygų leidyba, mokslo projektai, bendruomenių bei regionų iniciatyvos, visapusiškai atskleidžiančios M. K. Čiurlionio asmenybę, kūrybą ir jo gyvenimą. XX a. kultūrinio traukinio statytojas „Su komanda diskutavome, kas mums yra metai. Kartais tai trumpas laikotarpis, jis prabėga, ir sukasi naujas ciklas. Kalbant apie Čiurlionio gyvenimą, Vilniuje yra daugybė istorijų, kūrinių, įkvėptų kūrėjų, kurie šiandien Čiurlionį mini įvairiausiais pavidalais: skambina, kalba apie jo kūrinius ir piešinius, skaito laiškus“, – šventinį vakarą pradėjo Vilniaus miesto vicemerė SIMONA BILIŪNĖ. Renginio vedėjas M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas, pianistas ROKAS ZUBOVAS kalbėjo apie šių metų ypatingumą ir reikšmę Lietuvai. „Pati didžiausia, svarbiausia ir esminė Čiurlionio vizija buvo Lietuva. Jis savo kūrybą paaukojo tam, kad pasaulio kultūrinėje paletėje atsirastų lietuviškuoju vadinamas tembras, styga ir spalva“, – tvirtino jis. Pasak jo, M. K. Čiurlionis ypač prisidėjo formuojant lietuviškąją dailę – ne tik savo tapyba, bet ir organizacine iniciatyva: „Būdamas Vilniuje, Čiurlionis nepaprastai įsitraukė į dailės parodų organizavimą: pats atrinkdavo darbus, rašydavo straipsnius ir siųsdavo kvietimus, nes žinojo, kad kas nors turi uždegti kibirkštį, iš kurios vėliau kažkas išeis.“ Menininkas taip pat dalyvavo Jono Basanavičiaus vadovaujamoje mokslo draugijoje, kur rinko liaudies dainas. „Apie jas rašė žinodamas, kad norėdami nešti kultūrą novatoriškais ir naujais būdais turime pažinti savo šaknis ir istoriją, – kalbėjo R. Zubovas ir pridūrė: – Per aštuonis mėnesius būdamas Vilniuje jis sukūrė lietuviškąjį judėjimą ir kultūrinį traukinį XX amžiuje.“ [caption id="attachment_1248178" align="alignleft" width="2560"] M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas, pianistas Rokas Zubovas ir Vilniaus miesto vicemerė Simona Biliūnė. Kęstučio Pleitos nuotrauka[/caption] „Ant kalno turi stovėti rūmai“ M. K. Čiurlionis entuziastingai palaikė 1907-aisiais steigiamajame Mokslo draugijos susirinkime pareikštą idėją – kurti Tautos namus, kurie jungtų įvairių tautinių draugijų susirinkimus, chorų repeticijas, spektaklius, koncertus, lietuvių dailės parodas. Po kompozitoriaus ir dailininko mirties lietuvių bendruomenė įsigijo sklypą statybai Pamėnkalnyje, dabartinio Tauro kalno teritorijoje. Deja, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui sumanymas nebuvo įgyvendintas. Šių metų vasarį Vilniaus miesto taryba pritarė M. K. Čiurlionio iniciatyvai – ant Tauro kalno jau liejami nacionalinės koncertų salės – Tautos namų – pamatai. „Pradėjome kalbėti apie Tautos namus – tai tema, kuria Čiurlionis aktyviai diskutavo, buvo šios idėjos šalininkas. Neįtikėtina, kad po daugiau nei šimto metų esame taip arti šios idėjos, einame jos link. Nesurežisuota, bet labai laiku ir vietoje“, – džiaugėsi vicemerė S. Biliūnė. „Čiurlionis pasėjo grūdą – ant kalno turi stovėti rūmai. Mums nereikia mažo namelio, turime pastatyti rūmus, kuriuose būtų labai gera šviesa. Tai galėtų būti muzikos, vaidinimų, susibūrimų vieta. Kapsulė jau įkasta, pagrindai padėti – namai bus labai šviesūs“, – kalbėjo M. K. Čiurlionio provaikaitis R. Zubovas. Vakaro vedėjas pasidžiaugė ir vienu ryškiausių jubiliejinių metų akcentų – M. K. Čiurlionio vardo suteikimu tarptautiniam Vilniaus oro uostui. „Praėjo 150 metų, bet Čiurlionis vis dar tarsi gyvas ir vaikšto tarp mūsų – mus įkvepia, padeda patarimais, mintimis, kūryba. Vilnius visada buvo, yra ir bus šviesa, kuri sklinda Čiurlionio mintimis bei pavidalais. Labai džiaugiuosi, kad sklinda ne tik į Lietuvą, bet ir iš Čiurlionio vardo oro uosto. Kasdien kyla lėktuvai, kuriuose sėdi muzikantas, dailininkas, rašytojas ar tapytojas, skrendantys su misija pasauliui pristatyti Čiurlionio asmenybę“, – susirinkusiesiems Vilniaus rotušėje kalbėjo R. Zubovas. [caption id="attachment_1248182" align="alignleft" width="1400"] Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno koncepcija. ELTA nuotrauka[/caption] M. K. Čiurlionis buvo ir yra genijus Vakaro metu Vilniaus licėjaus mokytojas RIČARDAS JANKAUSKAS prisiminė poeto ir avangardinio meno kūrėjo Jono Meko žodžius: „Čiurlionis – tai Dievas. Jo negalima liesti. Niekas niekada neprilygs Čiurlioniui, todėl neverta net stengtis. Netapykite. Net nepradėkite tapyti.“ „Nors Mekas turėjo fliuksišką stiliuką, jis nejuokavo, nes tai – absoliuti tiesa, – šyptelėjo R. Jankauskas ir pridūrė akademiko Antano Andrijausko tezę: – Čiurlionis yra vienintelis, tikras, nekvestionuojamas mūsų tautos genijus.“ Jo žodžius mokytojas dar papildė: „Esu giliai įsitikinęs, kad Čiurlionis yra genijus, o genijus pagauti – labai sudėtinga.“ R. Jankauskas susirinkusiems vakaro svečiams priminė istorines M. K. Čiurlionio epochos aplinkybes: „Čiurlionis gimė, augo ir kūrė ypatingu mokslinio progreso laikotarpiu. Mokslas stūmė civilizaciją į priekį, o menas gelbėjo pasaulio dvasingumą, kuris nyko kartu su moksliniu progresu. Norėjome sukti į praktiškumo pusę, bet praradome esmę.“ „Giliausias savęs pažinimas yra už mūsų proto ribų, o Čiurlionio kūryba yra apie tai, ko mes negalime pamatyti – kažkas giliau“, – pridūrė jis. Vilniaus licėjaus mokytojas atkreipė dėmesį į platų meno genijaus interesų lauką ir įvairialypiškumą: „Tai ypatingas, nesveikai smalsus menininkas, kuris domėjosi absoliučiai viskuo: fizika, chemija, astronomija. Įdomu, kad mokslas jo visiškai netrikdė ir visi kvantiniai dalykai tik atskleidė pasaulio sudėtingumą ir platumą.“ „Čiurlionis buvo simbolistas. Nerasite kito menininko, kuris naudoja tiek daug ir tokią didelę priemonių įvairovę. Jo simboliai yra universalūs, patikrinti laiko, ateinantys iš Mesopotamijos, Šumero, Egipto laikų“, – kalbėjo R. Jankauskas. Jis išreiškė susirūpinimą dėl šiais laikais prarandamo simboliškumo: „Gyvename funkcijos laikais ir esame labai pragmatiški, apskaičiuojantys.“ Anot akademiko, M. K. Čiurlionio kūryba turi dvi pagrindines idėjas: Lietuvos tautinis atgimimas ir dieviškojo pasaulio suvokimas. „Kai kurie Čiurlionio paveikslai tapo ambicinga programa tiek lietuvių tautai, tiek valstybei. Čiurlionis kalbėjo taip, lyg sektų pasaką, bet tos jo pasakos buvo labai gilios“, – sakė jis. [caption id="attachment_1248167" align="alignleft" width="2560"] Ricardas Jankauskas Vilniaus licėjaus mokytojas Ričardas Jankauskas. Kęstučio Pleitos nuotrauka[/caption] Ar tiki, kad M. K. Čiurlioniui – 150? Į retorinį klausimą, ar tiki, kad M. K. Čiurlioniui – 150, R. Jankauskas atsakė: „Tikiu, nes Čiurlionis yra genialus.“ „Mūsų laikas yra labai skubantis, viską supaprastinantis, o Čiurlionis reikalauja gelmės, tylos, susikaupimo. Jis ne mūsų laikų žmogus – kur kas gilesnis ir prasmingesnis. Labai svarbu Čiurlionio nesupaprastinti, mums jį dar aiškintis ir aiškintis. Ir mes nuo jo tolstame“, – atkreipė dėmesį Vilniaus licėjaus mokytojas R. Jankauskas. Netrukus publika išgirdo pirmą kartą atliekamą kūrinį „Misterija. Laiškai Devdorakėliui“, kuriame susijungė M. K. Čiurlionio muzika ir simbolistiniai eilėraščiai proza. „Laiškus Devdorakėliui“ skaitė Vilniaus garbės pilietis, architektas ir vienas svarbiausių legendinio Roko maršo per Lietuvą veidų Algirdas Kaušpėdas, o naujas M. K. Čiurlionio muzikos interpretacijas atskleidė specialiai šiam vakarui suburtas muzikų Roko Zubovo (fortepijonas), Vytauto Labučio (saksofonai) ir Eugenijaus Kanevičiaus (kontrabosas, gitara) ansamblis. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]