Prof. L. Klimka: Užgavėnių smagumas – šventės paprastumas ir visuomeniškumas

[intro_text content="„Nuostabu, kad Užgavėnių šventės tradicija beveik nebuvo nutrūkusi, tik karo metai gal ją kiek pristabdė. Tas tradicijos tęstinumas yra neįkainojamas ir labai pakelia šventės vertę. Dabar ji, kaip ir viskas gyvenime, šiek tiek keičiasi, tačiau pagrindiniai šventės bruožai išlieka“, – taip etnologas, profesorius LIBERTAS KLIMKA kalba apie vieną populiariausių Lietuvoje švenčių – Užgavėnes."] Profesorius sako, kad šiai šventei nereikia ypatingai ruoštis, ji vyksta spontaniškai ir dažnai be jokio scenarijaus. [caption id="attachment_1214862" align="alignleft" width="2560"] Etnologas, profesorius Libertas Klimka. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka[/caption] Gerbiamasis profesoriau, Užgavėnes, kaip ir kitas mūsų tautos tradicijas, jūs tyrinėjate ne vieną dešimtmetį. Kur slypi jų populiarumas? Rodos, nereikia žmonių nei kviesti, nei agituoti dalyvauti Užgavėnių šventėje – jie tiesiog patys buriasi ir patys į ją skuba. Užgavėnių magija turbūt yra ta, kad šventėje gali dalyvauti visi. Čia nėra atskirties tarp šventės veikėjų ir visos bendruomenės. Viskas vyksta labai spontaniškai ir be scenarijaus. Visi žino, kaip reikia pagrindinius personažus pristatyti, kaip su jais žaisti, ko iš jų norėti. Tai labai natūrali šventė. Be to, lietuviams ji itin artima, nes tai yra agrarinė šventė, skirta paskatinti žemės derlumą ir vaisingumą. Jūs, be abejo, prisimenate, kaip Užgavėnės buvo švenčiamos prieš 20, 30 ir daugiau metų. O kaip jos švenčiamos šiais laikais, jeigu lygintume su praeitimi? Nuostabu, kad Užgavėnių šventės tradicija beveik nebuvo nutrūkusi, tik karo metai ją gal kiek pristabdė. Tas tradicijos tęstinumas yra neįkainojamas ir labai pakelia šventės vertę. Dabar ji, kaip ir viskas gyvenime, šiek tiek keičiasi, tačiau pagrindiniai šventės bruožai išlieka. [youtube embed=7XQ_-Mcozbc] Profesoriau, priminkite pagrindinius Užgavėnių momentus. Pavyzdžiui, ką simbolizuoja Užgavėnių kaukės? Kokia yra Lašininio ir Kanapinio kovos prasmė? Ką simbolizuoja Morės deginimas? Man, kaip etnologui, įdomiausia yra tai, kad tarp tų personažų mes įžvelgiame savo toteminius protėvius. Tai vadinamieji genčių pranokėjai – įvairūs žvėrys, turintys stiprių fizinių savybių. Manoma, kad jie darydavo įspūdį senovės bendruomenėms, todėl tuos žvėris žmonės išsirinkdavo savo globėjais. Pavyzdžiui, mešką, vilką. Šie simboliai vėliau buvo vaizduojami miestų herbuose, etnografinių regionų paveiksluose. Taip lokys ar meška tapo Žemaitijos įvaizdžiu, o Lietuva, savo sostine pasirinkusi Vilnių, kaip simbolį gavo geležinį vilką. Šiuos personažus mes ir šiandien matome Užgavėnių eisenose. O kuo garsus Lašininis ir Kanapinis? Kuo garsi ta jų kova, kokia jos prasmė? Lašininis su Kanapiniu kaunasi todėl, kad pavasaris turi įveikti žiemą: žiema atsibodo, pavasaris turi nugalėti. Kartu pavasaris atneša gavėnios laikotarpį, kurį reikės susikaupus išbūti, šiek tiek apriboti maistą ir kai kuriuos veiksmus. Šios dvikovos pradas turbūt yra kilęs iš to, kad gal kažkada meška kaudavosi su kokiu nors kitu personažu, kad ir vilku. Vėliau, keičiantis laikams, socialiniams sluoksniams, atsirado Lašininis su Kanapiniu. Kanapinis simbolizuoja pavasarį, bet alkaną pavasarį, o Lašininis yra mėsėda. Jie tarpusavyje kovoja, kas kurį įveiks. O ką simbolizuoja Morės deginimas? Ir kodėl kiekvienų Užgavėnių atributas ar atrakcija yra Morės deginimas? Tarp personažų, kurie dalyvauja eisenoje ir lanko kiekvieną sodybą, yra daug įvairių mitologinių personažų. Vienas iš jų – piktoji žiemos dvasia. Ji yra įprasminta, bent jau Žemaitijoje, kaip moteriška būtybė, vienoje rankoje laikanti kočėlą, kitoje – šluotą. Pati ji stovi ant rato ir vienos pavėžos. Ratas yra pavasario simbolis, pavėža – žiemos. Tokiu būdu ta dvasia keliaudama per kaimą sukasi ratais ir labai smarkiai švaistosi kočėlu bei šluota. Bet kur ji keliauja? Ji keliauja arba į laužą, arba į upelį, kuriame bus paskandinta, arba bus ant kalniuko pasodinta į roges ir paleista. Svarbu, kad žiemos dvasia būtų išstumta iš bendruomenės. [caption id="attachment_1240471" align="alignleft" width="1455"] Nežinomas fotografas, Darbėnų vidurinės mokyklos mokiniai švenčia Užgavėnes 1967 m. Kretingos muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1240477" align="alignleft" width="2048"] Alfonsas Beresnevičius, Užgavėnės Plungėje 1981 m. Žemaičių muziejaus „Alka“ eksponatas. Limis.lt nuotrauka[/caption] Profesoriau, kokios yra Užgavėnių valgių tradicijos, kodėl per jas būtinai reikia valgyti daug riebių blynų? Blynus dažniausiai siūlo šeimininkė, kuri nepasiruošė įdomesnių patiekalų pavaišinti persirengėlius. Taip ji gelbsti savo garbę. Kruopštesnė šeimininkė pirmiausia išvirdavo gražių, skanių ir minkštų spurgų. Ant stalo būtinai dar būdavo ir riebių patiekalų: šaltienos, šiupinio. Šie valgiai būdavo patiekiami ne šiaip, o tam, kad būsimas derlius būtų geras. Turbūt sutiksite, kad Užgavėnių tradicijos labai populiarios ir tarp jaunimo. Kuo senosios tradicijos žavi šiandienį jaunimą? Visiems – ir seniems, ir jauniems – Užgavėnių šventė yra smagi, nes joje daug veiksmo. Jaunimui čia galima išdykauti, juokauti – juk persirengęs visokius pokštus gali krėsti. Be to, per Užgavėnes būdavo važinėjamasi – kuo toliau nuvažiuosi, tuo aukštesni užaugs linai. O jeigu dar būdavo sniego ir važinėdamiesi rogėmis ties kokiu posūkiu žmonės iš jų išvirsdavo – puiku, vadinasi, padidės žemės derlumas. Todėl Užgavėnių šventė savo kūrybiškumu ir smagumu visiems yra labai patraukli. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]