Lietuvos kultūros tarybos projektų (ne)finansavimas: nepagrįsti sprendimai ar lėšų trūkumas?

[intro_text content="Nemažai Lietuvoje vykdomų kultūros projektų yra finansuojami Lietuvos kultūros tarybos (LKT). Tarybos strateginio finansavimo tikslas yra stiprinti kultūros srityje efektyviai veikiančias organizacijas, prisidedančias prie bendros šalies kultūros ir meno raidos ar teigiamo poveikio visuomenei kūrimo."]

Tačiau ne visų organizacijų teikiami projektai gali būti ir būna finansuojami dėl lėšų stokos. Dažnai nefinansuoti projektai nebūna įgyvendinami.

LKT sudarytos ekspertų grupės vertina projektus skirdamos balus. Vėliau tarybos nariai peržiūri balus, ekspertų rekomendacijas ir skiria finansavimą arba ne.

Anot LKT viešųjų ryšių koordinatorės KAROLINOS BAGDONĖS, 2025–2027 m. strateginio finansavimo programose Lietuvos kultūros taryba atrinko 14 kultūros organizacijų, 7 asociacijas ir skėtines organizacijas, 16 tarptautinių renginių. 2025 m. veikloms paskirstyta beveik 4,6 mln. eurų, ir tai sudaro maždaug penktadalį šiųmečio tarybos biudžeto, skirto finansavimui.

„Iš teikiamų ataskaitų jau dabar galima spręsti, kad tokia finansavimo priemonė pasiteisino, valstybės lėšos investuotos labai efektyviai, bet Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyrius netrukus pradės detalų tyrimą, ir tokiu atveju bus įmanoma išsamiau ir nuosekliau viską įvertinti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė K. Bagdonė.

[caption id="attachment_1231276" align="alignleft" width="2000"] Lietuvos kultūtos tarybos viešųjų ryšių koordinatorė Karolina Bagdonė. Lietuvos kultūros tarybos nuotrauka[/caption]

Festivalio-konkurso „Grįžulai 2025“ atvejis

Asociacija „Etnoerdvės“ pateikė penkis projektus 2025 m. finansavimo programai „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“. Vienas iš jų buvo įvertintas 79,80 balo ir gavo finansavimą, likę – ne. Tarp jų – ir Lietuvių dainuojamojo folkloro atlikėjų festivalis-konkursas „Grįžulai 2025“, kuris, anot asociacijos atstovių, turi didžiulę svarbą.

„Pats konkursas buvo rengtas jau penkis kartus, anksčiau buvo sėkmingai finansuojamas LKT. „Grįžulai“ stipriai keičia suvokimą apie tradicinio dainavimo mokymąsi ne tik Lietuvoje, bet ir tarp pasaulio lietuvių, programa vis tobulinama, sąmata (net ir atsižvelgiant į infliaciją bei kylančias kainas) neišauga ir pagrįsta iki smulkmenų.

Manome, kad ekspertams tiesiog nepavyksta įvertinti šio konkurso masto, jo daromo pokyčio dainuojamojo folkloro srityje, nors buvome pridėję etnomuzikologų rekomendacijas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakojo „Etnoerdvių“ atstovė, etnomuzikologė, pedagogė, kultūros vadybininkė GODA KOVALENKIENĖ.

„Turbūt atrodo neaktualu, kad konkursas akcentuoja būtent gilinimąsi į autentišką dainavimą, o ne folkloro interpretacijas ir šiuolaikiškumą. Be to, konkursas nėra skirtas masėms – mes orientuojamės į atlikėjus, jau susipažinusius su tradiciniu dainavimu, siekiame gilinti jų suvokimą, plėsti kompetencijas, kad vėliau savo įgūdžius jie galėtų skleisti (beje, tai jau kelerius metus sėkmingai ir daro) įvairiose srityse – ir etninės kultūros, ir renginių organizavimo laukuose, ir tarpdisciplininiuose projektuose. Tai investicija į folkloro atlikimo kokybę ir gilesnį jo supratimą visuomenėje“, – pridėjo „Etnoerdvių“ atstovė, etnomuzikologė, kultūros vadybininkė VERA VENCKŪNAITĖ.

[caption id="attachment_1231272" align="alignleft" width="1365"] „Etnoerdvių“ atstovės Goda Kovalenkienė ir Vera Venckūnaitė. Gretos Vaisėtaitės nuotrauka[/caption]

Kiekvienas projekto paraiškos teikėjas gali susipažinti su jo paraiškai skirtais balais ir ekspertų parengtu konsoliduotu komentaru, kuriame būna ir paaiškinimas dėl neskirto finansavimo bei įvertinimai.

„Mūsų atveju projekto paraiškos komentaras buvo parengtas labai netiksliai: komentare rašoma, kad trūksta priedų, o jie iš tikrųjų buvo pridėti; pasigendama informacijos, kuri buvo pateikta; kalbama apie nepagrįstą sąmatą, nors beveik kiekviena jos eilutė paremta bendradarbiavimo raštu, komerciniu pasiūlymu, o galiausiai net yra paaiškinta aiškinamajame sąmatos rašte“, – tikino V. Venckūnaitė.

Ar tikrai ekspertai tinkamai susipažino su paraiška?

Oficialiu raštu „Etnoerdvių“ atstovės kreipėsi į LKT ir gavo atsakymą, kad į konsoliduotą komentarą pateko klaidingi individualių ekspertų komentarai, tačiau, tarybos teigimu, jie neturėjo įtakos vertinimui balais.

„Vis dėlto akivaizdu, kad gavome gan žemus balus už tuos vertinimo kriterijus, kurie ir buvo neteisingai aptarti konsoliduotame komentare. Beje, pataisyto komentaro su teisingais komentarais taip ir negavome. Kyla klausimas, ar tikrai ekspertai tinkamai susipažino su paraiška, jei ją išnagrinėję vis tiek pateikė neteisingus komentarus ir žemus balus“, – su dienraščiu „Bernardinai.lt“ abejonėmis pasidalijo V. Venckūnaitė.

Šiemet labai daug etninės kultūros srities projektų buvo įvertinti aukštais balais, tačiau finansavimas šiai sričiai yra itin mažas, todėl net ir labai aukštais balais įvertinti projektai finansavimo negavo.

Anot G. Kovalenkienės, šiemet labai daug etninės kultūros srities projektų buvo įvertinti aukštais balais, tačiau finansavimas šiai sričiai yra itin mažas, todėl net ir labai aukštais balais įvertinti projektai finansavimo negavo – finansuotų projektų brūkšnys buvo nubrėžtas labai aukštai.

LKT viešųjų ryšių koordinatorė K. Bagdonė paaiškino, kad pagrindinis sutarimas dėl paraiškų reitingavimo vyksta ekspertų darbo grupės posėdyje, kuriame diskutuojama ne apie kiekvieno eksperto individualius komentarus, o apie pačius projektus, jų turinį, rezultatus, poveikį ir kitus svarbius aspektus.

„Kalbėdama apie ekspertinį vertinimą noriu akcentuoti, kaip viešai buvo išsakyta tiek tarybos pirmininkės Astos Pakarklytės, tiek administracijos direktorės Rūtos Stepanovaitės, – kad į konsoliduoto komentaro versiją įtraukti netinkami sakiniai iš vieno eksperto individualių pastabų neturėjo esminės įtakos bendrai ekspertų grupės rekomendacijai, kuri buvo pateikta tarybos nariams“, – atkreipė dėmesį K. Bagdonė.

[caption id="attachment_1231274" align="alignleft" width="1194"] Vytenio Budrio / LKT nuotrauka[/caption]

LKT sprendimu vienas iš „Etnoerdvių“ projektų buvo įvertintas 79,80 balo ir gavo 7300 eurų finansavimą. Likusieji, nors ir surinko aukštus įvertinimus – 74,60; 72,80; 73,60; 65,60, todėl galėjo pretenduoti į finansavimą, tačiau programai numatytos lėšų kvotos nepakako.

„Kad projektai patektų tarp finansuojamų, būtų reikėję surinkti bent 77,60 balo. Pereinamąjį balą surinkusioms paraiškoms ekspertai taupymo režimu siūlė skirti 640 tūkst. eurų finansavimą, o programoje buvo 350 tūkst. eurų. Šios programos kvotą reikėtų dvigubinti, bet tam reikia kultūros politikos sprendimų, kurie, tikimės, šiais metais bus palankūs“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ dėstė K. Bagdonė.

Folkloro kultūros svarbą supranta abi pusės

„Folkloras – nuostabus žanras, įdomus ir grynas, naudojamas ir kaip kitų žanrų elementas. Mes tampame įdomesni, kai pažįstame savo šaknis, mūsų kūryba įgauna unikalumo, jei joje suskamba etninė muzika. Folkloras leidžia išsaugoti savitumą, o kartu atveria galimybes pažinti kitokias kultūras, plėsti savo suvokimo ribas“, – pasakojo G. Kovalenkienė.

„Grįžulų“ konkursas – tai liaudies dainų konkursas, kuriuo siekiama atkreipti dalyvių dėmesį į etnografinių regionų tradicinio dainavimo stilistikų specifiką, iki smulkmenų nagrinėti autentišką atlikimą ir mokytis jį perprasti, pritaikyti sau. Per tuos metus vyksta parengiamieji seminarai, kuriuose dėsto profesionalūs etnomuzikologai, vokalo mokytojai, susipažįstama ne tik su tradicinio dainavimo specifika, bet ir jo kontekstais, problematika, mokomasi suvaldyti scenos baimę, pažinti ir plėsti savo balso galimybes. Siekiama, kad gerėtų liaudies dainų atlikimo kokybė, kad ir atlikėjai, ir klausytojai pamažu išmoktų atskirti mėgėjišką ir profesionalų tokių dainų atlikimą.

Esame visuomenė, smarkiai nutolusi nuo tradicijos ar net ir visai jos nepažįstanti, negirdime savo aplinkoje tarmės, tradicinių dainų ir muzikos, jau nekalbant apie pasikeitusį pasaulėvaizdį.

„Esame visuomenė, smarkiai nutolusi nuo tradicijos ar net ir visai jos nepažįstanti, negirdime savo aplinkoje tarmės, tradicinių dainų ir muzikos, jau nekalbant apie pasikeitusį pasaulėvaizdį“, – tikino V. Venckūnaitė.

LKT atstovės K. Bagdonės tvirtinimu, folkloro kultūros svarbą taryba supranta, ir tai byloja augantis etninės kultūros finansavimas. Tarybos analitikas Martynas Tininis savo analizėje nustatė: „Nuo 2014 m. etninės kultūros srities projektams ir stipendijoms skirtos tarybos lėšos išaugo net 137 proc., nuo 0,531 mln. eurų iki 1,257 mln. eurų (2022 m.). Didėjo ne tik etninės kultūros finansavimas, bet ir reikšmė visame tarybos biudžete – jai skiriama dalis per tą patį laikotarpį išaugo nuo 3,5 iki 5,6 proc.

Pirmasis postūmis pokyčiui buvo 2018–2019 m. Etninės kultūros globos tarybos siūlymai Lietuvos kultūros tarybai. Atsižvelgus į juos buvo sukurta atskira etninės kultūros programa, į kurią nuo 2020 m. paraiškas gali teikti tik trijuose didžiuosiuose miestuose registruotos organizacijos.

Antrasis – 2019 m. pradėjusi veikti „Tolygios kultūrinės raidos“ programa. Joje lėšos tenka likusių 57 regioninių savivaldybių organizacijoms. Jas paskirsto Regioninės kultūros tarybos, kuriose darbuojasi savivaldybių deleguoti atstovai. Pastarųjų sudėtyje maždaug dešimtadalis pirmosios kadencijos narių buvo ir Etninės kultūros globos tarybos nariai.“

Visa tai, LKT atstovės teigimu, leido 2018–2022 m. etninės kultūros finansavimą išauginti 38 proc., iki 1,257 mln. eurų.

[caption id="attachment_1231273" align="alignleft" width="1365"] „Etnoerdvių“ atstovės Goda Kovalenkienė ir Vera Venckūnaitė. Gretos Vaisėtaitės nuotrauka[/caption]

„Grįžulų 2025“ likimas

„Tokie renginiai kaip konkursas „Grįžulai“ gali egzistuoti tik gaudami projektinį finansavimą. Mūsų asociacija negauna jokių kitų lėšų, administracinį darbą (projektų paraiškas, komunikaciją, finansinę apskaitą, ataskaitas) tvarkome dviese, gaudamos minimalius honorarus, turime samdyti visus paslaugų teikėjus. Europinio bendradarbiavimo fondai mums netinka, nes tai yra būtent į lietuviškų tradicijų tęsėjus orientuotas renginys. Todėl neturėdamos finansavimo konkurso surengti negalime jau antrus metus iš eilės“, – paaiškino „Etnoerdvių“ atstovės.

Anksčiau LKT skelbdavo du etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo finansavimo konkursų kvietimus, todėl, anot atstovių, jos vis dar tikėjosi, kad nepavykus gauti finansavimo pirmajame etape dar spės įšokti į traukinį ir, kiek pakoregavusios datas, surengs „Grįžulus“ metų pabaigoje.

„Deja, 2025-aisiais antrasis finansavimo etapas šiai sričiai nebus rengiamas, visos lėšos išdalintos pirmajame etape. Ši informacija atskirai nebuvo niekur pateikta, todėl tai dar vienas šokas mums. Dabar jau praktiškai nematome jokių šansų surengti konkursą 2025-aisiais“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ nuogąstavo G. Kovalenkienė.

Tokiam „Etnoerdvių“ projektui alternatyvų nėra. Į tai atkreipia dėmesį ir asociacijos atstovės. „Nors Lietuvoje jau matome nemažai naujų į liaudies dainas orientuotų konkursų, o ir tradicinių renginių nestinga, „Grįžulai“ čia užima išskirtinę vietą būtent dėl savo požiūrio į kruopštų tradicijos nagrinėjimą“, – tikino V. Venckūnaitė.

Asociacijos atstovės pastebi ir tai, kad „Grįžuluose“ liaudies daina vertinama labiau kaip meno kūrinys, kuris turi savo atlikimo specifiką, manierą, kuriam perprasti gali neužtekti net kelerių ar keliolikos metų.

„Esame įsitikinusios, kad jau nuo pirmojo konkurso, įvykusio 2018-aisiais, „Grįžulai“ smarkiai prisideda prie suvokimo, jog tradicinis dainavimas turi būti studijuojamas nuodugniai, o folkloro atlikėjai turi tobulinti savo įgūdžius ir scenoje reprezentuoti autentišką tradiciją“, – sakė G. Kovalenkienė.

Ne pirmas pasipiktinimas LKT

Prieš beveik metus trumpametražių filmų agentūros „Lithuania Shorts“ įkūrėja ir vadovė RIMANTĖ DAUGĖLAITĖ savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino informacija, kad nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ specialųjį kino kultūros apdovanojimą pelniusi organizacija „Lithuania Shorts“ negavo LKT finansavimo, nors ekspertų grupė rekomendavo projektą finansuoti, tačiau tarybos nariai nusprendė kitaip.

„Remiantis konsoliduotu LKT narių komentaru, nors ekspertai rekomendavo finansuoti, tarybos nariai nusprendė pakeisti ekspertų sprendimą taikant organizacijų įvairovės, balanso ir lygiateisiškumo principą, ir galima daryti prielaidas, kad posėdžio metu diskutuojant apie kandidatus į finansavimą įvedė „kvotas“ skirtingų meno sričių organizacijoms. Tačiau toks komentare minimas skirtingose meno srityse veikiančių organizacijų įvairovės, balanso ir lygiateisiškumo principas nebuvo nustatytas nei konkurso taisyklėse, nei LKT gairėse. Apie tokį kriterijų, be kita ko, nebuvo komunikuojama nei LKT strateginio finansavimo konkurso komunikacijoje potencialiems pareiškėjams, nei kitose LKT komunikacinėse priemonėse“, – teigė R. Daugėlaitė.

[caption id="attachment_1231277" align="alignleft" width="2048"] „Lithuania Shorts“ įkūrėja ir vadovė Rimantė Daugėlaitė. Marijos Mireckaitės nuotrauka[/caption]

Pagal LKT gaires, tarybos narių susirinkimas turi teisę keisti ekspertų sprendimus, jeigu yra išpildyta nors viena iš penkių sąlygų. Šiuo atveju tai buvo „kitais išimtiniais objektyviai pagrįstais atvejais“ nefinansuojamas projektas.

„LKT gairės neapibrėžia, kokie galimi objektyviai pagrįsti atvejai, kuriuos taikant LKT narių susirinkimas turi teisę nepritarti, keisti LKT ekspertų sprendimus. Todėl čia egzistuoja per daug erdvės interpretacijoms. Taip pat dėl pastaruoju metu dažnai matomos tendencijos LKT narių susirinkimui keisti ekspertų sprendimus kyla klausimas, ar LKT nariai pasitiki ekspertais ir jų kompetencija ir ar reikalingas ekspertų vertinimas, jei vis tiek sprendimą priima LKT narių susirinkimas“, – svarstė R. Daugėlaitė.

LKT sprendimas nepritarti ekspertams buvo priimtas laikantis įvairovės, balanso ir lygiateisiškumo principo.

Pasak R. Daugėlaitės, toks LKT narių susirinkimo sprendimas turės labai skaudžius padarinius visam Lietuvos audiovizualinės kultūros laukui. „Šiuo metu planuojama sustabdyti keletą tęstinių projektų, kuriems nėra finansavimo alternatyvų Lietuvoje (pavyzdžiui, Baltijos šalių trumpametražių filmų scenarijų vystymo rezidenciją „Baltic Shorts Residency“), taip pat teks pergalvoti tvarų darbuotojų išlaikymo mechanizmą“, – sakė „Lithuania Shorts“ įkūrėja.

R. Daugėlaitės teigimu, nuo 2019 m. šios programos finansavimą gavusi „Lithuanian Shorts“ būtent dėl jo sukūrė naujas pastovias darbo vietas, o tai leido pasiekti stulbinančius veiklos rezultatus.

„Žinoma, priklausyti nuo vieno vienintelio finansavimo šaltinio yra ydinga, bet turint stabilų finansavimą tada jau galima ir kofinansavimo ieškoti, ir tai būtina daryti. Tačiau gal vertėtų pergalvoti būtent šios programos finansavimo dalybų schemą ir finansavus organizacijos plėtrą 6 metus iš eilės ne staiga nutraukti jos finansavimą sulig diena, bet palengva mažinti finansavimo dydį, kas reikštų, nori ar nenori, aktyvesnę kofinansavimo paiešką. Žinoma, kiekvienas konkursas yra konkursas, kažkas laimi, kažkas ne. Tačiau mes būtume ramesni, jei sprendimas būtų priimtas pagrįstai ir remiantis tais principais, kurie yra aiškiai ir oficialiai komunikuojami“, – savo „Facebooko“ paskyroje rašė ji.

Kultūros organizacijų strateginio finansavimo alternatyvos Lietuvoje nėra. Lietuvos kino centras kitos tokios programos neadministruoja. Todėl mūsų situacija parodė, kad projekto kokybė nebūtinai nulemia jo finansavimo sėkmę.

„Lithuania Shorts“ yra nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą pelniusi vienintelė Lietuvoje trumpametražio kino kultūrą puoselėjanti organizacija.

„Kultūros organizacijų strateginio finansavimo alternatyvos Lietuvoje nėra. Lietuvos kino centras kitos tokios programos neadministruoja. Todėl mūsų situacija parodė, kad projekto kokybė nebūtinai nulemia jo finansavimo sėkmę“, – tikino R. Daugėlaitė.

„Gaila, kad palaikymas atkeliauja konkrečiomis aplinkybėmis“

LKT atstovė K. Bagdonė dienraščiui „Bernardinai.lt“ paaiškino, kad „kitais išimtiniais objektyviai pagrįstais atvejais“ nefinansuojamų projektų principas pasitelkiamas tik tada, kai tarybos narių susirinkimas siekia kuo efektyvesnio valstybės biudžeto lėšų paskirstymo, įvairovės ir balanso organizacijų ar individualių kūrybinių idėjų atžvilgiu, sudarydamas sąlygas į finansuojamų paraiškų sąrašą įtraukti kuo daugiau skirtingų pareiškėjų sumanymų. Kitaip tariant, tokios intervencijos įvyksta tada, kai tarybos nariai įžvelgia akivaizdžią šių principų stoką.

„Lietuvos kultūros taryba nuolat tobulina ekspertinį vertinimą, griežtindama nešališkumo principus, rengdama vidinius seminarus, aktyvindama komunikaciją, tačiau taryba negali užtikrinti individualaus eksperto absoliutaus nešališkumo jo skonio, vertybių, įsitikinimų ar patirčių atžvilgiu. Dėl šios priežasties siekiame, kad ekspertų darbo grupės būtų sudarytos įvairovės ir balanso principu, kad skirtingų vertinimų ir aktyvių diskusijų kontekste išryškėtų geriausi sumanymai“, – dėstė K. Bagdonė.

„Seminare apie 2025 m. finansavimą tarybos ekspertas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras Saulius Vasiliauskas yra minėjęs: „individualaus eksperto subjektyvumas per ekspertų grupės diskusijas konvertuojamas į objektyvumą, nes jose skirtingos nuomonės derinamos ir vertinamos siekiant kompromiso“. Tad belieka tik šiai minčiai pritarti“, – pridėjo LKT viešųjų ryšių koordinatorė.

Tiek „Etnoerdvių“ atstovės, tiek „Lithuania Shorts“ įkūrėja, pasidalinusios savo patirtimi socialiniuose tinkluose, sulaukė gausaus kolegų ir bendraminčių palaikymo.

„Tikrai džiaugiamės dideliu palaikymu, jaučiame susidomėjimą mūsų veiklomis. Tik gaila, kad palaikymas ir susidomėjimas atkeliauja konkrečiomis aplinkybėmis“, – sakė „Etnoerdvių“ atstovės.

Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama