MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Kultūros projektai žiniasklaidoje • 2025.07.14 09:54

Kultūros sostinės Druskininkų atidarymo režisierius A. Kamantauskas: nėjau lengvu keliu, norėjau, kad renginį kurtų Čiurlionio paliesti

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

Kultūros sostinės Druskininkų atidarymo režisierius A. Kamantauskas: nėjau lengvu keliu, norėjau, kad renginį kurtų Čiurlionio paliesti
Your browser does not support the audio element.

iandien, sausio 11-ąją, Druskininkai tampa Lietuvos kultūros sostine. Kultūros sostinės metai sutampa su kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osiomis gimimo metinėmis, o šio kūrėjo vardas suteikia miestui išskirtinumą formuojant savo įvaizdį ir skatinant kultūrinį turizmą.

Išskirtinio atidarymo renginio režisierius AURIMAS KAMANTAUSKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina: „Norėjau, kad visą programą atliktų lietuviai, kurie daugiau ar mažiau žino, kas yra Čiurlionis, daugiau ar mažiau supranta, kas yra Čiurlionis ir jo kūryba. Labai noriu, kad būtent lietuviai ir neštų tą žinutę – ką reiškia būti Čiurlionio paliestiems.“

Jūsų kuriamas ir režisuojamas spektaklis „Didysis Čiurlys“ atidaro Druskininkų, kaip kultūros sostinės, metus. Kokia yra pagrindinė idėja, kurią norite perteikti šiuo spektakliu?

Mano pagrindinė idėja – parodyti, kaip užaugo Druskininkų miestas ir kokie žmonės – kuriantys žmonės – jame gyvena. Kadangi Druskininkai yra Mikalojaus Konstantino Čiurlionio lopšys, kūrybos lopšys, tai stengiuosi atkreipti dėmesį į tam tikrus simbolius, kurie padarė didelę įtaką Čiurlionio kūrybai: muzikai, tapybai, fotografijai.

Šiuo teatralizuotu reginiu noriu pakviesti žmones atrasti Druskininkus ištisus metus, kultūros metus, taip pat pažinti čia kuriančius žmones, gyvenančias ir kuriančias bendruomenes.

Visus tuos žmones vadinu Čiurlionio paliestais. Ką reiškia būti Čiurlionio paliestiems? Tai ir yra mano tikslas – pakviesti visus Lietuvos žmones bei svečius atvykti į Druskininkus, susipažinti su Čiurlionio paliestais ir patiems tapti Čiurlionio paliestiems.

Intriguojamai skamba teiginys, kad renginiuose dalyvaus visi Čiurlionio paliesti kūrėjai, kaip jūs sakote, kurie stebins novatoriška kūryba ir simbioze tarp kartų. O kaip Čiurlionis asmeniškai paliečia jūsų kūrybą?

Mane įkvepia tiek jo muzika, tiek kiti darbai, kupini simbolių. Baigęs dramos teatro režisūros ir renginių režisūros studijas, kiekviename renginyje stengiuosi į siužetą įjungti tam tikrą simbolį, kuris padėtų sustiprinti žinutę, kad kiekvienas dalyvis galėtų ją parsinešti, papasakoti apie tai savo namiškiams, kaimynams, draugams, bendradarbiams.

Žaidimas simboliais padeda labiau įtraukti žiūrovus, lengvesne, aiškesne forma tą žinutę perteikti, kad ji būtų labiau matoma ir įsimenama. Visumos sujungimas į vieną ar kelis simbolius padeda žaisti tiek vizualika, renginio scenografija, tiek dekoro programos elementais. Simbolių kalbą lengva suprasti tiek mažam, tiek suaugusiajam, todėl aš daug kūrybos dalykų sėmiausi iš paties Čiurlionio ir stengiuosi tai pritaikyti savo kasdieniame darbe.

Kalbant apie kūrybinę mankštą – atkreipčiau dėmesį į visiems populiarų stalo žaidimą „Dixit“, kuris paremtas simbolių paieška ir prasme. Man tos „Dixit“ kortos labai asocijuojasi su Čiurlionio paveikslais. Taigi aš matau daug viso to sąsajų ir pabandysiu jas perteikti šiame atidarymo renginyje.

Aurimas Kamantauskas
Režisierius Aurimas Kamantauskas. Ryčio Šeškaičio nuotrauka

Gerbiamas Aurimai, į jūsų gausią komandą pakviestas pasaulyje žinomas prancūzų choreografas Sadeckas Berrabah, kuriantis pasirodymus pasaulinėms žvaigždėms. Kaip pavyko įkalbėti tokią žvaigždę atvykti į Druskininkus? Ar lėmė Čiurlionio vardo, Druskininkų kurorto, jūsų kaip kūrėjo žinomumas?

Aš esu pelnęs pirmąjį Europos renginių organizatorių aukso apdovanojimą, po jo ir pasaulio renginių organizatorių apdovanojimą už geriausius darbus. Gavau daug kvietimų į tarptautinius renginius: skaityti pranešimus, dalintis savo kūrybine patirtimi, pasakoti apie WOW efekto sindromą ir t. t. Taip pat gavau kvietimą tapti tarptautinės asociacijos „27Names“ nariu. Kiekviena šalis čia turi po vieną atstovą, ir mes toje didelėje šeimoje, bendruomenėje turime ketvirtinius vadovų susitikimus, talentų stovyklas.

Kultūros sostinės Druskininkų atidarymo renginiui ieškojau būtent tokio mega simbolisto, koks yra Čiurlionis, ieškojau tokio choreografo, kuris kurtų simbolių choreografiją ir sustiprintų mano režisūrinį sprendimą.

Šis buvimas kartu atveria daug naujų pažinčių, ryšių. Taip atvykau ir į Paryžiaus olimpines žaidynes. Ten pamačiau Sadecko kurtą choreografiją, ir ji man padarė didelį įspūdį. Kultūros sostinės Druskininkų atidarymo renginiui ieškojau būtent tokio mega simbolisto, koks yra Čiurlionis, ieškojau tokio choreografo, kuris kurtų simbolių choreografiją ir sustiprintų mano režisūrinį sprendimą.

Tiesiog per atsitiktinumą didysis Čiurlionis ir mano pamatyta Sadecko choreografija tapo tuo, ko ieškojau. Beliko rasti pažinčių tiltą ir juo nueiti – pakviečiau Sadecką, ir mudu iš karto radom bendrą kalbą. Jį sužavėjo mano idėja, Čiurlionio muzika, ir jis pasakė: „Įdomu, aš nesu buvęs Lietuvoje, nieko apie Lietuvą nežinau, labai noriu atvažiuoti ir padaryti šitą darbą kartu.“

Tai choreografui bus didelė ir maloni premjera Lietuvoje. Druskininkai – dėkinga vieta tokiems masiniams renginiams. O kokioje erdvėje vyks spektaklis „Didysis Čiurlys“?

Labai norėjau kitos erdvės, tačiau, atsižvelgiant į tam tikrus niuansus, subtilybes, kartu su druskininkiečiais nutarėme šį renginį organizuoti centrinėje miesto Pramogų aikštėje, kurioje vyksta eglučių įžiebimas ir kiti renginiai, kur yra stacionari atvira scena. Mes ją penkis kartus padidinsime ir išnaudosime miesto infrastruktūrą, įjungdami ją į renginio programą.

Aurimas Kamantauskas, Sadeckas Berrabah
Režisierius Aurimas Kamantauskas ir choreografas Sadeckas Berrabah. Asmeninio archyvo nuotrauka

O kokie buvo didžiausi iššūkiai kuriant tokį ambicingą projektą?

Buvo galima nueiti lengviausiu keliu – kad prancūzų choreografas visą choreografiją pastatytų su prancūzų atlikėjais, atsivežtų visą trupę ir tiesiog parodytų savo spektaklį. Tačiau man toks kelias nebuvo įdomus, jis neatliepė mano koncepcijos, noro, tikslų.

Norėjau, kad visą renginį kurtų Čiurlionio paliesti. Scenografiją kuria druskininkietis Nauris, muziką (turiu omeny elektroninę, Čiurlionio simfonijos versiją) – Liudas Lazauskas, jis taip pat yra iš Druskininkų. Tarp kūrėjų – aktorių Justo Tertelio ir jo sūnaus Pranciškaus duetas. Jie taip pat druskininkiečiai, jiems renginyje patikėtas labai svarbus vaidmuo: Čiurlionio pasakų, laiškų Sofijai įgarsinimas, paties Čiurlionio kūdikystėje, vaikystėje vaidyba.

Norėjau, kad visą programą atliktų lietuviai, kurie daugiau ar mažiau žino, kas yra Čiurlionis, daugiau ar mažiau supranta, kas yra Čiurlionis ir jo kūryba. Labai noriu, kad būtent lietuviai ir neštų tą žinutę – ką reiškia būti Čiurlionio paliestiems.

Didžiausias iššūkis buvo surinkti šokėjų kolektyvą, tai yra žmones, kurie per savaitę išmoktų Sadecko Berrabah choreografiją. Jo žanras yra murmuration – tai toks šokio stilius, kai visi judesiai ir figūros atliekami rankomis. Kai kam gali pasirodyti, kad tai labai paprasta, lengva, tačiau pirmosios repeticijos atskleidė, kad čia yra ką veikti net ir profesionaliems šokėjams.

Didžiausias iššūkis buvo suburti šiam vienkartiniam pasirodymui kolektyvą šokėjų, kurie kasdien galėtų skirti 5–6 valandas kruopščioms repeticijoms ir suformuoti tokią masinę sceną.

Dar vienas svarbus elementas ir simbolis – Čiurlionio kūryboje daug kur sutinkame sklandantį paukštį, o visi murmuration principu sukurti judesiai yra paremti nuskrendančio paukščių būrio metafora: rankų judesiai atkartoja skrendančius paukščius.

Sadeckas visą choreografiją ir murmuration žanrą sukūrė būtent stebėdamas paukščius. Taigi didžiausias iššūkis buvo suburti šiam vienkartiniam pasirodymui kolektyvą šokėjų, kurie kasdien galėtų skirti 5–6 valandas kruopščioms repeticijoms ir suformuoti tokią masinę sceną. Ir pagrindinis tikslas yra rankomis užrašyti žodį „Druskininkai“.

Prasidėjus repeticijoms, kai kam tai buvo neįkandama, kažkam pasirodė per sunku, o reikėjo suburti reikiamą galutinį šokėjų kolektyvą. Tai buvo turbūt pagrindinis iššūkis. Antras – tai nenuspėjami lietuviški orai. Renginys vyks po atviru dangum, mieste, labai didelėje, atviroje scenoje, ir nežinia, kokius orus prasidėjusi žiema mums padovanos šeštadienį. Tiems visiems siurprizams mes taip pat ruošiamės, galvojame, pergalvojame, taip kad iššūkių kupina visa savaitė.

Visa tai pamatysime. Ir toji logistinė žinutė – kur, kada Druskininkuose vyks renginys „Didysis Čiurlys“?

Šeštadienį mes pradėsime lygiai 19 val. 30 min. Renginys truks valandą, jį tiesiogiai transliuos LRT televizija. Visi susirinkusieji į renginį po transliacijos – TV žiūrovai to nepamatys – gaus unikalią prancūzų choreografo Sadecko Berrabah dovaną.

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-07-21

Per miesto gimtadienį - išskirtinė padėka kultūros ir meno kūrėjams

Per miesto gimtadienį - išskirtinė padėka kultūros ir meno kūrėjams
2025-07-21

(Ne)paveldas: „Žaliakalnio“ gimnaziją nugriauti?

(Ne)paveldas: „Žaliakalnio“ gimnaziją nugriauti?
2025-07-21

Rekomenduoju meną: Arvydo Vaitkaus TOP5

Rekomenduoju meną: Arvydo Vaitkaus TOP5
2025-07-18

Janydžių galerijai – vieneri

Janydžių galerijai – vieneri
2025-07-17

(Ne)paveldas: kas bus, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išsikels?

(Ne)paveldas: kas bus, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išsikels?
Dalintis straipsniu
Kultūros sostinės Druskininkų atidarymo režisierius A. Kamantauskas: nėjau lengvu keliu, norėjau, kad renginį kurtų Čiurlionio paliesti