Dirbtinis intelektas mokyklose: galimybė ar iššūkis?

Dirbtinis intelektas (DI), sukėlęs tikrą revoliuciją technologijų, verslo ir kasdienio gyvenimo srityse, šiandien vertinamas prieštaringai. Vieni teigia, kad norint neatsilikti nuo technologinės pažangos ir šiuolaikinių tendencijų, DI naudoti būtina. Kiti, priešingai, baiminasi, kad pernelyg dažnas jo naudojimas gali mažinti žmogaus savarankiškumą, smalsumą ir kritinį mąstymą.

Ši nuomonių priešprieša dar labiau išryškėja kalbant apie dirbtinio intelekto naudojimą mokyklose. Skeptikai mano, kad DI mokyklose turėtų būti griežtai ribojamas ar net draudžiamas, siekiant apsaugoti mokinių gebėjimą mąstyti savarankiškai, skatinant akademinį sąžiningumą. Švietimo bendruomenė mąsto, kad dirbtinio intelekto ignoravimas ir neigimas akademinėje aplinkoje ydingas, nes DI gali būti naudingas mokymosi procese, jei naudojamas atsakingai ir apgalvotai. Tinkamai taikomas, jis gali skatinti mokinių smalsumą, kūrybiškumą, padėti geriau suprasti mokomąją medžiagą ir kurti sąlygas individualizuotam mokymuisi.

Todėl šiandien svarbiau ne klausimas, ar dirbtinį intelektą naudoti mokyklose, bet kaip tai daryti atsakingai ir prasmingai.

Nors dirbtinis intelektas vis aktyviau naudojamas mokyklose, mokytojo jis niekada nepakeis. „Mokytojas ne tik perteikia žinias, bet ir kuria ryšį, emociją, įkvepia mokytis – to technologijos pakeisti negali“, – mano A. Raškauskas. / Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos ir vaizdo siužetas.

Dirbtinis intelektas – šiandienos realybė, ne ateities klausimas

DI nėra ateities mokyklų klausimas. Mokiniai jau šiandien jį naudoja ieškodami paaiškinimų, idėjų ar pagalbos atlikdami užduotis, o mokytojai – ruošdamiesi pamokoms, kurdami užduotis ar vertindami darbus. Tai leidžia taupyti laiką, lengviau pritaikyti mokymą skirtingiems mokinių gebėjimams, skatina didesnį įsitraukimą į mokymosi procesą.

Vis dėlto kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir iššūkių. Dirbtinio intelekto pateikiama informacija ne visada yra tiksli, todėl ją būtina vertinti kritiškai. Taip pat kyla rizika, kad mokiniai gali vengti savarankiško mąstymo, vis dažniau namų darbų užduotis patikėti dirbtiniam intelektui. Tokiu atveju mokymasis tampa paviršutiniškas, ilgainiui gali silpninti gebėjimą mokytis, analizuoti, spręsti problemas ir savarankiškai ieškoti sprendimų. Be to, atsiranda nesąžiningumo momentas, kai atliekant užduotis su DI, šios tampa ne mokinio pastangų ir supratimo rezultatas, o tik nukopijuotas tekstas.

Ne drausti, o išmintingai naudoti

Dėl to DI skeptikai sako, kad dirbtinis intelektas mokyklose turėtų būti draudžiamas. Tačiau manoma, kad technologijos vengimas ir ignoravimas gali sukelti priešingą efektą – mokiniai vis tiek naudosis DI, tik tai darys slapta, neturėdami aiškių taisyklių ir supratimo, kaip jį naudoti atsakingai. Be to, mokyklos rizikuotų atsilikti nuo realaus pasaulio, kuriame DI jau tampa kasdieniu įrankiu. Todėl švietimo bendruomenė mano, kad svarbiau ne drausti DI, o mokyti vaikus kaip jį naudoti prasmingai, saugiai ir atsakingai.

Tokią kryptį palaiko ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, parengusi DI naudojimo gaires, pabrėžiančias, kad dirbtinis intelektas neturėtų būti draudžiamas, tačiau jo naudojimas turi būti aiškiai apibrėžtas. Jose rekomenduojama, kad kiekviena mokykla nusistatytų leidžiamų DI priemonių sąrašą, užtikrintų duomenų saugumą ir aiškiai susitartų, kaip DI naudojamas mokymosi procese. Taip pat akcentuojama, kad galutinius sprendimus visada priimtų mokytojas – jis turėtų spręsti, kada DI yra naudinga priemonė, o kada svarbiau mokiniui dirbti savarankiškai.

Mokytojo jokia technologija nepakeis

Diskutuojant, kad DI pakeis darbo rinką, kai kurios profesijos ateityje išnyks, manoma, kad mokytojo DI tikrai nepakeis, nes pedagogo vaidmuo mokymo ir mokymosi procese ypač svarbus. Svarstoma, kad dirbtinis intelektas gali būti vertingas pagalbininkas, tačiau jis nepakeis mokytojo, kuris padeda suprasti, motyvuoja, ugdo kritinį mąstymą ir dažnai tampa net autoritetu vaikams. Be to, mokytojas geba atsižvelgti į kiekvieno mokinio emocinę būseną, poreikius ir individualią situaciją – to technologijos kol kas negali.

Vengiant DI įrankių mokyklose, gali atsirasti atskirtis tarp to, ko mokomasi, ir to, kas vyksta realiame gyvenime, todėl užuot draudus, reikia mokyti kaip juo atsakingai naudotis. Ričardo

Atsižvelgiant į tai, DI mokyklose nereikėtų vertinti vien neigiamai. Nors atsakingas požiūris jį naudojant yra būtinas, ši technologija atveria daug naujų galimybių mokymuisi. Užuot draudus, svarbiau išmokti ją naudoti protingai – ne kaip žmogaus mąstymo pakaitalą, o kaip asistentą, kuris bet kada prireikus gali padėti geriau suprasti temą, paaiškinti sudėtingus dalykus ar pasiūlyti idėjų.

Apie tai, kaip dirbtinis intelektas pritaikomas mokyklose, vaizdo siužete dalijasi Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos informacinių technologijų mokytojas Almantas Raškauskas.

https://youtu.be/ezkQ-HDc51M

Dirbtinis intelektas mokyklose atveria naujas galimybes mokymuisi, tačiau kartu kelia ir iššūkių. Nors jis gali būti naudingas įrankis, svarbu suprasti, kad jis nepakeis mokytojo, o tik papildys mokymosi procesą.