„Migrantas“ Mažeikiuose: pirmoji pažintis

„Migrantas“ Mažeikiuose: pirmoji pažintis. Patyriminės ekskursijos pradžia – Mažeikių geležinkelio stotyje, kur dalyviai išsirenka jiems labiausiai patinkančius lagaminus. Autorės nuotr. Pavasarį mažeikiškiai ir miesto svečiai, norintys geriau pažinti miesto praeitį, jį stačiusius, griovusius, atstačiusius žmones, turės galimybę dalyvauti patyriminėje ekskursijoje „Migrantas“. Sekmadienį nepabūgusių vėsaus rudeniško oro mažeikiškių būrys dalyvavo pirmojoje – bandomojoje ekskursijoje. Klaipėdoje sulaukė didžiulio susidomėjimo Patyriminė ekskursija „Migrantas“ pagal švedų „Kelionės laiku metodą“ prieš 5 metus buvo sukurta Klaipėdos universitete ir sulaukė didelio susidomėjimo. Ekskursijos koncepcijos autorė, Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja, archeologė dr. Raimonda Nabažaitė skaičiuoja, kad uostamiestyje šioje ekskursijoje dalyvavo per 5 tūkst. žmonių. Mažeikiai yra pirmasis šalies miestas, perėmęs projektą iš Klaipėdos.  Mūsų miestui pritaikytą, į jo istoriją įsijausti ir ją pažinti galimybę suteikiančią ekskursiją kūrė 6 žmonių komanda: projekto vadovė R. Nabažaitė, Mažeikių muziejaus istorikas Vytautas Ramanauskas, režisierė Airida Lementauskienė, garso dizaineris Marijonas Breitmozeris, projekto Mažeikiuose iniciatorius Vaidas Andrijaitis ir koordinatorė Gabija Vaičiurgė. Prisidėjo ir būrys savanorių, neatlygintinai sutikusių dalyvauti įrašant pasakojimus apie senuosius mažeikiškius. Galimybė pasijausti lyg istoriniame filme Ekskursija sukurta kaip tam tikra edukacinė patirtis, kurioje dalyviai gali įsijausti į migrantų gyvenimo situacijas. Prie senojo Mažeikių banko ekskursijos dalyviai iškėlė trispalvę juostelę ir pajuto gyvą vienybės, susitelkimo jausmą. Autorės nuotr. Ji vyksta taip: iš pradžių dalyviai išsirenka jiems labiausiai patinkančius senus lagaminus. Ant jų – kortelės, kuriose trumpai apibūdinamos 22 istorinių asmenybių, gyvenusių ir dirbusių Mažeikiuose, istorijos bei nesudėtingos užduotys. Eidami tam tikru maršrutu ir stabtelėję „laiko stotelėse“ ekskursijos dalyviai turi jas atlikti. Kiekvienas dalyvis turi užsidėti ausines – jose skamba pasakojimai apie miesto istoriją, žmones ir jų likimus. „O mums vaidinti nereikės?“ – prieš leisdamiesi į ekskursiją, teiravosi jos dalyviai. Organizatoriai tikino: vaidinti nereikia, tik atlikti po nedidelį veiksmą, atsipalaiduoti, klausytis ausinėse skambančių pasakojimų ir nesiblaškyti. „Čia nėra vien tik ekskursija. Tai yra tam tikra kelionė laiku. O kai žmonėms pasakai „kelionė laiku“, tada dažnas suklūsta, suglumsta. Tai Klaipėdoje kviesdami dalyvauti, pasakodami apie šį projektą sakome, kad tai yra lyg galimybė pasijusti istoriniame filme. Norime jus jausminiu, garsiniu ir tam tikru įsitraukimo pojūčiu perkelti į miesto istoriją“, – paaiškino R. Nabažaitė. Dalijosi mintimis apie potyrius Ekskursijos, trukusios beveik dvi valandas, dalyviai, nešini lagaminais, užsidėję ausines, tylėdami, susikaupę Mažeikių senamiesčio gatvėmis apėjo beveik 3 kilometrus. Jie stabtelėjo prie 8 „laiko stotelių“  – istoriškai svarbių pastatų ir vietų. Viena iš stotelių – prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios. Autorės nuotr. Po bandomosios ekskursijos jos dalyvių buvo paprašyta pasidalyti potyriais, mintimis, kas jiems patiko, buvo įdomu, o ką galbūt dar reikėtų keisti, tobulinti. Dalis bandomosios ekskursijos dalyvių mažeikiškių praėjusių metų rudenį dalyvavo tokioje ekskursijoje Klaipėdoje. Todėl galėjo palyginti kuri – Klaipėdos ar Mažeikių „Migranto“ versija – jiems pasirodė įdomesnė ar paveikesnė. Kiti tokios patirties neturėjo. „Tai nuostabi istorijos pamoka kiekvienam – ir vietiniam, ir nevietiniam žmogui. Manau, kad ateity jums, kūrybinei komandai, reikės pagalvoti ir apie tekstus užsienio kalba. Nes Mažeikiai sulaukia keliautojų ir iš kitų šalių. Labai patiko, labai geros emocijos“, – sakė pedagogė Inga Grušaitė. Tikimasi, kad sukels minčių apie kultūrą Garso dizaineris M. Breitmozeris pasakojo, kad daugiausia jis kuria muziką, vaizdo įrašus. „Bet tiek muzika, tiek vaizdo įrašai – labai trumpalaikiai dalykai. Po mėnesio skambėjimo dainą pakeičia kitos dainos. Kitaip sakant, po mėnesio daina pasensta. „Migrantas“ nepasens, jis paliks gilų įspaudą. Man, techniniam žmogui, „Migrantas“ buvo įdomus projektas ir naujiena. Buvo nelengva. Bet, sakyčiau, tai pats fainiausias kūrinys, prie kurio atsiradimo prisidėjau“, – mintimis pasidalijo iš Mažeikių į Telšius emigravęs M. Breitmozeris. Autorės nuotr. Daug metų Mažeikiuose gyvenanti latvė Anita Avdaljan – viena iš savanorių, įgarsinusi pasakojimą apie latvę verslininkę Klaudiją Bliumental, pasakojo, kad pasiūlymas dalyvauti projekte jai pasirodė įdomus. „Šiaip dažnai būna, kad kai išgirstu įrašytą savo balsą, kalbėseną, tai man nelabai patinka. Bet šį kartą viskas gerai. O pati ekskursija labai patiko. Iš tikrųjų ne kiekvienas žmogus žino Mažeikių miesto istoriją. Man atrodo, kad tikrai ji sulauks pasisekimo, kad žmonėms bus įdomu“, – mintimis pasidalijo mažeikiškė. Apibendrindama R. Nabažaitė kalbėjo, jog norėtų, kad „Migrantas“ kiekvienam dalyviui pakirbintų klausimą, koks yra kultūros tikslas. „Dabar labai nueita į požiūrį, kad kultūra turi nešti pramogą, kad kultūra – laisvalaikio leidimo būdas. Mano supratimu, kultūra yra ne apie pramogą, o apie ryšį su aplinka, santykį su savimi – kaip priimu tą vietą, kurioje gyvenu, žmones, praeitį“, – kalbėjo archeologė. Ji dėkojo visiems, prisidėjusiems prie to, kad patyriminė ekskursija atsirastų ir Mažeikiuose.

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama