Mažeikiškiai paminėjo Liaudies dainų metus

Mažeikiškiai paminėjo Liaudies dainų metus. Folkloro ansamblis „Alksna“ užvedė ir pritariant vakaro svečiams atliko daug žinomų ar mažiau žinomų lietuvių liaudies dainų. Nuotr. iš Mažeikių kultūros centro archyvo Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje penktadienį skambėjo liaudies dainos – čia vyko pasidainavimo vakaras „Padainiouso dainuškēlė, ka i māža, alė grāžė!“. Drauge su viešnia – etnomuzikologe Rūta Vildžiūniene bei folkloro ansambliu „Alksna“ dainuodami vakarą leido ir būrys mažeikiškių bei svečių. Pasidainavimo vakarų jau yra buvę Su renginio dalyviais bendravo, žiniomis apie lietuvių liaudies dainavimo tradicijas dalijosi etnomuzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto docentė, liaudies dainų atlikėja R. Vildžiūnienė. Mažeikių kultūros centro etnografė Jolanta Kaleckienė kalbėjo, kad pasidainavimo vakarai Mažeikiuose – ne naujiena. Mažeikiškiams, kuriems nesvetimos liaudies dainos, tradicijos, pažįstama ir R. Vildžiūnienė. „Panašių renginių esame organizavę ir anksčiau. Tik labiau akcentuodavome lietuvių liaudies papročius bei tradicijas. Pavyzdžiui, yra vykęs vakaras „Pasidainavimai ir mintys apie senuosius rudens darbus ir šventes“, „Pasidainavimai ir mintys apie amžinąsias šeimos vertybes, tradicinių lietuvių vaišių ir užstalės dainų pristatymas“, – prisiminė pašnekovė. Šis penktadienio vakarą vykęs pasidainavimo vakaras buvo skirtas Lietuvių liaudies dainų metams paminėti. Kvietė pažinti ir saugoti R. Vildžiūnienė pristatė lietuvių liaudies dainų lobyną: pasakojo apie skirtingų etnografinių regionų melodijų savitumus, jų panašumus ir skirtumus, dainavimo tradicijas. Tuos skirtumus susirinkusiesiems etnomuzikologė perteikė gyvai. Ji pakvietė ne tik klausytis, bet ir dalyvauti. Skaidrėse buvo rodomi dainų tekstai bei melodijos, todėl dalyviai galėjo prisijungti ir dainuoti drauge. Praktinis pasidainavimas virto kūrybine pamoka, padovanojusia ir naujų atradimų, ir bendrystės jausmą. Prie dainavimo užvedimo reikšmingai prisidėjo folkloro ansamblis „Alksna“, padėjęs susirinkusiesiems drąsiau įsilieti į bendrą skambesį. Po bendro dainavimo vakaras persikėlė į jaukesnę aplinką – vyko diskusijos, pasikalbėjimai prie arbatos, dalijimasis įspūdžiais, patirtimis ir prisiminimais apie liaudies dainas. Dainuoti mėgstantiems, lietuvių liaudies tradicijomis besidomintiems mažeikiškiams etnomuzikologė Rūta Vildžiūnienė yra pažįstama. Nuotr. iš Mažeikių kultūros centro archyvo Etnomuzikologė stebuklu vadino tai, kad teritorijos prasme nedidelėje Lietuvoje gyvuoja tiek daug skirtingų muzikinės meninės raiškos būdų, dainų, ir kvietė juos ne tik pažinti, bet ir dainuoti – taip saugoti ir perteikti jaunajai kartai. „Tokie susiėjimai labai reikalingi. Dėkojame alksniškiams, kad mus sukvietė pasidainuoti, daug ką sužinoti ir pabendrauti“, – renginio organizatoriams dėkojo viena iš dalyvių. Paskelbti atmintinais metais Šiemet sukanka 200 metų nuo pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio ir dainų tyrinėjimo paskelbimo. Primename, kad 1825 m. Liudvikas Rėza paskelbė rinkinį „Dainos, oder Littauische Volkslieder“, papildytą moksline studija „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai“. Ši data yra laikoma lietuvių folkloristikos pradžia, o L. Rėzos išleistas dainų rinkinys paskatino nuo XIX a. suaktyvėjusią kitų reikšmingų lietuvių liaudies dainų rinkinių leidybą. Lietuva garsėja ypač gausiais liaudies dainų archyvais, neretai lenkiančiais kitose šalyse sukauptus dainuojamojo folkloro fondus, o tarpukariu įkurtas Lietuvių tautosakos archyvas šiemet mini 90-metį. Lietuvių liaudies dainos itin svarbios lietuvio savimonei, dėl to per porą šimtmečių įsitvirtino Lietuvos kaip dainų krašto įvaizdis, o Dainuojanti revoliucija (šis terminas vartojamas 1987–1991 m. įvykiams mūsų šalyje apibūdinti – red. past.) padėjo Lietuvai susigrąžinti nepriklausomybę. Visa tai įvertinusi Etninės kultūros globos taryba, Seimo Kultūros komitetui pritarus, 2025 metus paskelbė atmintinais Lietuvių liaudies dainų metais.

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama