Žodžiai klastūnai
Santarvės laikraštis
Turinį įkėlė
Žodžiai klastūnai. Nuotr. iš stockcake.com Yra žodžių klastūnų: pažvelgsi – nieko blogo, o iš tiesų lietuvių kalbai netinka, ir tiek. Tie nenaudėliai dažniausiai kaip nors susiję su kitomis kalbomis. Ypač dažnai netinkamai vartojamas veiksmažodis gautis, gaunasi, gavosi. Šiaip žodis lietuviškas, bet vartojamas ne ta reikšme – pasidaro, išeina, susidaro. Dažniausiai netaisyklingai šį veiksmažodį vartoja matematikos mokytojai ir mokiniai, sprendžiantys uždavinius: gavosi (gautas, gavau) lyginis skaičius, gavosi (išėjo, gautas) teisingas atsakymas. Bet ir mes visi ne išimtis: kaip negerai gavosi (išėjo, pasidarė), niekai gavosi (pasidarė, išėjo) iš tokių sumanymų, pyragas iš karto nesigavo (neišėjo, nepavyko) ir kt. Kas čia negerai? Sangrąžiniu veiksmažodžiu lietuviškai pasakome veiksmą, kuris pasidaro savaime, be pastangų, o minėtuose sakiniuose kalbama apie kokio nors veiksmo rezultatą. Atsivertę „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, rasime tik dvi nuo seno įprastas žodžio gautis reikšmes: taisytis, gaivintis, atsigauti ir vykti, keliauti. Taigi, pasakę „Mano brolis po ligos pradėjo gautis“ ar „Palijus visi augalai gaunasi“, nesuklysime. Siaučiant gripui, skubėkite skiepytis, kad paskui netektų gerti vaistų ir po truputį gautis (atsigauti, sveikti). O mūsų, kalbos vartotojų, dėmesingumas žodžiui galėtų būti toks pat skiepas nuo kalbos svetimkūnių. Pagal VLKK informaciją parengė Genovaitė VALANTIENĖ
Autorius: Santarvės laikraštis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama