Teatro, kino aktoriui, režisieriui ir rašytojui Kęstučiui Macijauskui būtų sukakę 70
Tauragės kurjeris
Turinį įkėlė
Deja, šią sukaktį paminėjome jau be Kęstučio. Šių metų kovo 11-ąją po užklupusios sunkios ligos jis išėjo iš šio pasaulio taip ir nesulaukęs jubiliejaus.
Gražiai, stipriai ir ryškiai prieš keletą metų įsiliejęs į Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ gretas, Kęstutis čia paliko plačią brydę, dar ilgai būsiančią matomą ne tik Tauragės literatų kūrybos dirvoje, bet ir visoje Lietuvoje. Taip, kaip ir jo vaidmenys, sukurti Valstybiniame Klaipėdos dramos teatre, kaip jo režisuoti spektakliai, kaip 11 sukurtų ryškių vaidmenų kine, kaip jo apdovanojimas Auksiniu scenos kryžiumi, pelnyta garbinga Juozo Paukštelio literatūrinė premija, liks ilgai žmonių atmintyje.
Visą gyvenimą aktorius ir rašytojas, dramaturgas ir režisierius Kęstutis Macijauskas atidavęs kultūrai, menui, niekada nesigailėjo dėl savo pasirinkto kelio. Štai kaip taikliai ir filosofiškai, krikščioniškai ir humaniškai jis kalbėjo: „Neabejoju, jog kultūra – vienas iš pamatinių valstybės akmenų. O pagrindinis pamatas, mano manymu, – dešimt Dievo įsakymų. Man baisiausia, kai žmogus tampa viskam abejingas. Kultūra yra tas veiksnys, kuris žadina žmoguje gėrio troškimą, siekį geriau pažinti save ir kitus. Svarbiausia, kad žmonės eitų į susitikimą vienas su kitu atvira širdimi ir pasiruošę dialogui. Man įdomiausia – žmogaus siela, jos virpesiai“.
Parašęs ir išleidęs tris knygas – „Debesų žuvys“ (Juozo Paukštelio literatūrinė premija), apysaką „Šordinas“ ir trijų pjesių knygą „Atrastas lobis“ vaikams – K.Macijauskas tvirtai įėjo į literatūros istoriją. Nemažai jo literatūrinės kūrybos, dažniausiai tai buvo trumpos novelės, vaizdeliai, kelios pasakėčios ar esė, liko išsibarstę socialinių tinklų puslapiuose ar ant rašomojo stalo. Kęstučio sūnus Lukas Macijauskas ryžosi išleisti savo tėvo kūrybinį palikimą atskira knyga. Tai bus įdomi novelečių, miniatiūrų knyga „Sodas miške“. Knyga jau rengiama spaudai, redaguojama (sudarytojas ir redaktorius šių eilučių autorius), maketuojama (dizainerė-maketuotoja Regina Vaičaitienė) ir turėtų skaitytojus pasiekti minint autoriaus mirties metines. Šiandien spausdiname keletą ištraukų iš K.Macijausko būsimos knygos „Sodas miške“ .
Įdomu ir jaudina tai, kad savo paskutiniuosius kūrinius Kęstutis rašė visai prieš mirtį. Skaitytojams pateikiamos kūrinių parašymo datos. Iki mirties buvo likę mažiau kaip mėnuo....
Apie patarėjus (2025 02 13)
Dabar tiek priviso įvairaus plauko gyvenimo patarėjų, susireikšminusių ekspertų, sveikatos guru, storalūpių influencerių ir šiaip įvairiausių draugų iš šono ir iš viršaus, kurie stengiasi pamokyti, ką ir kaip daryti, su kuo bendrauti, su kuo ne, ką valgyti ir kaip rengtis. Ir visa tai pateikiama su tokiu azartu ir pasimėgavimu, kad tik laikykis... Daugelis ant to pakimba, įtiki ir po to lyg papūgėliai kartoja kaip savo. Graudu ir juokinga.
Kokia išeitis? Stenkimės įjungti kritinį mąstymą. Mąstydami remkimės amžinosiomis gyvenimo tiesomis ir principais, o ne baime, neišmanymu ir prietarais. Neleiskime aplinkiniams mąstyti už mus.
Galvokime ir spręskime patys.
Apie sąžinę (2025 02 17)
Jeigu žmogui pasakysime, kad jis neturi sąžinės – baisiausiai įsižeis. Ir beveik visi tvirtina, kad jie švarūs prieš savo sąžinę. Ir tai būtų labai gerai, jeigu taip būtų. Deja, daugelis iš mūsų esame ne kartą nusidėję prieš ją. Klysti yra žmogiška. Kartais padarome kokį nedidelį kompromisą su sąžine, mintyse sakydami: „Gal tu truputį kur nors pasėdėk kamputy, patylėk, kol aš atliksiu čia vieną man naudingą reikaliuką“... Taip prasideda dvigubas gyvenimas, tie reikaliukai pradeda didėti kaip sniego gniūžtė į pakalnę. Reikia tvirto stuburo ir tvirtų moralinių nuostatų, kad atsilaikytum. Net apaštalas Petras tris kartus išsisukinėjo nuo Kristaus prieš romėnus, kai šie atėjo jo suimti...
Sąžinė yra Dievo duota, tai įrodymas, kad žmogus yra jo kūrinys. Nėra pasauly tokio žmogaus, kuriam Dievas nebūtų davęs jos. Ir tik šėtonui parsidavęs žmogus ją praranda, tada jis tampa gyvuliu, nes gyvūnai sąžinės nepažįsta, juos valdo instinktai. Deja, šiuo metu pasaulyje sąžinė yra labai nuvertėjusi, kai matai, kas vyksta aplinkui... Vienintelis kelias – tai neišsižadėti Dievo, šventai saugoti savyje Šventąją Dvasią, kaip didžiausią brangenybę, kurią mums suteikė Viešpats.
Tik turėdamas sąžinę, žmogus yra gyvas, kitu atveju jis – miręs.
Du vilkai (2025 02 18)
Žmogaus dvilypė prigimtis, visada jame vyksta kova tarp gėrio ir blogio. Ir labai svarbu paties žmogaus atsakomybė už savo gyvenimą. Kodėl žmogus tampa blogas? Manau, kad daug kas priklauso nuo jo auklėjimo. Jau vaikystėje gali būti pasėtos blogio sėklos. Jeigu vaikas buvo nemylimas, ujamas, priekaištaujama, koks jis netikęs, tada vaikas gali pajusti neapykantą aplinkai, jį supantiems žmonėms. Atsiranda noras atkeršyti, ką jis ir daro suaugęs. Yra ir kita medalio pusė, kai vaikas per daug popinamas, kai jam viskas leidžiama – visokie kaprizai, kai nekreipiama dėmesio, kaip jis skriaudžia bendraamžius, lipa tėvams per galvas, o tie nuolankiai kenčia arba giria savo atžalas, kokie jie aktyvūs, smalsūs...
Užauga pasipūtę egoistai, manydami, kad jie yra pasaulio bamba...
Ir pačių tėvų elgesys vaiko akivaizdoje dažnai būna neadekvatus – arogantiški poelgiai, nesiskaitymas su kaimynais, niekinimas mokytojų, atjautos neturėjimas savo artimui ir sukuria terpę blogio bujojimui. Jie nepasimoko užlipę ant grėblio, eina toliau, kol užmina ant dalgio ir tada – jau šaukštai po pietų – turi, ko nusipelnei.
Kaip sakoma, ką pasėsi, tą ir pjausi.
Kažkur skaičiau vieną istoriją apie seną indėną ir jo anūką. Senas indėnas dėsto anūkui gyvenimo tiesas: „Kiekviename žmoguje vyksta kova, labai panaši į dviejų vilkų kovą. Vienas vilkas simbolizuoja blogį, gailestį sau, ambicijas, egoizmą, melą. Kitas vilkas – gėrio simbolis: taika, meilė, viltis, tiesa, gerumas, atsakomybė.
Mažasis indėnas, sujaudintas senelio žodžių, akimirkai susimąstė, o po to paklausė, ogi kuris vilkas laimi kovą? Senasis indėnas vos pastebimai šyptelėjęs atsakė: „Visuomet laimi tas vilkas, kurį tu
maitini...“
***
Kęstučio Macijausko knygą „Sodas miške“ planuojama visuomenei pristatyti 2026 metų kovo 12 d. 17 val. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje.
Autorius: Eugenijus Šaltis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
