Žemaitiškuose skaitymuose Vėžaičiuose trečią kartą skambėjo ir moksleivių, ir suaugusiųjų balsai

Kas pernai ir užpernai dalyvavo Vėžaičių kultūros centre žemaitiškų skaitymų šventėje-konkurse „Žemaitėjė žuodie ėr šėrdie“, kuris yra etnoprojekto „Palėkėms kap atradėms“ dalis, tie žino, kad čia renkasi skaitovai ir klausytojai, kuriems širdį kaip medumi tepa žemaitiškos kalbos skambesys. Minėtą projektą finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. Žemaitiški skaitymai neseniai Vėžaičiuose vyko trečią kartą.
Įkvepia mokytojai
Kasmet dalyvauti žemaitiškų skaitymų šventėje-konkurse Vėžaičiuose organizatoriai kviečia ir per socialinius tinklus, ir „Bangos“ laikraštyje. Dalyvių antplūdžio nebūna, bet juk ir priežastis suprantama: šeimose tėvai su atžalomis retai bekalba žemaitiškai, tad kur vaikai, jaunimas kasdienybėje gali girdėti šią kalbą? Nuvažiavę pas senelius ar pas gimines į kaimą? Todėl Vėžaičių kultūros centro direktorė, Klaipėdos rajono žemaičių draugijos pirmininkė Diana Ciparienė, šventės-konkurso „Žemaitėjė žuodie ėr šėrdie“ vedėja, nuoširdžiai dėkojo mokytojams, etnokultūros puoselėtojams, sudominusiems mokinius žemaitiškais tekstais ir padėjusiems jiems įveikti scenos baimę. „Iš viso užsiregistravo 19 dalyvių. Didžiausia konkurencija tarp mažiausiųjų, kurie labiausiai netingi mokytis. Nesijaudinkite, eidami į sceną, juk mes susirinkome į šventę“, – žemaitiškai ramino D. Ciparienė. Jaudulio netrūko, tačiau ir skaitovai, ir klausytojai patyrė gerų emocijų, skambėjo plojimai ir mokiniams, ir mokytojams. Slengių daugiafunkcio centro pirmokę Gabiją Andrijauskaitę paruošė mokytoja Viktorija Kerpė, antrokę Žydrę Kubiliūtę iš Jakų skyriaus – mokytoja Aurelija Ruikienė, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos antroką Aldą Jucių – mokytoja Danguolė Šukevičienė. Net septynis skaitovus žemaitiškumu užkrėtė Vėžaičių pagrindinės mokyklos pedagogės: antrokę Viltę Kančauskaitę – mokytoja Vitalija Drąsutavičienė, ketvirtokę Liepą Lankutytę – mokytoja Daiva Garbenčiūtė-Juškienė, o antrokus Adriją Inauskaitę, Gabiją Daubaraitę, Kotryną Žilinskaitę, Almantą Grikšą ir Neitą Montvydą – mokytoja Ingrida Katauskienė.
5–9 klasių kategorijoje dalyvauti žemaitiškų skaitymų šventėje-konkurse iš viso rajono nusprendė tik „Kranto“ progimnazijos moksleiviai septintokai Motiejus Šarapnickas ir Noja Valaikaitė. Juodu, kaip ir 7–8 klasių moksleives Izabelę Vembutaitę, Elzę Lenkauskaitę, Evitą Jokubauskaitę, Ugnę Mukauskaitę, Aistę Kondrotaitę, Eliją Rupšlaukytę ir N. Valaikaitę, paruošė bibliotekininkė, etnokultūros puoselėtoja Vitalija Valaikė. Ji – vienintelės žemaitiškos kompozicijos, parengtos remiantis lietuvių smulkiąja tautosaka ir folkloru, autorė.
Amžius – ne kliūtis
Kartas sujungusiame renginyje buvo ko vieniems iš kitų pasimokyti. Už viso gyvenimo nuopelnus pagerbta savo eilėraščius skaičiusi vyriausia dalyvė poetė Aldona Martinkienė, rašanti dūnininkų patarme, galėtų būti moksleivių kūrybiškumo įkvėpėja. Jos nuoširdžios eilės galbūt paskatins ir jaunimo žemaitišką kūrybą.
Širdis suvirpino skaitovė Vida Želvienė, perskaičiusi savo kūrybos eilėraštį apie mamą, ir Stefa Zonienė, savo prozos kūriniu privertusi ne vieną susimąstyti apie kertamus miškus ir vietoj jų paliekamas plynes. Klausantis pedagogės I. Katauskienės skaitomo Juozo Beniulio eilėraščio „Žemaitija“ ne vienam net šiurpuliukai nuėjo per kūną. Iš Rietavo kilusi Ingrida pasakojo, kad tėveliai, seneliai, proseneliai irgi kilę iš Žemaitijos: Veiviržėnų, Endriejavo, Judrėnų, Žemalės, Renavo, todėl žemaičių kalbą ji girdėjo nuo pat gimimo. „Giminėje, šeimoje visada kalbame žemaitiškai. Net studijuodama Vilniuje nevengiau žemaitiškumo. Jau daugiau kaip 30 metų dirbu pedagoginį darbą, todėl vaikų ruošimas scenai susijęs su tiesioginiu darbu. Pradžioje žemaitiškiems skaitiniams ruošiau sūnų Marijų Kajų, kuris ne kartą tapo laureatu, 2016 metų Lietuvos moksleivių dainų šventėje „Tu mums viena“ pristatė žemaičius, kurie atliko bendrą dainą „Pempel, pempel koudoutuoji“. 2019 metais dvi Rietavo gimnazijos mokinės buvo apdovanotos Skuode, nes laimėjo konkursą „Koram žemaitėškā“, – pasakojo 2024 m. rugsėjį Vėžaičių pagrindinėje mokykloje pradėjusi dirbti pedagogė. Ji džiaugiasi administracijos ir kolegų palaikymu, kad mokykloje ypatingai palankios sąlygos skleistis prigimtinei kalbai, vykdomi etnoprojektai, kurių metu vaikai gali giliau pažinti savo šaknis. Praėjusiais metais Ingridos paruošti mokiniai taip pat dalyvavo žemaitiškuose skaitymuose. Į juos vaikus palydi tėveliai, kurių akyse mokytojai gera matyti džiaugsmą. „Eilėraščius vaikams rinkau pagal jų pomėgius, charakterį. Įdomu buvo mokyti. Norėdama vaikus padrąsinti ir pati nutariau padeklamuoti. Pradžioje repetavome klasėje prieš draugus. Jie klausė, davė patarimų, plojo ir dauguma patys išmoko beklausydami. Žinoma, jaudulys scenoje buvo, bet po truputį mes visi sustiprėjome. Džiugu tai, kad vaikai jau laukia kitų metų, kad vėl galėtų deklamuoti“, – optimistiškai pasakojo Vėžaičių pagrindinės mokyklos pedagogė I. Katauskienė.
Prizininkai atstovaus Skuode
Šventės-konkurso „Žemaitėjė žuodie ėr šėrdie“ komisijos pirmininkė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė ir Veiviržėnų kultūros centro renginių organizacija Irena Juciuvienė, dėkodama visiems dalyviams, paskelbė, kam komisija (narės – buvusi pedagogė gargždiškė Janina Skulskienė ir „Bangos“ laikraščio korektorė-išleidėja Laima Šveistrytė) skyrė 1–3 vietas ir kas atstovaus Klaipėdos rajonui Skuode lapkričio 20 dieną vyksiančiame regioniniame konkurse „Skaituom žemaitėškā“. Jauniausių dalyvių grupėje pirmoji vieta atiteko A. Juciui, kuris sužavėjo lietuvių liaudies pasaka „Varna ir sūris“, antroji – V. Kančauskaitei, skaičiusiai A. Martinkienės eilėraštį „Lietova“, kurio klausėsi ir pati kūrinio autorė. Ž. Kubiliūtei komisija skyrė trečiąją vietą. Vyresniųjų moksleivių grupėje N. Valaikaitei skirta pirmoji vieta, M. Šarapnickui – antroji. Regioniniame konkurse „Skaituom žemaitėškā“ dalyvaus ir „Kranto“ progimnazijos moksleivės, atlikusios kompoziciją, o iš suaugusiųjų – I. Katauskienė, S. Zonienė ir V. Želvienė.
„Didžiuojuosi kiekvienu, kurie saugo savo prigimtį, kalbą, esminį dalyką, kuriuo gali išreikšti jausmus – meilę, švelnumą, dosnumą – viską. Visi kartu sukūrėme šventę“, – pasibaigus renginiui, kuriame žemaitiškumą skleidė ir Gedimino Jokubausko atliekamos dainos, džiaugėsi Vėžaičių kultūros centro direktorė D. Ciparienė.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės, „Bangos“ archyvo nuotr.

Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana CIPARIENĖ:
– Vėžaičių kultūros centras trečius metus vykdo etnoprojektą „Palėkėms kap atradėms“, kurį sudaro renginių ciklas. Jo dalys – Oninės Vėžaičiuose, Avikirpis Lapiuose, šventė „Amatas rengia, puošia, maitina…“ Girininkuose turi susiformavusias tradicijas, kurios tęsiamos metų metus. Minėtas šventes stengiamės tobulinti. Amatų kiemelis per trejus metus Oninėse tapo ne tik prekybos, bet ir tautodailininkų susitikimų, edukacijų vieta. Renginyje žmonės atranda veiklų įvairovę visą dieną. Už unikalią Avikirpio šventę esame dėkingi prieš kelerius metus Vėžaičių kultūros centro Lapių skyriuje dirbusiam Aurimui Rapaliui ir Lapių bend­ruomenės pirmininkei Laimai Karbauskienei. Mes išlaikėme Avikirpio šventės tęstinumą, o į Girininkus Vėžaičių KC darbuotojai atvykstame kaip pagalbininkai su edukacijomis, kurios pagyvina renginį „Amatas rengia, puošia, maitina…“ Mūsų bendrystė augina šias šventes.
Kanklininkų festivalis „Mes – Žemaitėjės vākā“, kuris vyko Vėžaičių kultūros centre ir jame dalyvavo 120 kanklininkų, – dar vienas iš etnoprojekto „Palėkėms kap atradėms“ renginių. Tie, kurie dalyvavo, stebėjosi dalyvių gausa. O mes galime džiaugtis, kad Vėžaičiai tampa traukos centru.
Naujausias projekto renginys – trečią kartą vykę žemaitiški skaitymai „Žemaitėjė žuodie ėr šėrdie“. Šios šventės-konkurso laureatai Skuode vykstančiame regioniniame konkurse yra tapę prizininkais, tačiau mums svarbiausia, kad Klaipėdos rajone, kuris ribojasi su Mažąja Lietuva, skleidžiasi žemaitiškumas, kad mes sugebame jį puoselėti. Žinoma, mūsų žemaitiškumas kitoks nei telšiškių, plungiškių ar skuodiškių.
Etninės kultūros globos taryba su LR Seimo Kultūros komiteto pritarimu 2025 m. paskelbė atmintinais Lietuvių liaudies dainų metais. Etnoprojekto „Palėkėms kap atradėms“ renginys „Padainuokim mes sustoję“ prie Vėžaičių kultūros centro vyko vasarą, na, o lapkričio 14 d. 18 val. susitikime Vėžaičių kultūros centro Lapių skyriuje. Kviečiame į nostalgišką, šiltą dainų vakarą „Dainų pynė“, kuriame keliausime per dešimtmečius ir visi kartu dainuosime mūsų mylimas dainas! Vakarosime jaukiai prie staliukų, vaišės suneštinės. Laukiami visi mėgstantys dainuoti ir klausytis. 
Visi numatyti etnoprojekto „Palėkėms kap atradėms“ renginiai įvyko. Džiaugiamės, kad galime puoselėti etninę kultūrą ir atliepti aktualijas. Esame dėkingi Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiajai specialistei Indrei Sliužinskaitei už palaikymą, visiems Vėžaičių kultūros centro partneriams ir rėmėjams, o ypač Klaipėdos rajono savivaldybei už etninės kultūros puoselėjimo ir plėtros Klaipėdos rajone projektų programą bei skirtą finansavimą etnoprojekto „Palėkėms kap atradėms“ renginiams.

Autorius: Daiva Kazragienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama