Viekšnių mokyklos – istorijos verpetuose

Viekšnių mokyklos – istorijos verpetuose. Prieš daugiau nei šimtą metų vaikai mokėsi šiame Viekšnių vidurinės mokyklos pastate. Nuotr. iš Bronislovo Kerio asmeninio archyvo Prieš penkerius metus Viekšnių gimnazija pradėjo antrą gyvavimo šimtmetį. Ir iki jos miestas nebuvo be mokyklų – vienokia ar kitokia forma vaikų ir jaunimo švietimo klausimai čia buvo sprendžiami beveik keturis šimtmečius. Pradinė – 1636 m. Žinia apie Viekšnių pirmąją parapijinę pradinę mokyklą, kuri buvo įkurta Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus nutarimu, datuojama 1636 m. Mokykla gyvavo iki 1795 m., kai Lietuva buvo užgrobta Rusijos imperijos.Vėliau Viekšnių švietimo įstaigos keitė viena kitą: čia veikė parapinė mokykla, buvo įsteigta valstybės turtų ministerijos mokykla, liaudies pradinė mokykla, valdinė mokykla. Valdinėje mokykloje pirmuoju lietuviu mokytoju 1908 m. pradėjo dirbti Petras Bimba, vėliau tapęs Mažeikių viduriniosios mokyklos, o vėliau progimnazijos vedėju. Viekšnių gimnazijos istorijoje pažymima, kad 1912 m. mieste veikė valsčiaus išlaikoma liaudies mokykla, dvi švietimo ministerijos išlaikomos vienklasės mokyklos ir cerkvinė mokykla. 1916-aisiais, kaizerinės okupacijos metais, čia gyvavo atkurta keturklasė mokykla su dėstoma lietuvių kalba. Tarpukariu Po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo Viekšnių vidurinė mokykla dėl bermontininkų siautėjimo pradėjo veikti 1919 m. gruodžio 9 dieną. Istorikas Povilas Šverebas rašė, kad mokymui buvo skirta 140 dienų, mokėsi 75 mokiniai. „Labai sunku buvo sukomplektuoti mokytojų kolektyvą, nes visoje šalyje, trūkstant šios profesijos specialistų, jie išvykdavo į kitus miestus, kur buvo geresnės sąlygos ir atlyginimas. Dėl šios priežasties ir tuščios kasos 1920 metais buvo uždaryta ketvirta klasė, kurioje mokėsi 11 mokinių, į pirmą klasę buvo priimti 23 mokiniai, o pavasarį ją baigė 20 mokinių. Antroje klasėje mokėsi 25, trečioje – 30 mokinių, tarp kurių buvo ir dvidešimt metų amžiaus ribą perkopusių“, – apie mokyklos pradžią „Santarvėje“ rašė istorikas. Viekšnių vidurinėje buvo mokoma šių dalykų: tikybos, lietuvių, vokiečių ir lotynų kalbų, algebros, geometrijos, istorijos, gamtos mokslo, geografijos, fizikos, piešimo, dailyraščio ir dainavimo.1920 m. rugsėjį Pradžios mokslo departamento direktorius pasirašė raštą, kuriuo valstybė Alfonsą Taškūną nuo rugsėjo 23 d. paskyrė pirmuoju mokyklos vedėju.Ši data laikoma Viekšnių vidurinės mokyklos juridiniu gimtadieniu. Sutrukdė karas Iki 1936 m. mokykla buvo vadinama Viekšnių vidurine mokykla, o vėliau – Viekšnių valstybine progimnazija. 1940 m. mokykla reorganizuota į vidurinę mokyklą. 1941 m. pavasarį išleista pirmoji abiturientų laida, tačiau atestatus abiturientams įteikti sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Nuo 1950 m. rugsėjo 1 d. gimnazija buvo sujungta su pradine mokykla ir pavadinta Viekšnių vidurine mokykla, 1973 m. buvo pastatytas Viekšnių vidurinės mokyklos pastatas, po metų – papildomas pastatas bei valgykla. 2007 m. sausio 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu mokykla tapo Viekšnių gimnazija, dar po šešerių metų prie gimnazijos buvo atidarytas modernus sporto aikštynas. Atnaujinta gimnazijos sporto salė šiuo metu yra viena geriausių tarp mažesnių Lietuvos miestelių. Palikimas – nekoks Prieš tris dešimtmečius, 1995 m., Viekšnių vidurinės mokyklos direktoriumi pradėjo dirbti Rimantas Gricius, pats ją baigęs 1982-aisiais. Direktorius pripažino, kad palikimas buvo ne geriausias – paradinės durys buvo užkaltos juoda fanera; aktų salėje nebuvo grindų; koridoriuose – betonuotos grindys, langai nedažyti, mediniai, rudenį ir žiemą temperatūra klasėse siekė vos 11–12 laipsnių šilumos, veikė tik apie trečdalis apšvietimo lempų. Tą patį buvo galima pasakyti ir apie mokyklos stadioną. „Žodžiu, mokykla buvo stipriai nugyventa, nors tam buvo ir objektyvių priežasčių – Lietuva dar tik žengė kelis pirmuosius žingsnius po Nepriklausomybės atgavimo, viskam trūko lėšų. Visi tada buvome nežinioje: vaikai ir tėvai galvojo, kaip išgyventi, daugelis mąstė, kad užtenka devynių klasių mokslo, o toliau jau reikia kabintis į gyvenimą. Tai liudija pavyzdys – mokyklos vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje tais metais mokėsi tik devyni moksleiviai“, – direktoriavimo pradžią prisiminė R. Gricius. Kita problema, naujajam direktoriui kėlusi nerimą, buvo tai, kad Akmenės rajono, kuriam anksčiau priklausė Viekšniai, valdžia planavo šią mokyklą pertvarkyti į pagrindinę. Atšventė šimtmetį Trys dešimtmečiai atnešė daug naujovių. Mokykla atnaujinta, visose klasėse paprastas lentas jau pakeitė interaktyvūs ekranai, tačiau, anot direktoriaus, svarbiausia tai, kad pasikeitė santykiai tarp vaikų ir mokytojų. 1995 m. Viekšnių vidurinėje mokėsi 464 moksleiviai, šiais metais Viekšnių gimnazijoje mokosi 440 vaikų. R. Gricius teigė: tai, kad moksleivių beveik nesumažėjo, rodo, jog gimnazija turi perspektyvą, švietimo tinklo pertvarka jai negresia. Kai Viekšnių gimnazijos bendruomenė šventė mokyklos šimtmetį, kalvis Česlovas Pečetauskas jai padovanojo savo nukaltą angelą. Naują gimnazijos simbolį pašventino Telšių vyskupijos generalvikaras kan. Vilius Viktoravičius.Šiais metais gimnazija išleis 82-ą abiturientų laidą. Įstaiga didžiuojasi žinomais mokiniais – gimnazijoje mokėsi ir ją baigė fotografas, keliautojas Paulius Normantas, rašytojas satyrikas Juozas Erlickas, kompozitorius Jeronimas Kačinskas, aktorius Henrikas Kačinskas, dailininkas Antanas Gudaitis, kiti savo pasiekimais garsūs įvairaus profilio specialistai. Mokėsi čia ir pramogų pasaulio atstovai – dainininkai Justinas Jarutis ir Donatas Balvočius, renginių vedėjas Remigijus Žiogas. Kalbėdamas apie ateitį R. Gricius pažymėjo dar kelis darbus, kuriuos norėtų atlikti: gimnazija susideda iš trijų korpusų, du iš jų dar nėra apšiltinti, tai reikėtų atlikti. Dar viena direktoriaus vizija – Viekšniuose padaryti kaip Japonijoje, mat šioje šalyje bendrojo lavinimo mokykla negali veikti be baseino, mokiniai baseiną privalo lankyti net ir atostogų metu…

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama