Veiviržėnų kermošiuje kvepėjo šviežia duona

Klaipėdos rajono amatininkų bendruomenė puikiai pasiruošė į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įrašytiems šv.Marijos Magdalenos atlaidams Veiviržėnų parapijoje. Kokie gi atlaidai be vainikų pynimo, kermošiaus, be ypatingųjų rankų darbo saldainių, suvyniotų į spalvingus popierielius?
Anot etnologės Gražinos Kadžytės, reikia atlaidus švenčiant nupirkti lauktuvių namiškiams ir tiems, pas ką ketinama toliau tęsti šventinį viešėjimą. „Kermošius be lauktuvių – neįmanomas. Tai būdavo ne paprastas, kasdienines reikmes patenkinantis pirkimas, o ieškojimas ko nors įdomesnio, savitesnio, ženklinančio būtent tokią dieną bei jos pramogas“, – paaiškina etnologė.
Klaipėdos rajono amatininkų bendruomenė vykdydama Žemės ūkio ministerijos remiamą projektą „Bendruomeniškumą skatinanti tradicija Veiviržėnuose 2025“ surengė rankų darbo saldainių gamybą, o parapijos namų kieme – kermošių liepos 20 d. vykusiuose atlaiduose. Pasak projekto vadovės, amatininkų bendruomenės pirmininkės Valės Krauleidienės, projekto tikslas – stiprinti Veiviržėnų miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų bendruomeninį sutelktumą, puoselėjant amatininkystę ir papročius skatinti įvairių socialinių grupių, tėvų ir vaikų įtrauktį, taip pat didinti Veiviržėnų apylinkės ūkininkų produkcijos žinomumą, perkamumą.
Atlaidų išvakarėse ir Klaipėdos rajono amatininkų bendruomenės nariai padėjo pinti žolynų vainikus bažnyčios puošybai, taip pat sukvietė į edukaciją – kermošiaus saldainių gamybą, kurie yra pripažinti tautiniu Lietuvos paveldu. Gausus edukacijos dalyvių būrys susidomėję gaudė kiekvieną edukatorės Vidos Sudmantietės žodį ir veiksmą bei patys seniausiu saldumynų gamybos būdu formavo, dekoravo ir vyniojo saldainius į spalvotus popieriukus.
Šv.Marijos Magdalenos atlaidų rytą Veiviržėnų šv. evangelisto Mato parapijos namų kieme maldininkus pasitiko nedidelis, bet jaukus ir nuotaikingas kermošius. Čia buvo galima paskanauti aplinkinių ūkininkų rūkytų gaminių produkcijos, paragauti, o ir nusipirkti gardžiu kvapu viliojančios ką tik pagal senovinį receptą iškeptos duonelės.
Atlaidų dalyviai gėrėjosi tautodailininkų iš Agluonėnų, Gargždų, Lyverių kaimo tekstilės darbais, mezginiais, medinėmis šventųjų skulptūrėlėmis. „Labai patiko agluonėniškės tautodailininkės Rimantės Šalčiuvienės išausti lino rankšluosčiai. Šio kermošiaus išskirtinumas – nėra jokių prekeivių su kinietiškais niekučiais. Veiviržėniškiai tik­rai širdingai gaivina tautinį paveldą“, – pastebėjo kermošiaus pirkėja, gargždiškė Loreta Mazalienė.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės, organizatorių nuotr.

Autorius: Daiva Kazragienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama