Per gyvenimą priekuliškį nešė žirgai

Žirgų gatvėje Priekulėje įsikūrusio Viktoro Urbono gyvenimas nuo vaikystės susijęs su arkliais ir žirgais. Praeityje žinomas raitelis, Lietuvos konkūrų čempionas, tarptautinių varžybų nugalėtojas ir prizininkas, Lietuvos rinktinės narys, nusipelnęs jojimo treneris, išugdęs daug žymių raitelių, dabar augina sportinius žirgus. „Žirgelis Viktorą išvedė į platųjį pasaulį“, – šypsojosi žmona Vida.
Vaikystėje atrastas pomėgis
Arkliai ir žirgai – neatsiejama Priekulėje gimusio ir užaugusio V. Urbono gyvenimo dalis, jo įprasminimas. Paklausus, kaip Viktoras atrado žirgus – gal tėvai atvedė, jis šyptelėjo: „Anuomet tėvai niekur nevedžiojo savo vaikų.“ Tuometis Priekulės paukštininkystės ūkio direktorius Jonas Gutauskas, pragmatiškas ir toliaregiškas žmogus, apie 1960 metus nupirko kelis arklius ir įkūrė žirginio sporto sekciją, kad pritrauktų jaunimą.
Kelią pas žirgus iš karto atrado mažasis Viktoras ir nuo jų nebesitraukė. Susitaupęs kapeikų, berniukas pirkdavo cukraus gabalėlių, kad pavaišintų savo numylėtinius. Žirgyne treniruodamasis jis praleisdavo savo laisvalaikį. „Labai geras užsiėmimas su žirgais, – iki šiol prisimena V. Urbonas. – Direktorius J. Gutauskas man buvo kaip tėvas. Jo žmona buvo mano auklėtoja.“
Pasak pašnekovo, anuomet slėgė nepriteklius – trūko net „kerzinių“ batų. „Mūsų rūpestingasis ūkio direktorius parūpino besitreniruojantiems vaikams vatinukų, kepurių, batų. Už nieką nereikėjo mokėti, išvykus į varžybas, mokėjo dienpinigius. Kartu su vyriausiąja ekonomiste Petrute Aksamitauskaite jis rūpinosi jaunimo užimtumu, – atskleidė priekuliškis. – Priekulėje buvo ką veikti – jojimas žirgyne, kultūros namuose – bokso, imtynių sekcijos.“
Priekulė – raitelių kalvė
Pasiekimais garsinęs Lietuvą V. Urbonas nepamiršo savo pirmųjų jojimo varžybų. „Startavau būdamas septynerių metų Gargžduose, Minijos slėnyje, su gražuoliu žirgu Tarbahanu, kuris sąjunginėse varžybose Priekulėje žingsniavo parado priešakyje. Treneris Zigmas Gentvainis, matyt, kažką įžvelgė manyje ir leido dalyvauti“, – kalbėjo Viktoras.
Nepamirštamos 1968 m. Priekulėje vykusios sąjunginės žirgų jojimo varžybos, kuriose dalyvavo 15 respublikų ir Maskvos bei Leningrado raiteliai. Priekuliškis paauglys V. Urbonas jose iškovojo antrąją vietą ir pelnė sidabro medalį. Jis buvo paskelbtas net varžybų nugalėtoju, tačiau rusai pasistengė rasti priežastį, dėl kurios šio statuso nesuteikė. Didžiuoju jaunojo raitelio laimėjimu neapsakomai džiaugėsi tėvai, aplinkiniai, ūkio direktorius J. Gutauskas. To saldaus pergalės jausmo Viktoras nepamiršo ir šiandien.
Profesionaliu raiteliu V. Urbonas tapo 1974 m. grįžęs po karinės tarnybos. Jis įsidarbino ūkyje sporto metodininku, jojimo treneriu kaimo sporto draugijoje „Nemunas“, o vėliau Lietuvos vaikų, jaunių olimpinio rezervo jojimo sporto mokykloje. Tarp žymiausių treniruotų raitelių – Edmundas Klimovas, Pranas ir Rolandas Milkintai, garsinę Priekulę ir Lietuvą. „Lietuvos rinktinėje iš keturių raitelių trys buvo priekuliškiai – Priekulę vadino raitelių kalve. 1983 m. laimėjome jojimo varžybas tautų spartakiadoje – geležinkelio stotyje mus su muzika pasitiko valdžios vyrai, – šypsodamasis prisiminė pašnekovas. – Mes važiuodavome ir į varžybas Lenkijoje, Vengrijoje, Suomijoje.“
V. Urbonas, buvęs Lietuvos arklių augintojų asociacijos viceprezidentas, ne kartą apdovanotas už nuopelnus plėtojant Lietuvoje arklininkystę ir populiarinant žirginį sportą. Džiugių akimirkų jis patyrė prieš porą metų, kai septyniasdešimt­mečio proga Lietuvos tautinis olimpinis komitetas įteikė antrojo laipsnio ženklą „Už nuopelnus“. „Malonu, kad prisiminė – buvo didelė staigmena“, – prisipažino garbus priekuliškis.
Dovanėlės augintiniams
Pagal kinų kalendorių šių metų simbolis – žirgas, simbolizuojantis judėjimą, darbą, ryžtą. „Ir dirbame arkliškai, – šyptelėjo V. Urbonas, žirgininkystės ūkio šeimininkas. – Keliamės ryte 6 val. – reikia sniegą valyti, atvežti pašaro. Nei per Kalėdas, nei per Naujuosius metus nesi laisvas.“ Betgi tai savo noru pasirinktas gyvenimo būdas, teikiantis pilnatvę.
Jis prisipažino, kad sulaukę Naujųjų metų iš karto abu su žmona Vida įžengė į arklidę, kur juos pamatę sužvingo žirgai. Ir čia būta šventinių akcentų – eglišakių vainikas prie durų, spindinti eglutė koridoriuje, dėžutės su dovanėlėmis augintiniams – eglišakėmis, morkomis.
V. Urbonas žirgyną įkūrė atkūrus nepriklausomybę. Dabar čia puikuojasi 60 pasaulyje populiariausių veislių sportinių žirgų, o iš pradžių buvo tik dvi veislinės kumelės.
„Mes juos veisiame, auginame ir treniruojame – ruošiame konkūrams, – atskleidė V. Urbonas. – Stengiamės paruošti aukštos klasės sportinius žirgus – daug iškeliauja į užsienio šalis – Vokietiją, Daniją, Kiniją. Mūsų žirgai pasiekia gerų sportinių rezultatų.“
Arklidėje – dušinės ir soliariumai
Pernai V. Urbonas, renovavęs arklides, pagerino bazės sąlygas: išplėtė koridorių, pastatė naujus gardus, įrengė dušines arkliams, netrukus bus ir soliariumai. Jaukios patalpos darbuotojams ir treneriams. „Pas mus vietas žirgams nuomojasi jų savininkai, nes šios yra sertifikuotos – įrengtos pagal reikalavimus“, – pastebėjo žirgyno šeimininkas.
Pasak jo, sportinio žirgo išlaikymas per mėnesį kainuoja apie tūkstantį eurų. „Šieną, šiaudus pasiruošiame patys, o avižas perkame iš ūkininko. Brangūs papildai, veterinarinės paslaugos – du kartus per metus tikrinami gyvūnų dantys. Prireikus sudėtingesnių sveikatos tyrimų tenka kreiptis į Latvijos, Vokietijos ar Lenkijos veterinarus, – dėstė pašnekovas. – Kas savaitę atvyksta kalvis, kuris kausto, prižiūri kanopas. Žirgų veisimas, auginimas – daug investicijų reikalaujantis verslas. Žirginis sportas brangus.“
V. Urbonas pataria jaunam raiteliui pirmiausia pažinti žirgą ir plėtoti jo galimybes. „Klysta tie, kurie galvoja, kad jėga nugalės arklį. Ne, nenugalės – reikia mokėti valdyti, žinoti, kaip elgtis. Jeigu per pusvalandį blogai pasielgei su žirgu, taisyti teks porą metų“, – kalbėjo priekuliškis.
Tris dešimtmečius kūręs žirgininkystės ūkį, V. Urbonas užsiaugino sau pamainą: anūkas Justas Gabalis, žinomas raitelis ir treneris, yra patikimas žirgyno paveldėtojas.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, Klaipėdos rajone šiemet sausio 1 d. registruoti 565 arkliai (350 veislinių gyvūnų, 215 neveislinių). Prieš metus buvo registruoti 548 arkliai (346 veisliniai, 202 neveisliniai). Arklių laikytojų skaičius stabilus: ir šiemet, ir pernai – 127.

Autorius: Daiva Kazragienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama