Dalelytės nebe, te, be, tebe su kitais žodžiais rašomos panašiai kaip neiginys ne:

a) kartu su veiksmažodžiais, jų formomis, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais rašomos priešdėliu virtusios dalelytės, pvz.: nebegalėti (nebegalintis, nebegalėjęs, nebegalimas, nebegalėdamas, nebegalint, nebegalėjus...), nebesuprasti (nebesuprantamas, nebesuprastas...), nebegeras, nebenaujas, nebegerai, nebegreitai, nebejauku, nebesvarbu, nebedaug, nebeilgam, nebetoli; tematyti (tematomas, tematydamas...), telaisvas (Tai tik tiek telaisvas?); bekalbėti (bekalbąs, bekalbėdamas, bekalbant...), besveikas (Ar besveikas?); tebešnekėti (tebešnekantis, tebešnekėdamas...), tebegražus, tebetoli;

b) atskirai rašomos nuo daiktavardžių, įvardžių, skaitvardžių ir nuo tų prieveiksmių, nuo kurių atskirai rašomas neiginys ne, pvz.: nebe poilsis (rūpi), nebe laikas (miegoti), nebe tas, nebe šitas, nebe pirmas, nebe vienas, nebe antras, nebe visur, nebe taip. Kokia čia be kalba. Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia. Perduok kunigui Ričardui, jeigu jis tau tebe tėvas, mano nuoširdų apgailestavimą;

c) atskirai rašomos nuo visų žodžių, kai pasakomas prieštaravimas, pvz.: Nebe skaito, o rašo. Dangus nebe mėlynas, o pilkas. Laikas ėjo nebe lėtai, o jau pašėlusiai greitai bėgo.  

Atskirai nuo kitų žodžių ir samplaikų rašomos šios dalelytės: 

a) be, bene reikšme „ar, argi“, pvz.: Be sužinosi ką nors naujo. Bene eisi į teatrą?;

b) nė, nei, pvz.: Malkų nėra nė pagalio. Kas netinka – nė nelimpa. Nė šuo savo girioj neloja. Be pinigų – nė iš namų. Darbo sąlygos gamyklose nė kiek negerėja. Nė pats nežinau, kaip tai atsitiko. Negalėjo delsti nė minutės. Tikimybė laimėti tokia maža, kad nė neverta bandyti. Namuose tuščia – nė gyvos dvasios. Nei vienas, nei du; 

c) per, pvz.: per didelis, per platus, per aukštai, per vėlai, per arti; ne per gražus, ne per seniai, ne per seniausiai, nebe per mažas;

d) gi nuo kaitomų žodžių, nekaitomų daugiaskiemenių žodžių, taip pat žodžių samplaikų, pvz.: kas gi, ko gi, kuris gi, visi gi; kada gi, kodėl gi, pagaliau gi, rytoj gi, tenai gi, tuojau gi; vis tiek gi, kur nors gi, pvz.: Turėtum gi žinoti. Eime gi greičiau. Būna gi šitaip. Na, ir paikas gi prašymas. Jam gi nereikėjo sverti argumentų už ir prieš. Nesiskundžiu, kam gi pasiskųsi? Kas gi didžiausi optimistai Lietuvoje? Koks gi skirtumas? Pati gi istorija yra labai ironiška. Viską gi aiškiai išdėstė. Kažkas gi turi gyventi dėl visuomenės, dėl valstybės. Blogiau gi nebus. 

* Dalelyčių nė ir nei vartojimas skiriasi: 

nė pabrėžtinai neigia bet kokio savarankiško žodžio ar žodžių junginio reikšmę, pvz.: Iki šiol negauta nė vieno skundo. Nesiskolinau nė karto gyvenime;

nei vartojamas poriniame jungtuke, kai neigiami keli dalykai, pvz.: Nedžiugino jos nei šviesi saulė, nei giedras dangus. Nei šviečia, nei šildo. To aš dar nebuvau nei matęs, nei girdėjęs. Nepajuto nei šalčio, nei drėgmės. Negalim nieko nei pakeisti, nei pridėti, nei atimti. Kvailys, nebūdamas nei gražus, nei tobulas, nei protingas, esti visada savim patenkintas.

Tarmėse nei gali būti vartojamas ir dalelytės nė reikšme, pvz.: Jų nei vieno nebėra.

Daiva BELIOKAITĖ

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)

Autorius: Daiva Kazragienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama