Sugrįžusieji gyventi iš užsienio: kokios pagalbos gimtinėje galima tikėtis?

Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo

Kokias galimybes dirbti ar mokytis turi grįžusieji gyventi į Marijampolę iš užsienio šalių piliečiai? Apie tai neseniai buvo kalbama Užimtumo tarnybos „Karjero“ centre Marijampolėje. Čia susirinko ir Užimtumo tarnybos, mokymo įstaigų, konsultavimo bei informacijos centrų atstovai, ir buvę emigrantai, sugrįžę gyventi į Marijampolę.

Marijampolės statistika gera

Pasak Marijampolės savivaldybės vicemero Ričardo Bagdanavičiaus, statistiškai migracijos kontekste Marijampolė atrodo visai neblogai. „Mes patenkame į pirmąjį šešetuką tarp tų šalies savivaldybių, į kurias per kelerius pastaruosius metus yra daugiau atvykusių nei išvykusių žmonių. Tas pliusas per tą laiką siekia apie 460 asmenų, ir tai džiuginantis faktas. Jis rodo, kad miestas turi susitelkusią bendruomenę, yra patrauklus sugrįžtantiems, o pats sugrįžimas tampa tendencija. Kviečiu ir toliau skleisti gerą žinutę visiems, gyvenantiems svetur, kad čia verta grįžti, visi yra laukiami“, – sakė renginio dalyviams vicemeras.

Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro „SMART Marijampolė“ vadovė Ieva Vizgirdienė kalbėjo apie tai, jog centras reemigrantams teikia įvairias konsultacijas, gali nukreipti į kitas įstaigas ar institucijas, kurios padėtų pasirinkti verslo formą, konsultuotų mokesčių klausimais ir pan. „Taip pat mūsų centras gali pageidaujančius konsultuoti ir dėl paramos verslui galimybių, kurios nuolat kinta, suteikti informacijos apie fondus, kurių paramos galima tikėtis.

Mes organizuojame įvairius mokymus, teikiame informaciją apie tai, kokių įvairių įgūdžių reikia vystant savo veiklą. Kartais būna projektų, kai galima gauti ir individualias konsultacijas jau egzistuojantiems verslams. Dalinamės ir partnerių organizuojamomis veiklomis, įvairiais renginiais. Tikrai kviečiame kreiptis, jei yra poreikis“, – sakė I. Vizgirdienė.
Paramą sugrįžusiems gyventi į Lietuvą teikia ir Inovacijų agentūra, siūlanti įvairių programų pradedantiems įvairiausių rūšių verslą. Kiekvienais metais tos programos yra pritaikomos prie verslo aplinkos, prie bendruomenės, kuri veikia. Inovacijos agentūra administruoja ir nemažas Europos Sąjungos fondų lėšas, o jos veikla vystoma per „Spiečių“ centrus, kurių šalyje yra penkiolika. Vienas iš jų veikia ir Marijampolėje.

Geros galimybės mokytis ir studijuoti

Apie tai, kodėl grįžusiems ir studijuoti norintiems asmenims verta rinktis studijas Mykolo Romerio universiteto (MRU) Sūduvos akademijoje, papasakojo universiteto Ugdymo mokslų, teisės ir žmogaus gerovės instituto direktorius Kęstutis Traškevičius. „Trys universiteto fakultetai yra Vilniuje, vienas fakultetas Kaune ir dar vienas – tai Sūduvos akademija Marijampolėje. Mes turime net 15 studijų krypčių – nuo apskaitos, filologijos iki viešojo saugumo. Abiturientai, baigę mokyklą, labai nori važiuoti studijuoti į Vilnių, Kauną, o grįžusieji į Marijampolę tikrai gali studijuoti ir čia bei įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Labai patogu, kad studijos vyksta čia. Iš kitos pusės, stojančiųjų į tokį regioninį universitetą skaičius yra mažesnis, mažesnė ir konkurencija, o pačios studijos niekuo nesiskiria nuo didžiųjų miestų, nes mūsų dėstytojai atvažiuoja iš Vilniaus, dėsto čia ir studijos savo kokybe yra tokios pačios“, – teigė K. Traškevičius.

Galimybes mokytis Sūduvos sostinėje sugrįžusiems siūlo ir Marijampolės profesinio rengimo centras (MTEC), kuris yra viena iš lyderiaujančių Lietuvoje profesinio mokymo įstaigų. Pagal mokinių skaičių tai trečia tokia mokymo įstaiga šalyje, turinti puikią mokymo bazę, labai gerus ryšius su socialiniais partneriais, daug naudingų kontaktų įsidarbinimo klausimais, stipendijas ir pan. Centras siūlo 10 mokymo krypčių. Galima rinktis nuo paramediko, slaugytojo padėjėjo iki individualios priežiūros darbuotojo, mokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo profesijas, čia rengiami mechatronikai, metalo apdirbimo staklių specialistai ir kiti. Centras turi suaugusiųjų klases, kuriose galima baigti įgyti vidurinį išsilavinimą, jei į užsienį išvykęs asmuo Lietuvoje nebaigė vidurinės mokyklos.

EURES suteikia aktualią informaciją

Apie tai, kokias paslaugas sugrįžusiems gyventi į Lietuvą teikia EURES – Europos užimtumo tarnybų tinklas, padedantis laisvai judėti darbo rinkoje visose ES šalyse, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje, papasakojo EURES koordinatorė Goda Maciulevičienė. Visoje Europoje dirba 1200 EURES konsultantų, kurie turi profesinės patirties praktiniais, juridiniais ir administraciniais klausimais, susijusiais su geografiniu ir darbiniu mobilumu, turi galimybę naudotis įvairiomis informacinėmis priemonėmis, tarp jų – duomenų baze, kurioje pateikiama informacija apie darbo pasiūlymus, gyvenimo ir darbo sąlygas visose valstybėse narėse. Naudodamiesi EURES paslaugomis, tiek darbo ieškantys asmenys, tiek darbdaviai gali priimti pagrįstus sprendimus dėl darbo mobilumo.

– Mes teikiame paslaugas ir kasdien susitinkame su darbo ieškančiais sugrįžtančiais asmenimis, taip pat padedame ieškoti darbo užsienyje, paslaugas teikiame ir darbdaviams. Lietuva prisijungė prie EURES tinklo 2004 metais, mūsų šalyje dirba septyni EURES specialistai teritoriniu principu klientų aptarnavimo departamentuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Aš atstovauju Kaunui ir Marijampolei. Grįžtančius asmenis nuolat informuojame apie bedarbio pašalpos perkėlimo procedūras iš užsienio į Lietuvą ar iš Lietuvos į užsienį.
Sugrįžęs asmuo pirmiausia turėtų deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje per vieną mėnesį. Tai galima atlikti per elektroninį valdžios portalą epaslaugos.lt arba per Registrų centro sistemą ar tiesiog nuvykus į savo seniūniją.

Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į administracines viešąsias paslaugas, socialinę paramą, išmokas ir kitus svarbius dalykus. Daug klausimų reemigrantams kyla dėl privalomojo sveikatos draudimo, nes jie ne visada būna deklaravę išvykimą iš Lietuvos ir, kol dirba kitoje šalyje, jiems kaupiasi privalomosios sveikatos draudimo įmokos. Kiek-vienas atvejis yra individualus, ir esant problemoms mes pasirengę padėti, – sakė koordinatorė.

Padėti pasirengę ir „Karjero“ specialistai

Pasak G. Maciulevičienės, sugrįžę asmenys iš kitų ES valstybių dažnai būna registruoti kitos šalies užimtumo tarnyboje, ten gauna bedarbio pašalpą ir tą pašalpą jie gali persikelti į Lietuvą. Tai labai svarbus dokumentas, nes jis užtikrina asmeniui pajamas. 2025 metais tarnyba gavo 561 tokį dokumentą dėl išmokos perkėlimo iš vienos valstybės į kitą. „Tarkime, jeigu žmogus dirbo Norvegijoje ir tapo bedarbiu, užsiregistravo Norvegijos užimtumo tarnyboje, ji skiria jam bedarbio pašalpą ir visą tą pašalpą sugrįžęs į Lietuvą jis čia gaus tris mėnesius, kol ieškos darbo Lietuvoje“, – paaiškino specialistė.
Iš 561 pernai darbo užsienyje netekusio asmens, grįžusio gyventi į Lietuvą, 57 proc. buvo vyrai. Daugiausia grįžo iš Danijos – 170 asmenų, Vokietijos – 119, Norvegijos –112. Dažniausiai tautiečiai sugrįžta būtent į Kauno klientų aptarnavimo departamentą, kuriam priklauso ir Marijampolė.

Specialistė rekomendavo naudingos informacijos ieškoti interneto svetainėje griztu.lt, kur yra daug nuorodų, paaiškinimų, pradedant nuo to, kur grįžusiems gyventi ieškoti vaikų darželio, kur užregistruoti vaiką į mokyklą, ką daryti, jeigu neturi darbo, kur užsiregistruoti ir daug kitų dalykų.

Susitikimo metu Kauno regiono „Karjero“ planavimo skyriaus vedėja Rita Mockuvienė pristatė „Karjero“ teikiamas paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje yra 19 tokių centrų. „Karjeras“ teikia profesinio informavimo konsultantų paslaugas, jame dirba veiklinimo koordinatorė, kurios pagrindinė veikla yra pažintiniai vizitai į įmones. „Tikrai turime labai lojalių darbdavių, kurie nori, kad žmonės pamatytų, susipažintų būtent su konkrečiomis profesijomis, veiklomis ir tikrai galime susitarti ir dėl intensyvesnio, vienos dienos vizito į įmonę, jei yra toks poreikis“, – teigė R. Mockuvienė.

Autorius: Algis Vaškevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama