Baimės frontas mūsų ekranuose: kaip nepasiduoti manipuliacijoms?

Šiandienos pasaulyje karas vyksta ne tik fronto linijose, bet ir mūsų protuose. Informacinis atsparumas tapo toks pat svarbus kaip ir fizinis saugumas. Kodėl socialiniai tinklai mus maitina baime? Kaip algoritmai kuria mūsų realybę? Ką reiškia nekaltas „patiktukas“ po informacija? Kalbamės su komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovu, knygos „Baimės frontas“ autoriumi Vytautu MATULEVIČIUMI.

Kaip veikia Rusijos kognityvinis karas

V. Matulevičius pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė mūsų informacijos vartojimo įpročiai. Tradicinę žiniasklaidą keičia socialiniai tinklai, o tai atveria duris įvairioms manipuliacijoms.

„Kovido pandemija ir 2022-ųjų Rusijos pilno masto invazija į Ukrainą parodė, koks galingas yra informacinis karas. Stebėjau, kaip Rusija bando paveikti mūsų visuomenę, mūsų galvose sėdama nepasitikėjimą savo valstybe,“ – sako ekspertas.

Dirbdamas su paties inicijuotu projektu „4 procentai gynybai“, jis pastebėjo pavojingą tendenciją: nors dauguma lietuvių pritarė didesniam gynybos finansavimui, vos ketvirtadalis tikėjo, kad pinigai bus panaudoti skaidriai, buvo primenamas ir eskaluojamas „auksinių šaukštų“ skandalas. Tada kilo mintis patikrinti, kiek yra naratyvų, kuriuos skleidžia Rusija ir kuriais mes tikime.

Siekdamas padėti žmonėms nepasiklysti manipuliacijose, V. Matulevičius su komanda iš įvairių šaltinių surinko ir išanalizavo 27 dažniausius priešiškus naratyvus ir sudėjo juos į paprastą, per porą valandų perskaitomą knygą „Baimės frontas“ – apie tai, kaip Rusijos kognityvinis karas veikia mūsų protus.

Algoritmų „kalėjimas“: ar mes dar valdome savo ekranus?

Daugelis klaidingai mano, kad internete matome tą patį, ką ir kiti. V. Matulevičius pateikia paprastą palyginimą: „Atsivertę tradicinį laikraštį, pavyzdžiui, kad ir „Suvalkietį“, visi skaitytojai mato tokį patį pirmąjį, antrąjį ir visus kitus puslapius. O socialinių tinklų srautas kiekvienam suformuojamas individualiai, jame gali būti tiek ir pozityvo, tiek ir dezinformacijos, pykčio, radikalių minčių“.

Kaip tai veikia? Algoritmas stebi ne tik tai, kur padėjome „patiktuką“, bet ir kur užtrukome skaitydami, kokį vaizdo įrašą peržiūrėjome iki galo. Pagal visa tai algoritmas (kompiuterinis kodas, vertinantis šią informaciją) mums pateikia kuo daugiau tokio pobūdžio informacijos. Tai veikia visuose socialiniuose tinkluose. Taip susiformuoja informacinis burbulas, kuriame, atrodo, kad „visas pasaulis taip galvoja“, nors tai – tik mūsų interesų atspindys.

Kodėl pyktis ir baimė socialiniuose tinkluose „apsimoka“?

Ar pastebėjote, kad radikalus turinys mus pasiekia vis dažniau? Nes negatyvi informacija, drama ir šokas mus labiau įtraukia. Skaitomiausios naujienos portaluose yra apie kieno nors mirtį. V. Matulevičius konstatuoja faktą, kad negatyvi informacija visais laikais sulaukia daugiau skaitytojų dėmesio. Socialiniai tinklai tai išnaudoja, kad ilgiau išlaikytų mus prie ekrano. Kai žmonės paspaudžia „patinka“ prie negatyvios informacijos, pasidalina ja, ta naujiena atsiranda ir mūsų naujienų sraute ir galbūt didina mūsų įsitraukimą.

„Rusija ir kitos priešiškos šalys tai puikiai supranta. Jos kuria netikrus profilius, botus (vėlgi – programėlės algoritmus), kurie masiškai spaudžia „patinka“ po žinutėmis, pavyzdžiui, apie „žlungančią Lietuvą“. Algoritmas mato didelį įsitraukimą ir pradeda tą žinią skleisti kaip ugnį,“ – perspėja V. Matulevičius.

Kaip „išmušti“ algoritmą iš vėžių?

Ekspertas ramina: „Gera žinia ta, kad mes nesame bejėgiai. Susigrąžinti ekrano kontrolę galima keliais paprastais žingsniais: spauskite „patinka“ ant pozityvaus, konstruktyvaus turinio; sekite sisteminę žiniasklaidą: užsiprenumeruokite nacionalinius ir regioninius naujienų portalus (LRT, „Delfi“, „15min“, „Suvalkietis“ ir kt.). Taip jūsų srautas taps įvairesnis ir objektyvesnis. Naudokite filtrus. Matote gąsdinantį, neaiškios kilmės turinį? Paspauskite tris taškelius įrašo kampe ir pasirinkite „nedomina“, „nematyti šio turinio“ ar „blokuoti profilį“.

„Aš neturiu ko slėpti“ – pavojinga iliuzija

Daugelis numoja ranka į privatumą, manydami, kad jų duomenys niekam neįdomūs. Tačiau V. Matulevičius įspėja apie socialinę inžineriją.

„Jei viešai dalijatės informacija apie savo vaikus, anūkus ar atostogų planus, tampate lengvu grobiu sukčiams. Žinodami detales, jie gali sukurti neįtikėtinai tikroviškus melagingus laiškus ar skambučius, pavyzdžiui, apie neva į avariją patekusį artimąjį. Auksinė taisyklė: jei gatvėje nepažįstamam žmogui nepasakytumėte savo adreso ar šeimos detalių, neskelbkite to ir internete“.

Lietuva – sėkmės istorija

Geriausias vaistas nuo dezinformacijos – matyti, kaip gražėja mūsų miestai, paslaugos tampa patogesnės ir pan. Tai faktai, kurių joks algoritmas negali paneigti, jei tik nusprendžiame tikėti savo akimis, o ne abejotinais įrašais socialinių tinklų sraute. Nors priešiški kanalai bando įtikinti, kad Lietuva skursta ir tuoj tuoj žlugs.

„Gyvendamas Belgijoje matau, kad atlyginimai šioje šalyje ir Lietuvoje nebesiskiria taip drastiškai, o kai kuriais atžvilgiais Lietuvoje gyventi net patogiau. Esame turtingiausių pasaulio šalių klube, NATO ir ES nariai. Tai mūsų visų nuopelnas,“ – primena ekspertas.

Trys „raudoni šauktukai“

V. Matulevičius pataria: „Perskaitę ar pamatę informaciją ir prieš spausdami „Dalintis“, paklauskite savęs: kas yra jos šaltinis? Ar tai žinoma žiniasklaidos priemonė, ar neaiškus profilis be nuotraukos? Ar tai kelia stiprias emocijas (pyktį, baimę)? Nes manipuliatoriai taikosi į jausmus, ne į protą. Paklauskite savęs – kas iš to laimi? Kam naudinga, kad aš bijočiau ar nepasitikėčiau savo valstybe? Būkite sąmoningi, kritiškai mąstantys ir atsparūs dezinformacijai, nes jūsų dėmesys yra brangiausia valiuta informaciniame kare“.

Plačiau apie tai – vaizdo įraše.

Autorius: Daiva Klimavičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama