Po pusmečio Lietuva bus Europos dėmesio centre
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Kitų metų pradžioje Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai – tai svarbus etapas ne tik šalies užsienio politikoje, bet ir visos valstybės gyvenime. Ką tai reiškia nedidelei valstybei, kokios įtakos šis faktas turės regionams ir kaip keisis Lietuvos vaidmuo Europoje, aptarta Užsienio reikalų ministerijos surengtame seminare.
Pirmininkaus ne pirmą kartą
2027 metų pirmąjį pusmetį Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai – tai bus vienas svarbiausių mūsų šalies tarptautinių vaidmenų. Būsima kadencija bus antroji. Pirmą kartą Lietuva šią pareigą turėjo prieš trylika metų – 2013-aisiais.
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauja rotacijos principu – kas šešis mėnesius šią atsakomybę perima vis kita valstybė narė. Pirmininkaujančios šalies vaidmuo yra itin reikšmingas: ji vadovauja daugumai Tarybos posėdžių, formuoja darbo programą ir darbotvarkes bei atstovauja Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis.
Pirmininkaujanti valstybė taip pat atsakinga už sklandų Tarybos darbo, susijusio su ES teisėkūra, organizavimą. Ji užtikrina ES darbotvarkės tęstinumą, koordinuoja teisėkūros procesus ir stiprina valstybių narių bendradarbiavimą.
Tarybos darbas planuojamas 18 mėnesių laikotarpiais, vadinamais pirmininkaujančių valstybių trejetais. Pirmininkavimą ES Tarybai mūsų šalis perims iš Airijos, o po Lietuvos darbus tęs Graikija. Todėl šių trijų valstybių glaudus bendradarbiavimas ir partnerystės principu vykdomi darbai bus ypač svarbūs siekiant užtikrinti nuoseklų ES prioritetų įgyvendinimą bei sklandų Tarybos veiklos tęstinumą.
Laukia sunkios derybos dėl biudžeto
ES teisėkūra apima daugybę sričių – nuo žemės ūkio ir ekonomikos iki socialinės politikos, todėl pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai apima visą valstybės aparatą.
Lietuvoje šį darbą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, o svarbiausi bendrijos klausimai reguliariai aptariami Lietuvos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijoje. Į pasirengimą aktyviai įsitraukia Prezidentas, Vyriausybė, ministrai, diplomatai bei įvairių sričių ekspertai.
Didžioji dalis darbo vyks Briuselyje, kur Lietuvos diplomatai ir ministerijų specialieji atašė dirbs ES Tarybos darbo grupėse pagal savo kompetencijos sritis.
Reikia pripažinti, kad Lietuvai teks pirmininkauti sudėtingu laikotarpiu. Europoje tebesitęsia karas Ukrainoje, nestabili situacija Artimuosiuose Rytuose, iššūkių kelia energetika ir transatlantiniai santykiai.
Jau dabar vyksta derybos dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos 2028–2034 metams. Šios diskusijos nėra lengvos, nes valstybių pozicijos dėl biudžeto ir finansavimo prioritetų skiriasi.
Vis dėlto šalims teks ieškoti bendrų sprendimų, todėl būsimas ES biudžetas bus vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo klausimų.
Europos Sąjunga – patraukli ir svarbi bendrija
Ateinančiais metais Europoje – Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse – vyks nemažai svarbių rinkimų. Jų rezultatai kai kuriose šalyse gali turėti didelės įtakos ne tik vidaus politikai, bet ir bendriems ES sprendimams bei politinei krypčiai.
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, svarbus dėmesys teks ir pačios bendrijos plėtros klausimams. Šiuo metu narystės ES siekia devynios kandidatės, todėl plėtros politika išlieka viena svarbiausių bendrijos darbotvarkės temų.
Kai kurios ES priklausančios valstybės partnerystėje ir plėtros procese didelę perspektyvą mato Ukrainai, tačiau pagrindinis klausimas, kada tai galėtų įvykti, išlieka. Vienos šalys kalba apie galimą Ukrainos narystę jau apie 2030 metus, o kitos tokias prognozes vertina atsargiau ir skeptiškiau.
Diskusijų dėl glaudesnės partnerystės su Europos Sąjunga vyksta ir Islandijoje – šalyje svarstoma galimybė rengti referendumą dėl narystės minėtoje bendrijoje. Tai rodo, kad, nepaisant įvairių politinių diskusijų ir iššūkių, ES daugeliui valstybių išlieka patraukli ir svarbi.
Vis dėlto plėtros procese svarbu ne tik valstybių noras prisijungti prie ES, bet ir jų politinė kryptis bei vertybinis pasirinkimas. Dalis šalių, pavyzdžiui, Serbija, kelia diskusijų dėl prorusiškų nuostatų. Todėl ES siekia, kad būsimos narės laikytųsi demokratinių principų, remtų bendrą Europos politiką ir būtų patikimos partnerės.
Planuoja veiklas Lietuvos regionuose
Renginiai ir diskusijos, susijusios su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai, vyks ne tik Briuselyje, bet ir visoje Lietuvoje. Jų organizavimu rūpinasi Kultūros ministerija kartu su kitomis institucijomis.
Tokie renginiai bus svarbi proga pristatyti Lietuvą, jos kultūrą bei istoriją. Jau dabar vyksta pokalbiai su savivaldybėmis, kaip į šį procesą įtraukti regionus ir parodyti skirtingų šalies vietovių savitumą bei potencialą.
Planuojamos veiklos skirtinguose Lietuvos regionuose – nuo istorinei atminčiai skirtų iniciatyvų iki diskusijų apie konkurencingumą, regionų stiprinimą ir ES teikiamas galimybes.
Autorius: Toma Birštonė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
