Karaliaučiaus srities šešėlis pasienyje: ar čia galėtų atsirasti „dronų siena“ ir kiek naudos iš to būtų?

Penktus metus okupacinių ir imperialistinių tikslų vedamai Rusijos ginkluotai mašinai riedant per Ukrainą, nerimas dėl galimo agresijos pavojaus jaučiamas ir Lietuvoje. Ekspertų teigimu, dronai yra karo dabartis ir ateitis, todėl jų keliama grėsmė diktuoja diskusijas apie inovatyvius atsakus. Pernai Lietuvoje pasiūlyta įrengti „dronų sieną“. Kalbėta, kad viena tokių galėtų atsirasti ir pasienyje su Rusijos Federacijos Karaliaučiaus sritimi.

„Dronų siena“ – tai sistema, kuri jungia oro gynybą, dirbtinį intelektą (DI) ir kovinius bei žvalgybinius dronus. Ji leidžia iš pirmosios reakcijos grandinės pašalinti žmogų ir leisti technologijoms reaguoti greičiau nei priešas pajėgia veikti.

2025 m. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pasiūlė stiprinti šalies gynybą sukuriant tokią sieną Lietuvoje.

„Lietuvai, kaip NATO pasienio valstybei, „dronų sienos“ modelis – ne pasirinkimas, o būtinybė. Mūsų teritorija nedidelė, tačiau koncentruota infrastruktūra – miestai, magistraliniai keliai, elektros tinklai, geležinkeliai – yra pažeidžiami ir negali būti veiksmingai ginami vien lėtomis, statinėmis, praeities karų doktrinomis grįstomis priemonėmis. Reikia sistemos, kuri būtų greita, reaguojanti, autonomiška ir galinti smogti dar iki priešui priimant sprendimą“, – teigta partijos siūlyme.

Į Europarlamentą išrinktas TS-LKD atstovas Andrius Kubilius, Europos Komisijoje atsakingas už gynybą ir kosmosą, „Ukrinform“ sakė, kad Europos Sąjunga (ES) planuoja aktyviai įtraukti Ukrainą į šio sprendimo kūrimą prie bloko rytinių sienų, nes ji turi didelę patirtį numušinėjant Rusijos dronus.

Dronai kirto Baltijos šalių oro erdves

Itin aktyvias diskusijas apie mūsų šalies oro erdvės apsaugą pernai paskatino ir viduryje Lietuvos, Gaižiūnų poligone (!), rugpjūtį nukritęs rusiškas dronas „Gerbera“, kuris gabeno du kilogramus sprogmenų. Tuomet mūsų šalis kreipėsi į NATO prašydama antidroninių sistemų. Buvo sutarta, kad gynybinis NATO aljansas įsitrauks į mūsų oro erdvės apsaugą.

Šių metų kovo pabaigoje į Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijas įskrido Rusijos gynybos pajėgumų dezorientuoti ir dėl to nuklydę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausantys bepiločiai orlaiviai. Tuomet Baltijos šalių gynybos ministrai pareiškė, kad būtina skubiai stiprinti oro gynybą ir pasirengimą dronų grėsmėms. Ministrai taip pat akcentavo būtinybę ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai didinti ir tikslingai skirti ES gynybos finansavimą, įskaitant rytinės sienos stiprinimą.

„Kartu siekiama bendrų ES finansavimo mechanizmų, kad būtų sukurta integruota, daugiasluoksnė sistema, apimanti pažangias dronų aptikimo, sekimo, trikdymo ir neutralizavimo technologijas bei stiprinanti ES ir NATO sienų apsaugą“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovai.

Kovo 30 d. LRT forume dalyvavęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas teigė netikintis, kad Lietuvos teritoriją ar pasienį galima visiškai uždengti.

Anot jo, reikėtų numatyti prioritetinius strateginius objektus ir kryptis. Taip pat derėtų paskaičiuoti, kiek tai galėtų kainuoti, ir ar iš tikrųjų dabar reikia kalbėti apie pasienio zonos uždengimą.

„To niekada nebus, čia milžiniški pinigai. Be to, ar pamačius iškart sugebėsime prie sienos numušti“, – pridūrė J. V. Žukas pateikdamas Artimųjų Rytų pavyzdį.

Jo teigimu, Izraelis turi vadinamąjį kupolą, kuris, kaip teigiama, yra beveik neįveikiamas, o Jungtinių Amerikos Valstijų karinės bazės Artimuosiuose Rytuose taip pat turi gerą priešlėktuvinę gynybą, tačiau Irano raketos ir dronai ją visgi pralaužia.

„Nereikia turėti iliuzijų, kad Lietuva gali pasidaryti tokią sistemą, kuri matys visą šalies teritoriją, turės visas reikalingas priešlėktuvines priemones ir galės sureaguoti į bet kokio drono įskridimą“, – tikino buvęs kariuomenės vadas.

Lietuva nuosekliai vysto oro gynybos pajėgumus

Karybos ekspertas, karo istorikas Egidijus Papečkys sako, kad šalies gynybai stiprinti padaryti dar reikia daug, tačiau, akivaizdu, kad yra tariamasi ir ieškoma sprendimų. Anot E. Papečkio, visuomenė nori, kad grėsmės nebūtų arba ji būtų minimali, tačiau tai yra pakankamai sudėtingi techniniai sprendimai, kuriems reikia daug lėšų ir laiko.

Šiuo metu Baltijos valstybės gynybai skiria 5 proc. bendrojo vidaus produkto. „Prioritetą teikiame oro gynybos sistemų įsigijimui, dronų ir antidroninių sprendimų plėtrai ir akustinių jutiklių diegimui“, – bendrame pranešime pabrėžė Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai.

Anot jų, NATO pastangos stiprinti oro gynybą, įskaitant kovą su bepiločiais orlaiviais, yra svarbios, tačiau turi būti spartinamos.

KAM atstovai pranešime spaudai tikino, kad pagrindinis dėmesys skiriamas dronų aptikimo ir neutralizavimo gebėjimų plėtrai, visuomenės perspėjimo sistemos tobulinimui bei glaudesniam institucijų tarpusavio bendradarbiavimui.

Šiemet maždaug ketvirtadalis viso įsigijimų biudžeto bus investuojama į oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos stiprinimą.

Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, sprendimų vystymas grindžiamas Ukrainoje vykstančio karo patirtimi.

„Aktyviai plečiame radarų ir kitų sensorių tinklą, stipriname kovos su dronais pajėgumus įsigyjant tiek kinetines, tiek nekinetines priemones“, – išskyrė jis ir pažymėjo, kad svarbu ne tik gebėti aptikti dronus, bet ir lygiagrečiai kurti integruotą jų aptikimo ir perėmimo arba neutralizavimo sistemą.

Pasienio rizikų gniaužtuose

Pavojus Lietuvos tyko ne tik viena kryptimi – grėsmės fiksuojamos tiek pasienyje su Baltarusija, kur pastaraisiais metais išaugo hibridinių atakų skaičius, tiek ir prie Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities, kuri visuomet išlieka strategiškai jautria zona.

TS-LKD teiktame siūlyme akcentuojama, kad „dronų siena“ – strateginė laikysena, kuri rodo, kad Lietuva ne tik ginsis, bet ir veiks protingiau ir efektyviau. Ir tai, anot iniciatyvos autorių, galėtų būti Lietuvos atsakymas į naujo tipo karą – greitą, išmanų ir pagrįstą technologiniu pranašumu.

Kad šaliai svarbi oro erdvės kontrolė, pritaria ir karybos ekspertas E. Papečkys. „Iki šiol turėdavome lėktuvus ir visa mūsų oro gynyba buvo nukreipta taip, kad juos pastebėtume.

Atsiranda dronai ir matome, kad jie problemų kelia visose valstybėse. Tai nėra tik Lietuvos problema“, – sakė jis.

Anot eksperto, kol kas kalbame apie grėsmes iš Baltarusijos pusės, bet „dronų siena“ turėtų būti įrengta ir pasienyje su Karaliaučiaus sritimi, nes pavojus yra pakankamai didelis. „Mes turime sąjungininkų naikintuvus, kuriuos galėtume pasitelkti oro taikiniams numušti, tačiau pirmiausia reikia įrangos, su kuria galėtume aptikti pavojų“, – tikino E. Papečkys.

Jo teigimu, visur reikalinga harmonija, todėl reikia investuoti ne tik į oro, bet ir į sausumos gynybą. „Turime dengti jūrą, sausumą ir orą. Valstybė tam skiria daug lėšų, todėl reikia laiko“, – sako karybos ekspertas.

Kur slypi silpnosios vietos?

E. Papečkys įvardino, kad viena didžiausių „dronų sienos“ rizikų yra susijusi su DI pritaikymu. Nors jis šiais laikais tampa neįkainojamu įrankiu, kuris padeda greičiau identifikuoti grėsmes, tačiau kartais ir jis gali klysti.

„Pavojus toks, kad numušime kažką, kas bus palaikytas dronu, bet bus koks nors civilinis taikinys“, – teigė jis.

Anot eksperto, siekiant išvengti klaidų, būtinas glaudus kariuomenės ir visų, esančių ore, bendradarbiavimas ir koordinavimas. Jis išskyrė, kad riziką kelia ne tik neturėjimas, kuo aptikti drono ir jį numušti. Kaip dar taikos metu informuoti piliečius apie grėsmes?

„Šių dalykų negalėjome mokytis anksčiau, nes karas ne pas mus. Jeigu būtų karas, viskas aišku – tos pačios priemonės kaip Ukrainoje ar Artimuosiuose Rytuose. Bet ką daryti taikos metu, kai įskrenda toks vienas dronas? Tiesiog sekti jį ir informuoti gyventojus ten, kur planuojame, kad jis nukris ir bus numuštas? Dėl numušto drono irgi gali kilti didelių pasekmių. Įsivaizduokite: virš daugiabučio miegamajame rajone numušamas dronas arba jis nenumušamas iškart, o pamuštas dar skrenda, byra degančiomis dalimis ir pataiko kur nors į gyvenamąjį rajoną. Grėsmių yra visais aspektais, bet šiandien svarbiausia mums dronus susekti, pamatyti, užfiksuoti“, – dalijosi E. Papečkys.

Pasak KAM atstovų, šiuo metu divizijos brigadų oro gynybai yra gaminamos mobiliosios trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos MSHORAD, kurios Lietuvą pasieks jau 2027 m.

Taip pat artimiausiu laiku bus pristatyti „Giraffe“ trumpojo nuotolio radarai, suplanuoti ir pasyvių radarų įsigijimai. Dar daugiau – Lietuva kartu su Lenkija, Estija ir Norvegija vykdo lenkiškų VSHORAD (angl. Very Short Range Air Defence System) „Piorun“ pirkimą.

Ministerijos teigimu, įgyvendinus šiuos projektus, oro gynybos kovinė galia bus gerokai padidinta.

Autorius: "Suvalkiečio" inf.

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama